Pantha du prince – Black Noise (Rought Trade, 2010)

Minimal scenoje pastaruosius keltą metų viskas atrodė niveliavosi ir kartu tapo nuasmeninta. Taip, šitaip praeina banga – apimdama kuo didesnį skaičių atlikėjų, išplukdydama didelį kiekį nevertingos, vienodos, atsikartojančios produkcijos, kurios mastai skandina autorinės kūrybos žiburius, taip ir nesulaukiančius deramos pagarbos. O kaip kitaip, juk klausytojai pusę laiko priversti su sietu kapstytis peluose, galvodami gal atsiras koks grūdas.

Merck leidyklos mirtis, atrodo, žymėjo pagrindinį pokytį, kuomet rinka (ir nebe subkultūra, kurios jau tada ne kaži kiek buvo likę) nusprendė kokia muzika bus parduodama klubuose ir festivaliuose.

Čia visai šalia pravažiavo dubstep, šiek tiek iš vežimo žemų nubiro ir minimal scenai, įnešusių truputį naujienų ir gyvybės.

Galiausiai per tuos indie roko metus mes taip ilgėjomės širdin smingančios indietronikos, o dabar vieni po kitų savo laiko sulaukę keliasi Lali Puna, Thievery Corporation ir kiti.

Black Noise – tai trečias Hamburgo scenos herojaus Hendrick Weber albumas. Anksčiau gi itin veiklus buvęs vietiniame leible Dial, kur įsirašinėjo kartu su tokiais techno dinozaurais kaip įkūrėjai Carsten Jost ir Lawrence, dabar Pantha du Prince pabėgo į Rough Trade, britų leidyklą, kur savo dainas įrašinėjo, kad ir The Libertines. Gal tai ženklas, kad indie roko leidyklos jau galvoja apie tai, kad tam tikra techno ir minimal produkcija gali būti sėkmingai parduodama ir klausoma ne tik vokiškuose festivaliuose ir naktiniuose klubuose, bei hipsteriškose koncertų salėse.

Black Noise (albume, kurio pavadinimas reiškia negirdimą garsą veikiantį aplinką) eksperimentų maža, panašiau tai į populiarųjį/konvencinį garsą persunktą per įvairiausias elektronines technikas, skambantį tiek maloniai, kad spausti „play“ tenka vėl ir vėl.

Field įrašai, elektroniniai ritmai, varpų, perkusijų semplai kuria plataus diapazono keliasluoksnį erdvinį garsą, kuris jau kūrinyje „Lay In a Shimmer“ pranašauja mums malonios muzikinės kelionės patirtis, kuriose gilinsimės labiau į nuotaiką, nei į dermę ar garsą. Čia nebus jokių autechriškų eksperimentų, o mes greičiau artėsime prie tvarkingos populiariosios elektronikos scenos, tik žymiai švelnesnės ir tuo pačiu galima sakyti šiek tiek melodingesnės, melancholiškos ir kupinos garso. Tam neabejotinai turėjo įtakos Weber susižavėjimas shoegaze. Tai bus tokia muzika, kuri maloniai ir komfortabiliai keis aplinką išklijuodama viską ilgesingos elektronikos 3D foto tapetais.

Viena labiausiai širdį draskančių albumo kompozicijų yra „The Splendour“, tačiau Hendrickas verkdamas neužsisėdi ir keliauja prie kietesnių tech-house kompozicijų „Satellite Sniper“ ir „Behind the stars“ pritinkančių jau ir diskotekoms.

Prie ilgesingų varpų ir muzikinės kompozicinės erdvės grįžtama melancholiškame minimal „Bohemian Forest“ ir „Welt Am Draht“ kompozicijoje. Traškesių ir bildesių ir skaitmeninio nerimo lopšinė „Im Bann“ vedama pasikartojančio kelių taktų melodingo gitaros motyvo vainikuoja visą albumą ir leidžia sugrįžti prie ištakų – varpų, perkusijų, melodingo IDM ilgesio.

Pati albumo kompozicija – konceptualus ratas, „Lay In A Shimmer“ keliasluoksniais gaudesiais, į kelionę įpynęs populiaresnio skambesio ir net šokamų kompozicijų, jis vėl grįžta prie nerimastingos keliasluoksnės muzikinės erdvės, taip vėl palikdamas mus alkanus ir dar kartą spaudžiančius „play“.

ORE vertina 8,5/10

www.panthaduprince.com
www.myspace.com/panthaduprince

Atlikėjas kovo 17 d. koncertuos Kauno mieste, klube „Combo“, daugiau sužinoti arba dalyvauti konkurse ir laimėti bilietus į renginį galite paspaudę ant šios nurodos.