Prieš būsimus koncertus pavadinimu SPEIGAS, kurie įvyks Vilniuje ir Kaune nusprendžiau pakalbinti pagrindinį renginio kaltininką Jakko Vanhala iš Suomijos, ir jo projektą Zoät-Aon. Manau, ir man, ir Jums, įdomu susipažinti su šia, kaip netrukus įsitikinsime, tikrai įdomia asmenybe. Taigi, šis interviu, tai tekstinė įžanga į gyvą, garsinę misteriją, kuri įvyks jau greitai.
Interviu su Ore.lt dalinasi Introspect
Gal pradžiai pristatyk ką reiškia Zoät-Aon, kaip šis projektas gimė, ir su kokiu ketinimu?
Mano muzikinė veikla prasidėjo 1992 metais death metal grupėje, tačiau prieš tai aš grojau klasikinę muziką bei studijavau muzikos teoriją. 1995 metais pradėjau koncentruotis ties elektronine ir ambiento muzika. Pirmasis pasirodymas įvyko 1997 metais. 2004 metais atsirado Zoät-Aon, nors iki tol aš grojau eksperimentinę muziką kitais pseudonimais ir projektų pavadinimais.
Taigi, tiesiog tam, kad nagrinėti dalykus kurie man buvo prasmingi aš pradėjau kurti muziką. Aišku, tuo pačiu tai buvo ir mėgavimasis kūryba ir gera, įdomia muzika. Tai buvo mano kraujyje. Aš tiesiog instinktyviai sekiau savo pašaukimu. Tiesą sakant projektas niekad ir “neprasidėjo”, pavadinimo sumanymas buvo tiesiog kaip akimirka bęsitesiančiame procese. Nėra įmanoma apibrėžti pradinės koncepcijos, nes tos temos jau buvo gvildenamos. Kai kurios iš jų atėjo net ir iš death metal laikų. Tuo metu (2004m.) aš pagrinde gilinausi į dvasinius, filosofinius ir psichofizinius dalykus, tačiau kiek abstrakčiu būdu.
Projekto pavadinimą geriausiai suprasti besiklausant muzikos. Tai yra abstrakcija, suvokiama iš skirtingų žodžių, skiemenų, priešdėlių. Pavadinimą taipogi insipiravo sapnas. Tačiau klausytojui nemanau kad visa tai turi reikšmės. Visa, ką pavadinimas reiškia, yra muzikoje, dainų pavadinimuose ir albumo viršeliuose. Jokie žodžiai neapibūdins to adekvačiai. Nėra kito būdo kaip žinoti, tik patirti. Taigi, muzika ir yra apibūdinimas. Aš tikiuosi atverti duris į garsinę ir konceptualią misteriją, pasaulį, į kurį klausytojas įėjęs gali rasti paslaptis, ką ir aš pats darau.
Aš nenorėjau griežto teminio pavadinimo, kuris, jaučiau, kad varžytų. Kitą vertus šis vardas iššaukia užgaidą į nežinomybę, kas yra esminis mano požiūrio į pasaulį elementas. Taigi, jei paprasčiau, tai yra lyg žodis kalboje, kurį pradedi suprasti. Niekad nenorėjau padaryti intelektualios dėlionės iš abėcėlinių sudedamųjų, kurią reikėtų išspręsti. Nors tai įmanoma – keletas dalių yra gana aiškios, tiesą sakant. Racionalizacija, šiuo atveju, naikina arba apriboja prasmę. Pavadinimo reikšmė auga su manim, kai aš atrandu kažką naujo muzikos prasmingume. Taigi, tai tiesiog abstrakti forma ar ženklas, kuris jungia muzikos visumą estetinėje formoje, kuri mane žadina. Laidas.
Aš manau ir tikiuosi, kad muzikai nereikia tolimesnių paaiškinimų. Vienas iš svarbiausių pavykusio meno kūrinio kriterijų yra jo įtaka, prieš apibūdinant jį racionaliai. Kaip aušra ir mirtis, kuriems nereikia „paaiškinimų“. Šiame kontekste man nėra svarbūs protinguolių išvedžiojimai. Tiesiog leiskite reikštis gyvuliškiems instinktams ir intuicijai, juose užkoduota daug vertingos informacijos.
