Ką tarpusavyje bendro turi Gang Gang Dance, Cardopusher ir Nico Muhly kūryba? Tam tikru aspektu, beveik nieko. Tačiau genialūs miksai būtent tam ir kuriami, kad paneigtų šiuos aspektus. Diplo kažkada Siuoxsie bei Devo sumiksavo su Santogold bei Barrington Levi. Tuo tarpu šie du bass virtuozai elgiasi gerokai atsargiau ir subtiliau. Sukūrę pirminę viziją, jie tarsi pajungia kiekvieną kūrinį prie savo sukurtos koncepcijos.
DJ /rupture savo stipriais ir eklektiškais miksais stebina jau seniai. Praeitais metais išėjęs Uproot sukėlė nemažą ažiotažą bei nusėdo ne vieno kritiko metų suvestinėje. Dubstep suteikęs ambient, neoclassical ar net IDM būdingu pulsacijų miksas tarsi įtvrtino firminį /rupture garsą. Kiekvienas kūrinys šiame darbe tarsi įgavo naują kvėpavimą. Dubstep, reggae bei dub rimtai vienu metu išlaikė savo pirmykštį stilistinį gaivalikškumą, bet tuo pat metu puikiai įsiliejo į /rupture konstruojamą visumą.
Solar Life Raft galima laikyti pilnaverčiu Uproot tęsiniu, kone antrąja dalimi. Nors, iš dalies, galima teigti, kad naujasis darbas žengia dar toliau. Įtakos tam, matyt, turėjo ir Dutty Artz leiblo boso Matt Shadetek prisijungimas. Tiesa, pastarasis yra prisidėjęs ir prie ankstesnių /rupture darbų. Miksas prasideda Timeblind ir Matt Shadetek mash-up‘u atsinešančiu labai Uproot būdingus bosus bei skambesį. O visas Solar Life Raft kosmiškumas bei kitoniškumas pasijaučia jau Gang Gang Dance remikse. „Bebey“ futuristinis laukiniškumas perkoštas gera bosų doze čia įgauna papildomų atspalvių bei papildomų erdvių semplų. Toliau dar labiau neriama į atmosferinį skambesį. Paavoharju ambient‘as organiškai persilieja į Babylon System dub‘ą. Tas dubstep vilnele per Cardopusher nuplaukia iki pat dviejų mikso autorių autorinio „Underwater High Rise“, pavergiančio savo urbanistine didybe bei stipria atmosfera.
Caroline Bergvall bei Elizabeth Alexander poeziją į mikso visumą įneša psichodelinių bei siurealistinių nuotaikų. Tarp garage ir dubstep rimtų įsipaišiusius contemporary classic numerius šįkart atstovauja Nico Muhly bei Luc Ferrari (Uproot žavėjo Ekkehard Ehlers styginių kompozicija). Kaip ir pirmtake, viskas čia suvesta idealiai. Visas darbas pulsuoja gaivališka, gyvybiška jėga bei dideliu pozityvo užtaisu. Autentišką dub keičia ambient erdvės, pastaruosius dubstep ar IDM ritmai.
Šio mikso žavesys slypi jo globalume. Per nepilną valandą čia apkeliaujama kelis skirtingais kontinentais, atskleidžiamos kelios skirtingos muzikinės kultūros. Iš urbanistinių bass landšaftų keliames į Jamaikos pakrantes, iš čia į sterilias meno centrų kamerines sales, po to dar užsukam į keistą poezijos svetainę. Po tokio muzikinio trip‘o supranti, kad egzistuoja vieta, kurioje Cardopusher dera su Luc Ferrari, o Nico Muhly puikiai eina išvien su Jahdan Blakkamoore.
Užčiuopti skirtingas kompozicijas vienijantį siūlą bei sukurti deramą kontekstą šiems panašumams atsiskleisti – nemažo talento reikalas. Tačiau rezultatas įrodo, jog to nemažo talento būta. Šis miksas turėtų patikti labai plačiai melomanų auditorijai (straipsnio autorius nėra didelis dub bei roots muzikos fanas – aut.past.). Muzikos žanrai čia nebeturi ribų ir net nebelieka prasmės juos klasifikuoti. Jie labiai funcionuoja kaip priemonė dviejų autorių sugalvotai idėjai įgyvendinti. Žemos vibracijos seniai neskambėjo taip erdviai ir … emocingai. O dubstep žaviausias būna savo subtiliam pavidale.
9/10
Komentarai