2000-jų pradžioje atūžus Ricki Martinui ir po Amores Perros pasirodymo visi tikėjosi bangos energingo ir “gyvenimiško” kino su daugybe kraujo ir meilės. Borchasai ir Kartasarai dar negimė o daugelis naujų kūrinių taip ir liko neišverstais į „didžiąsias kalbas“, tačiau latino amerikiečiai tyliai tęsė savo įsibrovimą į plačiuosius vandenis.
Šį kartą tai nebuvo makarena su sūriu ir tekilos padažu besiliejančiu pro sombrero kraštus. Tai ką daro Nortec Collective neturi nieko bendro su macho muchachos muzika. Tai – grupė bendraminčių muzikantų, tapytojų ir dizainerių bandančių kryžminti tradicinę meksikiečių kultūrą (nortena) ir šiuolaikines technologijas, jų muzika – be nuolatinės registracijos vietos ir antrinių nacionalinių požymių.
Nortec junginys nuo žodžių (angl. „north“ ir „techno“) elektroninės muzikos pakraipa gimusi legendinėje Tijuanoje prie pat JAV sienos ir tokių miestų kaip Sandiego ir Losanželo, yra pastarųjų labai įtakota dėl turistų srautų dalyvaujančių aktyviai multikultūriniame naktiniame miesto gyvenime. Pati muzika pasižymi sunkiais bytais ir semplais iš tradicinės meksikiečių muzikos (pavyzdžiui pučiamieji, kurios galima supainioti nebent su serbų ar moldavų pučiamaisiais). Nemažai Tijuana Sessions albumų buvo įrašyta su kviestiniais muzikantais iš grupės Calexico. Jų muzika skamba kaip miksuotas Leningrad plėšiantis akordeonus, dalinai primena madingą čigonišką chaosą tyliai fone skambant tūbai, o kai kur ir netikėtai primena Talking Heads ar Brian Eno traškant aktualiai elektronikai. Savaime suprantama toks kosmopolitinis mišinys dėl savo prigimties negali likti pamirštas ir neįvertintas.
Norteno ir Tambona yra du pagrindiniai šiaurės vakarų Meksikos stiliai eksploatuojami Nortec Collective veikėjų, sudarančių nortec pop kultūros šaknis. Tokiose miestuose kaip Tijuana dažnai sutinkami norteno stiliumi restoranuose grojantis trio, su kaubojiškom skrybėlėm, batais ir diržais su labai didelėmis sagtimis; jų muzikinių instrumentų asortimentą sudaro akordeonas, gitara ir didžiulis kontrabosas vadinamas Tololoche. Dainų tekstų žodžiai dažnai šlovina gudrius narkobaronus (Narcos) ir pašiepia juos persekiojančią federalinę valdžią (federales). Priešingai nortenai, tambona siekia šaknimis iki vokiečių polkos, skamba sunkiai su giliais rifais ir sprogstamaisiais būgnų dužiais. Tai muzika tinkanti visiškam nusigėrimui geriausiuose Tijuanos tradicijose.
Grupės nariai mano, kad jų muzika leisti į platesnius vandenis trukdo trečiojo pasaulio palikimas, ekonominiai veiksniai ir tai kad jie yra taip arti JAV sienos. Neslėpdami kad didesnę dalį savo muzikinių šaltinių pasitelkia naudojant p2p tinklus jie mano kad tai yra geriausia pagalbinė priemonė muzikantui ir prilygina juos nemokamai PR priemonei. Pasitelkdami p2p jie sugebėjo plačiai paskleisti nortec muziką, tarp didmiesčių Meksikoje ir Pietų Amerikoje. Tačiau visa tai anaiptol nėra priimama taip pozityviai visur, kai kurie tradicinių Meksikos grupių atstovai apibudina juos ne pačiais gražiausiais epitetais, dėl to kad jų manymu Nortec Collective tiesiog šaiposi ir žemina tradicinę kultūrą.
Po jų pasirodymo Maksvoje 2008 metais, žiūrovai apibūdindavo juos kaip iliuzionistus, o ne muzikantus.
Gyvi pasirodymai yra lydimi dideliu kiekiu Vayo laptopų sugrustų tarp miksavimo pultų. Grupė dj’ų leidžia vienas po kito riebius bytus praskiedžiamus akordeono eilėm ir pučiamųjų partijomis. Begaliniais ciklais sklindantis aplink haliucinogeniniai vaizdai iš Baja barų ir Tijuanos gatvių – visa tai yra nortec. O pats Nortec Collective tai aštuoni palaidai surišti muzikiniai ir multimedijiniai projektai : Bostich, Fussible, Terrestre, Clorofila, Plankton Man, Hiperboreal, Monnithor ir Panoptica.
Kolektyvo nariai mano, kad nortec stilius buvo tuo pat metu atsitiktinumas ir neišvengiamybė tarsi skaitmeninė retrospektyva pankuojančių Tijuanos paaglių, kurie buvo pakvaišė del Kraftwerk ir Clash, kai Nortena tuo metu buvo švelniai tariant ne pati populiariausia muzika jaunimo tarpe. Tačiau dabar jie su mielu noru sugrįžta prie ištakų apsiginklave įvairiausio plauko elektronika ir nuolankia simpatija kraštutiniam kičui. Nortec stilius yra labai specifinis Norteno kultūrai ir garsams ir vaizdams is Tijuanos: mažosios taqueria parduotuvės, asilai išdažyti kaip zebros, didieji pikapai su ilgom atvirom bagažinėm, narcos ir judiciales, masiniai grupero pop koncertai tai viskas kas daro šią vietą ypatinga ir tokia keista atvykėliams. Nortec Collective skaitmeniškai tarsi surūšiuoja visą šią aplinką. Jie filtruoja ritmus naudojant programinės įrangos įskiepius (taip sako vlkk, mes mieliau vartojame pluginus, – red. past.), sempluoja tūbą ir kuria kitokio tipo melodiją iš viso to mišinio, jie fotografuoja ir iškreipia nuotraukas su Photo Shop pagalb.
Apibendrinant Nortec Collective, tai yra labiau judėjimas nei grupė atstovaujantis netradicinę šiaurės Meksikos kultūros dalį. 2010-iais Meksikoje vyks 200 mečio šalies iškilmes, tą progą muzikantai ruošia išleisti šalies garso takelį ateinančiam šimtmečiui. Daug kas jau dabar trina rankas belaukdamas, turbūt ne be priežasties.
Nuorodos
www.myspace.com/nortec
www.myspace.com/tijuanasoundmachine
Komentarai