Tavo puslapyje regiu Didžiuosius Grįžulo ratus kaip akcentą, kodėl būtent šis žvaigždynas, ir kodėl būtent kosminė tematika? Nors ir Zoät-Aon naudoja kosminę tematiką, kuri mėgiama pvz .New Age muzikoje, tačiau klausydamas The Triplex Bestial, aš nejaučiu ypatingai spalvingų galaktinių ūkų ar/ir kosminio žaismo, visa tai panašiau į tamsią materiją, tamsiąją pusę, taip? Prašau pakomentuoti.
Ši tema tai tik fonas, tai nėra koncepcija ar turinys. Kosminė tema yra tiesiog metaforinė perspektyva į egzistenciją ir jos negailestingumą ir grožį. Aš nesiekiu jaukios “Kosmoso” iliuzijos. Tai būdas matyti žemišką esatį. Pradžioje išskirti šiuolaikinius žmogaus poreikius didesnėje perspektyvoje ir tada leisti šnekėti iš esmės nenuspėjamai, tamsiai, persmelktai, neištirtai ir nežinomai visumai. Nesvarbu kokias pilis ir sienas tu statai iš savo iliuzijų, visata vistiek tave prigaus. Aš nieko prieš žmogaus poreikius neturiu, bet kartais, jaučiu, kad jie turi būti subalansuoti su gamta. Tai yra bandymas pasiekti perspektyvą, kurioje nėra žmogaus, žemės ar saulės savo centre. Man nėra jokio centro, tik dalykų tuštumos transformacija. Taigi, aš nežiūriu nei į saulę, nei į mėnulį, bet už jų – į septynias žvaigždes, kurios parodo kelią į nejudančią Šiaurinę Žvaigždę ir toliau – į pačią realybę.
Septynias Žvaigždes, kaip simbolinį ženklą pasirinkau dėka grynos intuicijos ir jaučiamo artumo. Pamenu, būdamas dviejų metukų pažvelgiau į dangų, ir tai buvo pirmas dalykas, kurį pamačiau. Vėliau domėjausi šamaniškais tikėjimais susijusiais su “meška” šiaurėje, ir kuo labiau tyrinėjau, tuo labiau tai mane įkvėpė ir suteikė didesnę reikšmę. Todėl šis simbolis man yra gana gilus, turintis daug metaforinių ir alegorinių sluoksnių, susijęs su skirtingomis mitologinėmis potekstėmis, ir su pačia žvaigždyno forma, ypatingai su samčiu ar taure žvaigždžių vandenyne, ir su jų, žvaigždžių skaičiumi. Gan daug inspiruojančios informacijos yra apie šį žvaigždyną, ir aš tiesiog negaliu čia išdėstyti begalinio reikšmių komplekso. Bet tiems, kam įdomu mitologiniai dalykai susiję su šiuo žvaigždynu, pasakysiu tik tiek, kad verta pastudijuoti.
Kaip bebūtų, pagal griežtai Zoät-Aon’išką kontekstą, turiu pasakyti, jog jūreiviai senovėje žinojo kuo puikiausiai – tam, kad rastum Šiaurinę Žvaigždę sek Merak-Dubhe keliu. Aš tai priimu metaforiškai. Kai kurie kinai apibūdino šias septynias žvaigždes kaip dinaminį Dao aspektą, ir Šiaurinę Žvaigždę kaip nejudantį Dao aspektą. Taigi, pagal mane, šis žvaigždynas suteikia formą beformiškumui. Tai yra būtent tai, ko aš siekiu savo muzikoje. Tai yra mano supratimo apie “magiją”, meną ir misticizmą – ir kaip jie visi kartu gali būti vienas – taktinė pusė. Taigi, simbolinė žvaigždyno vertė yra gan paprasta – tai yra atspirties taškas, galimybė kitaip matyti kasdienį judėjimą ir dinamiškumą, Taigi, ši pozicija transformuoja ir skaidrina žvilgsnį į didesnį, iš esmės nekontroliuojamą paveikslą, skatina dinamišką keitimasį ir sąsajų realizaciją, ir galiausiai parodo tikrą realybės prigimtį. Ši kelrodžio užuomina man yra vienas svarbiausių aspektų. Kaip atrasti “tašką” per dinamišką transpersonalią veiklą? – paversti žemę į magiją ir meną. Per emociškai stipresnius momentus – tai archaiško, romantiško ilgesio ekspresija į žvaigždes, reiškiančią augimą, nuotykį ir grožį, bet tai galbūt daugiau liečia mano asmeninių, sau-pataikaujančiu dalykų pusę. Po viso to, aš kartoju: nėra reikalingi apibūdinimai tam, kad apskritai “suprasti” Zoät-Aon. Žodžiai riboja. Visa, ko reikia, tai pažvelgti į žvaigždyną ir leisti pirmapradžius, sidabringus spindulius užpildyti kaukolę. Jie nėra iš mūsų saulės sistemos.
