Kaip ir kiekvienais metais, ORE apžvelgia geriausias šių metų technologijas nuo programinės įrangos iki keistų įrengimų. Deja, dauguma jų nepakeis mus supančio pasaulio radikaliai. Tiesą sakant, veikiausiai kitais metais jų nė neprisiminsime. Kodėl? Matematikas ir filosofas Nassim Nicholas Taleb knygoje “The Black Swan” teigia, kad didžiausią įtaką pasauliui turėję išradimai, kaip antai internetas, buvo neplanuoti ir netgi sutikti skeptiškai. Laikantis šios prielaidos, nei naujieji “Windows 7” nei naujasis MacBook, nors ir užima garbingas vietas įvairiuose top of the year, yra jau išsikvėpusios senienos, skirtos ne pakeisti, o įtvirtinti esamą tvarką.
Nepaisant šios kritikos, sudarėme sąrašą mus labiausiai jaudinusių naujų atradimų ir idėjų. Būtent, naujų idėjų, o ne galutinių produktų, nes nūdienos įtinklintoje visuomenėje idėjos yra galingesni ginklai nei šmotas geležies.
Žiniasklaida
Kadangi patys esame žurnalistai, viena labiausiai dominančių temų – pasikeitimai informacijos pateikime. Nors tai dar neveikiantis sprendimas, esame tikri, kad “DailyPerfect” pakeis mūsų supratimą apie naujienas. Tai – mažytė programa, leidžianti pasirinkti tik tą informaciją, kuri įdomi. Jos kūrėjai meta ambicingą iššūkį: mes žinome, ką jūs skaitote. Naujienos taps visiškai ir negrįžtamai personalizuotos.
Įsivaizduokite: Jums ORE tinklapyje įdomios tik muzikos ir kino naujienos, o likusi informacija – šlamštas. Jeigu naudotumėtės “DailyPerfect” siūlomu sprendimu, matytumėte tik Jums aktualią informaciją ir nieko daugiau. Tai labai panašu į RSS paslaugą, tik dar geriau. Kol kas ši technologija dar nėra baigta, bet pagrindines funkcijas galite išmėginti kūrėjų tinklapyje “DailyPerfect”.
Kita įdomi technologija – vadinamieji QR kodai. Tai – stačiakampio formos maži paveikslėliai, sudaryti iš juodos ir baltos spalvų kvadratų. Jį nufotografavę mobiliuoju telefonu iš karto gausite tam tikros informacijos paketą: nuorodą į filmuką, straipsnį ar panašiai. Nors šie kodai žinomi ir naudojami jau seniai, apie juos rašome dėl vienintelės priežasties: Lietuvoje atsirado (kol kas) vienintelis žurnalas Kelias , taikantis šią technologiją. Taigi straipsnius dabar galima ne tik skaityti, bet klausyti pavyzdžiui bėgant rytinį krosą.
Paskutinėje vietoje prie geriausių žiniasklaidos technologijų – elektroniniai knygų skaitytuvai. Pavyzdžiui garsusis “Kindle” ar naujasis “Nook”. Ir vėl ne dėl to, kad jie dar nauji. O dėl to, kad tampa vis patrauklesni, pigesni ir prieinamesni. Pavyzdžiui šiemet Amerikoje legendinio rašytojo Dan Brown knygos “The Lost Symbol” elektroninių egzempliorių buvo parduota daugiau nei popierinių. Tiesa, nepanašu, kad Lietuvoje elektroniniai skaitytuvai bus populiarūs. Tam yra kelios pagrindinės priežastys: santykinai didelė kaina ir lietuviškų knygų elektroniniu formatu stoka. Vis gi tikimybė, kad troleibuse sutiksite žmones, vietoj šiugždančių laikraščių rankose spaudžiančius baltus plokščius prietaisus, didėja.