Pirmajame koncerte, kuris įvyko prieš 5 metus Zoät-Aon naudojo tibetietiškus instrumentus, o kodėl ne, tarkim, suomiškus nacionalinius (kas jie, beje?)? Ar tibetietiškas priėjimas prie kūrybos kažkaip susijęs su D. Grįžulo ratais, pačio projekto koncepcija?
Tibetietiški bruožai kūryboje kilo iš tuometinio domėjimosi būties aspektais išreikštais Tibeto kultūroje, o taip pat ir iš mano ir mano draugų domėjimosi Tibeto budistų ritualine muzika. Šie instrumentai turi geras akustines ir tembrines savybes, o taip pat ir inspiruojančias medžiagų ypatybes. Tačiau Zoät-Aon daugiau nebenaudoja šių aspektų. Žiūrint į praeitį, manau, kad buvom kiek kvailoki, kad juos naudojom. Žvaigždynas nėra susijęs su Tibeto įtaka.
Kadangi tuomet neturėjom suomiškų instrumentų, tai ir nenaudojom, ir iš vis aš neturiu jokių sąsajų su tradicine Suomijos folk muzika. Pastaruoju metu mano draugas grojo bene svarbiausiu tradiciniu suomišku instrumentu Kantele. Kantele yra panašus į citrą ir skleidžia dejuojantį garsą. Šis instrumentas naudojamas nacionaliniame Suomijos epe Kalevala, kuriuo groja magiškas herojus Väinämöinen.
Kas yra “esmingiausi išsikišimai”, apie kuriuos tu užsimeni savo saite?
Su šiais žodžiais susidūriau, kai internetiniam puslapiui reikėjo pavadinimo, kuris labiau patrauktų, nei “Oficialus puslapis”. Taigi, tai yra būdas trumpai ir metaforiškai išreikšti tai, jog dirbdamas aš bandau išgauti kažką, kas yra amžina, už laiko ir erdvės suvokimo, net jei ir tai pasireiškia materijoje. Tai yra mėginimas suteikti formą beformiškumui, veidą beveidžiui, nematomui. Tai nereiškia, kad aš suku į tokius tauškalus kaip “kita dimensija”, bet greičiau tai liečia ontologinių materijos principų suvokimą. Pabudimas į realybės/kosmoso procesus per meną. Kai kas ginčytųsi, kad tai reiškia tiesiog menišką kūrybą, bet kuriuo atveju aš bandau akcentuoti faktą, jog įkvėpimas Zoät-Aon’o muzikai ateina iš nelaikinumo, ir kad tai nesusiję su tam tikrais įvykiais, ideologijomis, politika ir t.t. ir žinoma tai nėra biografiška ar susieta su prastais sentimentaliais aspektais. Aišku, tai galima būtų suprasti per tam tikro kultūrinio simbolizmo utilizavimą. Bet jei turėčiau apibrėžti specifinę temą, ko aš visiškai nenoriu daryti, tuomet aš sakyčiau, jog tai susiję su dalykais, kurie vyksta (arba nevyksta) už užuolaidų ir tuo pačiu priešais pačio akis. Todėl ir “esmingiausias”.
Kūrybos procesas man visada yra asimetriškas, kiek iracionalus ir organiškas, kuriame “išlenda” kažkas apčiuopiamo ir įgyja gyvybinę formą su mano pagalba. Kalbant simboliškai, tai reikštų peržengti horizontalaus ir vertikalaus laiko sampratas. Dėl kažkokių priežasčių aš pagaunu kūrybines energijas, įgyjančias geometrines formas, panašias į šakas, žaibus, spyglius ir kitus augalus, keistas gelmių būtybes, grybieną, nenormalius fiziologinius raizginius, nagus ir kt. Įžūlios, bjaurios, suktos formos, kurios auga ir veržiasi į priekį. Asimetriška, platu, archaiška, ir kažkiek niršu, bet iš esmės gražu – kaip gyvenimas. Todėl,- ir “esmingiausi išsikišimai”.
Kaip kito tamstos kūryba per šiuos 5 metus? Kokius atradimus norėtum išskirti, ką norėtum pamiršti ir kokius Zoät-Aon mes išgrisime Lietuvoj?
Aš tapau ramesnis, labiau “subrendęs”. Manau ankstesni darbai buvo pernelyg vienmačiai, aiškūs ir iš tikrųjų gan naivūs. Tai nebūtinai blogai! Bet dabar pasikeitė maniera. Kita vertus, mano kūryba pernelyg nepakito, tiesiog dabar aš įgyjau daugiau techninių įgūdžių ir todėl galiu pasiekti sklandesnį saviraiškos būdą. Mano suvokimas ir vidiniai motyvai gali įgyti kiek kitokią formą nei anksčiau, bet iš esmės pats kūrybinis procesas lieka gana panašus. Tai yra lauko įrašai, akustiniai instrumentai ir objektai, kažkiek analogo ir lipdymo su elektronika, technologijų įrankiais – kartais gana neortodoksaliais būdais ir rečiau labiau konvencionaliais būdais. Mėgstu bandyti skirtingus dalykus, ir dažnai gabalai atliekami skirtinga maniera. Po pirminės idėjos ir mentalinio pasiruošimo ir proceso paleidimo planavimo, aš tesiog atrandu jėgos tėkmę ir leidžiu jai tekėti, ir visad būna siurprizų. Paprastesniame lygmenyje, šiuo metu yra tam tikri techniniai privalumai, kurių neturėjau anksčiau, kaip pvz galimybė naudotis milžiniškais barokiniais vargonais, esančiais koncertų salėje ir pan.
Nenorėčiau nieko pamiršti – tiesa, gaila, kad neprisimenu kai kurių dalykų pakankamai gerai, yra klaidų. Negaliu komentuoti būsimų pasirodymų, gal geriau nieko nesitikėti tam, kad turėtum tyresnę patirtį!
Visgi Zoät-Aon produktyvumas nėra didelis – 2 diskai per 5 metus kalba apie tai, kad chebra intensyviai dirba ir neleidžia bet ko į šviesą, ar čia kas kita paslėpta? Ar galime tikėtis naujų leidinių šiemet?
Taip. Aš lengvai galėjau įrašyti albumą, ar tris po The Triplex Bestial tame pačiame stiliuje, bet aš nenoriu publikuoti kiekvieno gabalo, kurį sukuriu. Po TTB aš pajutau, kad pilnai išreiškiau tam tikrus aspektus šiame darbe. Jaučiau, kad reikia laiko reformacijai ir tai pasitesino.
Esu įrašęs daug medžiagos, kurios niekad neleisiu, ir kurią aš sunaikinau. Taipogi buvo keletas gyvų pasirodymų, kuriems naudojau anksčiau negirdėtą medžiagą. Taigi, nors ir nebuvo naujų leidinių, aš dirbau ir yra nemažai planų. Be abejonės, ateityje bus nauji leidiniai. Ir jie bus kiek kitokie!
Dažnas ambient/experimental atlikėjas prašo projekcijų, bet tu nusprendei, kad per tavo pasirodymą būtų maksimaliai tamsu, kodėl?
Todėl, kad vizualūs dalykai greitai pavergia garsinius, spėju, tai psichologiška. Muzika su vaizdo projekcijomis lengvai įgauna garsinio takelio rolę – vaizdas diktuoja muzikos turinį ir tai tampa tiesiog multimedios įvykiu. Vaizdinys praneša auditorijai kokius jausmus ar vizijas muzika turėtų pažadinti. Jeigu paprasčiau, tai girdėdamas garsą manai, jog jis kyla iš vaizdinio. Tokiu būdu muzika tampa iliustracinė ir raidinė, o tai nėra mano tikslas išvis. Aš jaučiu, kad galiu kurti stipresni poveikį su minimaliu vaizdiniu dirgikliu, kuris mažiau blaško. Keletą kartų naudojau projekcijas su statiškais vaizdais, tam tikrais objektais ir fotografijomis ant scenos, visa tai paliko daugiau erdvės pasąmoninei veiklai. Gi pirmajam Zoät-Aon pasirodymui buvo specialiai sukurtas video. Bet kokiu atveju manau, jog muzikai nėra būtina visi tie “dūmai ir veidrodžiai”.