Prietaisai ir programos
Pats įdomiausias šių metų įrengimas ar programa (nelygu kaip pavadinsi) yra nauja paieškos sistema
“Wolfram Alpha”, pradėjusi veikti beveik prieš 8 mėnesius. Jį ypatinga tuo, kad užklausas vartotojai gali formuoti ne tik fraze, bet ir klausimu, pavyzdžiui galima rašyti “Ar dievas yra?” ir sistema supranta. Pagrindinis skirtumas nuo kitų paieškos sistemų tas, kad “Wolfram Alpha” ne pateikia nuorodas į kitus informacijos šaltinius, tačiau pati pateikia faktus. Pavyzdžiui į paieškos lauką suvedę “Ore.lt” gausime ne nuorodą, o adreso regsitracijos vietą, lankytojų statistiką ir netgi duomenų išdėliojimo svetainėje brėžinį. Duomenys pateikiami gana sausai, dėl to ši paieškos sistema pagrįstai užsitarnavo tiksliųjų mokslų atstovų simpatijas. Kaip teigia kūrėjai, kuo toliau, tuo labiau sistema plėsis ir į vis daugiau klausimų bus siūlomi tikslūs atsakymai.
Socialinis tinklas “Facebook”. Vien paminėjęs šį žodį snobiškoje kompanijoje tampi nemadingas. Bet niekas negalėtų paneigti, kad būtent veidų knyga yra naujos kartos simbolis. Vieniems taip įrankis bendrauti, kitiems – pramoga, o rinkodaros specialistams – vieta skleisti prekės ženklo kerus. Žiniasklaidoje netrukūsta istorijų, kaip šis socialinis tinklas pakeitė žmonių gyvenimus. Iš tikrųjų pagrindinė mintis telpa į du “kodėl”: kodėl būtent “Facebook” ir kodėl būtent dabar? Socialinių tinklų buvo ir anksčiau, interneto skvarba, remiantis tyrimais, nepadidėjo taip drastiškai, kad galėtų būti priežastimi beprecendenčiam šio tinklo populiarumui. Atsakymo į klausimus nežinau. Gal kitais metais kas nors paaiškės, tačiau faktas, kad terminas “Facebook galaktika” jau seniai peržengė metaforos ribas.
Vienas iš būdų sustabdyti Žemės klimato pasikeitimus – geoinžinerija. Taip vadinami įvairūs metodai, kurių pagalba kišimasi į natūralią gamtos ekosistemą, pavyzdžiui į tam tikrą atmosferos dalį leidžiamas didelis kiekis specialių dujų. Jos suformuoja tam tikrus debesis, kurie atspindi (arba nepraleidžia) saulės šviesą, dėl to mažėja mūsų planetos temperatūra. Tokioms manipuliacijoms klimatu naudojami visokie keisti aparatai. Vienas tokių – vadinamasis “Budyko’s Blanket”, šiemet išleistoje knygoje “Superfreakonomics” pristata milžiniška žarna, laikomą heliu pripildytų balionų ir nusitęsusi beveik 30 kilometrų aukštyn. Ja, pagal inžinierių projektą, tūkstančiai tonų sieros dioksido turėtų būti pompuojami į Žemės atmosferą tam, kad sustabdytų klimato šiltėjimą (sulaikytų saulės šviesą ir šilumą). Sutikite, projektas originalus ir aktualus, todėl gausiai kritikuojamas. Pagrindiniai kontrargumentas skamba taip: klimato atšilimą reikia stabdyti ne inžineriniais stebuklais, o žmonių elgesio pokyčiais. Gal ir tiesa, tačiau žmonių elgesiui pasikeisti prireiks daugelio metų, o štai vamzdis būtų galėtų būti pastatytas beveik per metus. Įdomu, ar kitais metais ši idėja iš diskusijų objekto taps galima realybe. Minėtą knygos skyrių, kuriame rašoma apie prietaisą, galintį atšaldyti Žemę, galite paskaityti va štai čia.