Dabar aš žinau, kad vaizdo ir garso kombinacijose yra didelis potencialas. Jomis galima nukreipti į trečia dalyką, todėl visiškai nesu prieš jų naudojimą. Tik, turbūt, jas naudočiau kitais atvejais. Kaip bebūtų, nežinau kaip vizualiai išspręsti tas temas, su kuriomis aš dirbu, ir kaip adekvačiai jos būtų pasiektos neapsiribojant tamsa ir pačiu garsu. Faktas tas, kad aš nesu “atlikėjas”. Aš nešoku ir nedarau “įdomių” ar įspūdingų dalykų. Scenoje aš būnu stipriai susikoncentravęs kruopštus ir šaltas. Ir tai teikia didelį pasitenkinimą! Nemėgstu būti dėmesio centre, simboline reikšme. Ši muzika nėra apie „mane“, todėl aš visad džiaugiuosi kai žmonės tiesiog užsimerkia ir leidžia kurtis vizijoms, bei užpildyti jų vidurius galingomis garso vibracijomis. Kartais scenoje aš atkreipiu dėmesį į save, paimdamas dūmų mašiną ir pastatydamas už savęs, nukreipiant į publiką. Tokiu būdu įgaunu formą, bet ne tam tikrą asmenybę, tokiu būdu įgyjama šio projekto kosminė pozicija. Tikiuosi, jog salėje bus maksimaliai tamsu dėl to, kad tai būtų tolimesnis pagrindinės projekto temos žadinimas, o taip pat ir praktinis pasirinkimas. Kai kam gali būti nuobodu be vizualų, bet aš ne darau tai dėl rokenrolo.
Žinau, jog važiuoji į Lietuvą ne tik sugroti, bet ir pažinti šį kraštą. Įdomu, kokie dalykai tave sudomino ir, tiesiog, kodėl būtent Lietuva?
Čia gyvena artimas draugės giminaitis, todėl tai buvo puiki priežastis atvykti ir pamatyti Lietuvą. Apskritai aš labai mėgstu keliauti, ir mane domina šis regionas. O taip pat ir istorija, kultūrinis paveldas ir t.t. Maistas taipogi. Būsiu čia tik keletą dienų, todėl nebus pakankamai laiko pasigilinti, bet tikiuosi giliau pajusti atmosferą. Nuojauta kužda, kad Lietuva yra išsaugojus senovės paslaptis savo žemėje, pastatuose, papročiuose, kitaip nei Suomija…
Kokius Suomijos atlikėjus rekomenduotum pasiklausyti ir kuom garsėja Suomijos šiaurė iš kurios esi kilęs?
Arktau Eos dėl keliančių nerimą katakombų atmosferos, STROM.ec dėl psichiško ir siurealaus power electronics ir no Xivic dėl gražaus minimalistinio ambient/experimental. Dėl deginančios juodos begalybės rekomenduočiau Dead Reptile Shrine. Manau visų laikų geriausias albumas Suomijoje yra “From the Shadows” iš Unholy. Šiaurinė Suomija labiausiai mėgiama dėl tamsios ir šaltos žiemos, šiaurės elnių, šiaurės pašvaisčių ir turizmo.
Ar kiekvienas žmogus yra žvaigždė?
Ne. kiekvienas vyras ir moteris yra gyvulys. Aišku, kiekvienas gyvulys turi savitą adaptacijos ir išlikimo būdą, bet šis Crowley išsireiškimas turi filosofinių subtilybių su kuriomis aš nesutinku. Nors ir gražiai pateikta, bet tai nėra man svarbu. Mano požiūris į pasaulį nėra sudarytas iš tokių sąvokų kaip Nuit, Hadit, ir tam būdingų sferų. Aš tikrai nesu telemitas, bet visgi labai mėgstu Kenneth Granto’o rašliavą.
Gal norėtum kažką perduot žmonėms, kurie ketina aplankyti Z.A. koncertą Vilniuje ir Kaune?
Aš džiaugiuosi ir jaučiuosi pagerbtas turėdamas galimybę sugroti Lietuvoje. Tikiuosi publika mėgausis tuo taip pat, kaip ir aš.
Dėkoju už brangų dėmesį, iki greito!
Ačiū!
Zoät-Aon svetainė:
zoat-aon.com
SPEIGAS
Vilniuje vasario 5 d., “Mulen Ružas”, 20 val., 20 lt.
Kaune vasario 7 d., “Džiazo palėpė”, 17 val., 15 lt
Komentarai