Idėjos
Neabejotinai ambicingiausia ir daugiausia žadanti idėja yra naujas milžino Google produktas “Wave”. Tai bendravimui skirta platforma. Bent jau kol kas, nes praplėtus funkcijas tai galėtų būti ir srautų (RSS) skaityklė ir duomenų saugykla ir dar kas tik nori. Redakcijoje jau išbandėme bangos galimybes, tačiau naudoti dar nesiryžtame, nes dauguma funkcijų dar neveikia kaip turėtų, be to, (kol kas) sąlyginai mažas žmonių skaičius naudojasi platforma, todėl nėra galimybės išmėginti konferencinius pokalbius ar interaktyvius žaidimus. Tačiau kūrėjai praneša, kad šiuo metu intensyviai dirba prie projekto nuo kiekvieno socialinio tinklapio nugriebdami po vieną, jų nuomone geriausią, funkciją. Taigi kitais metais pamatysime, kas gaunasi sukryžminus “Facebook, “Twitter”, “MySpace” ir kitus. Apačioje – lakoniška apžvalga, kas ta Google “Wave” ir ką ji gali duoti.
Kita idėja taip pat susijusi su internetu bei socialiniais tinklais. Tai – nemokamas tokių pat nemokamų idėjų galvojimo platformos. Pirmenybė šioje srityje neabejotinai atitenka “Brainstore” įkūrėjams, kurie idėjas pardavinėja. Brangiai. O tokie entuziastai kaip vokietis programuotojas Peter Grosskopf (didžiagalvis – liet.) kuria nemokamą platformą “Brainr.de”, kurioje idėja gali padovanoti, gali ir pasiimti. Svarbiausia – nemokamai. Tiesa, kai kurios idėjos skamba vaikiškai, tačiau kai kurios turi potencialo tapti kieno nors verslo pradžia. Lietuvoje irgi kuriasi šis tas panašaus, tačiau projektas dar kiaušinio stadijoje, todėl “Genijai.lt” ir rašome ne prie veikiančių technologijų, o prie idėjų.
Paskutinė idėja, kol kas, buvo aprašyta tik keliuose tinklapiuose. Tai žinomiausio Lietuvos tinklaraštininko Džiugo Paršonio pasiūlymas sukurti vadinamąjį “Turinio tinklą”. Tai – didžiulis internetinis puslapis (o gal veikiau sistema), kuriame galima matyti informacija iš visų sistemoje užsiregistravusių lietuviškų tinklaraščių. Kaip pasakoja idėjos autorius, tai būtų visa blogosfera viename lange. Deja, kol kas informacijos apie tai, kaip sekasi kurti “Turinio tinklą” beveik nėra. Svarbu pabrėžti, kad projektas, kaip pokalbyje prieš kone pusę metų teigė Džiugas, būtų kuriamas savomis jėgomis (jei nebus rasta rėmėjų). Taigi “Turinio tinklo”atsiradimas būtų ne tik naujausių technologinių sprendimų taikymas, bet ir aktyvios visuomenės pasireiškimas, nes autoriai dirbtų iš altruistinių paskatų. Bent jau iki rėmėjų atsiradimo…
Kita vertus, dvi paskutinės idėjos nusipelnė ir nemažai kritikos. Pirma, patirtis su tinklaraščiai parodė, kad tik maždaug 2 procentai iš jų pateikia vertingą informaciją. Dėl šios priežasties nemokamų idėjų galvojimo platformas irgi būtų galima pavadinti virtualiais sąvartynais, kurių pakraščiuose nelyg metalo gabalėliai spindi kelios dėmesio idėjos. Antra, tokių projektų kaip “Turinio tinklas” kūrimo darbai dėl minėtų dviejų procentų atrodo sunkiai galimi. Ar verta dėl daug šlamšto kurti platformą, kad būtų perskaityti tie patys autoriai, ir taip turintys nemažą auditoriją. Pažvelgus į blogotopas.lt statistiką, matome, kad pirmąsias vietas užima specializuoti tinklaraščiai, dažnai rašomi savo srities profesionalų. Jiems naujasis projektas nėra reikalingas, kaip ir nereikalingas skaitytojams, kurie, kaip rodo duomenys, jau atrado, kas jiems geriausia. Nors ilgus mėnesius nuo interviu Ore.lt trunkanti tyla (galbūt) yra ženklas, kad intensyviai dirbama ir kitais metais pamatysime kažką, kas įpūs naujo vėjo į Lietuvos blogosferą ir apskritai internetą. Būtent to, 2010-aisiais tikimės iš minėtų projektų kūrėjų.
Komentarai