Susipažinkime: Chillwave & Glo-fi

Kai atsiranda bent keletas panašiai ir naujoviškai grojančių grupių, žmonės nepatingi ir sugalvoja naujos muzikos stilių ar žanrų pavadinimus. Internetinių nerdų sukurti žodžiai chillwave, glo-fi reiškia tą patį, tiksliau apibūdina muziką, kuri turi savo ypatingą prieskonį.

Dažniausiai tai sintezatorinė elektroninė muzika, kurioje dominuoja lėti disko ritmai, pasikartojantys semplai, filtruotas vokalas, dengti paprasta melodine linija ir kasetine garso kokybė.

Galima sakyti, kad tai 80tųjų synthpop, lo-fi, shoegaze, ambient, psychedelic ir new age muzikos mišinys. Dainų tekstuose vyrauja nostalgija vaikystei, vasariško paplūdimio, psichodelinė narkotikų tematika. Dažnai tai vieno žmogaus muzikinis projektas.

Prie chillwave, glo-fi žanru klasifikuojamų grupių kartais prirašomas ir hypnagogic pop stilius. Šis terminas, srovė pateikiama ir nagrinėjama 2009 m. liepą populiariam britų muzikos žurnale „The Wire“ išspausdintame straipsnyje „Hypnagogic Pop“. Terminu bandoma apibrėžti amerikos undergroundo DIY scenos muzikantų, tokių kaip Ariel Pink, Pocahaunted ar Ducktails muziką, jos susiformavimo ir iškilimo sąlygas. Tačiau hypnagonic pop čia labiau siejamas su rock (gyvi būgnai, gitaros) muzika, tuo tarpu, kai chillwave, kaip jau minėta, būdingas labiau elektroninis garsas, ritmo mašinos, sempleriai.

Nors tiek chillwave, tiek hypnagogic pop panašūs paprastomis nostalgiškomis pop melodijomis, prasta įrašymo kokybė, vėlinimo (delay) ir aido (echo) efektų naudojimu, bei panašiomis dainų temomis. Taigi, galime sakyti, kad hypnagogic pop yra roko muzikos požanris, o chillwave (glo-fi) – elektroninės.

Tačiau kiekviena grupė skirtinga, turi kažką savito ir skirstymas pasidaro tik sąlyginis, tuo labiau, kai muzikos požanriai dar „žali“ ir neaišku, kur ką galime priskirti, bet aišku, kad atsiranda vis daugiau panašių ritmiškai psichodeliškai ir ramiai grojančių atlikėjų. Toliau ir pakalbėkime apie juos.

Visų pirma tai trys amerikiečių grupės Neon Indian, Small Back ir Washed Out. Visos jos apie praėjusių metų antrąją pusę išleido savo įrašus, nuo kurių ir prasidėjo visos kalbos apie chillwave. Nors kai kurie blog‘eriai chillwave srovės pradžią sieja su grunge miesto Sietlo (JAV) grupių Universal Studio Florida (U. S. F.), Big Spider’s Back, Secret Colors susikūrusių dar 2008 metais kūryba , tačiau Sietlo grupių skambesys, labiau psichodelinis , mažiau ritmingas, mano nuomone labiau hypnagogic pop.

Apie įrašus

Washed Out – Life of Leisure EP, High Times

Jau du EP turintis Ernest Greene, kitaip Washed Out, sintezuoja nostalgiškas, primenančias aštuoniasdešimtųjų pop melodijas, panašiai kaip OMD ar buvusi rusų pop žvaigždė Ю.Шатунов (Ласковый Май) geriausiais laikais. Atlikėjas naudojasi paprasčiausiais pop muzikos kūrimo kriterijais: dainose dominuoja vienodai pulsuojantis ritmas, nesudėtingos melodijos ir priedainiai; viskas nuspalvinta ryškiomis vaikystės prisiminimų spalvomis, tačiau jos šiek tiek išblukę. Abiejų EP įraše jaučiasi nukirpti aukšti dažniai, jų nebuvimas ir sudaro šį išblukimo įspūdį, atrodo, kad klausytum seną kasetę. Taip pat įdomi Ernest Greene dainavimo maniera, kaip ir melodinėj instrumentų linijoj, atlikėjas, lėtai ir banguojančiai ištęsia natas.

Faktas, kad pirmąjį „Life of Leisure“ 6 dainų EP E. Greene įrašė maždaug per pora vasaros mėnesių, kai neturėdamas darbo dėl finansinių sumetimų buvo priverstas sugrįžti į tėvų namus Georgia‘joje. Grįžęs į Mocon kaimą, kuris garsėja persikų plantacijomis ir kuriame nėra ką veikti, Ernest pradėjo įrašinėti „Life of Leisure“ . Galbūt todėl albume ir jaučiame saulėtai pulsuojančius, lėtus, persmelktus nostalgija, šiek tiek liūdesiu , bet kartu ir optimizmu garsus.
Tik kasėtės pavidalu išleistas „High Times“ garsas mažai skiriasi nuo „Life of Leisure“. Tačiau 9 dainas turinčiame „High Times“ šiek daugiau eksperimentavimo, kuris albumą, mano nuomone, pablogina. Jei „Life of Leisure“ visos dainos vienaip ar kitaip įsimintos, tai perklausę „High Times“ įsiminsime galbūt tik dvi ar tris.

Neon Indian – Psychic Chasms

Šiuo metu populiarų vintage ir retro stilių drabužių madoje, Alan Palomo sugražino ir į muziką. Neon Indian iš esmės taip pat tik vieno žmogaus muzikinis projektas, nors dabar grupė gyvai koncertuoja keturi muzikantai, tai dar ir Ronald Gierhart (gitara), Jason Faries (būgnai) ir Leanne Macomber (klavišiniai). „Psychic Chasms“ – tai vienas įdomiausių praėjusių metų įrašų. Jame išgirsime ne tik chillwave‘ui būdingą ištąsytą garsą, puikias dainų melodijas ir aranžuotes, italo disco ritmus, bet ir įvairius dainų pagražinimus lazeriniais psichodeliniais ambient garsais, paukščių čiulbėjimais ar fejerverkų švilpimu. Garso filtravimas ir skambėjimas panašus kaip ir Washed Out. Neon indian būtų galima lyginti su 80tųjų švedų synthpop grupe Secret Service, kaip nostalgiškai linksmų dainų atlikėjus, tačiau dainų tekstai Alan Palomo grupėje ne tokie popsiški, o labiau narkotizuoti ir psichodeliniai. Geriausios dainos albume : „Deadbeat Summer“; „Mind, Drips“ ir „6669 (I don’t know if you know)“ – tai tikri hipnotizuojantys pop perlai.

Small Black – Small Black EP

4 grupės nariai iš Bruklino (NY) apsiginklavę ritmo mašinomis, pigiais sintezatoriais ir būgnais kuria minimalistines post-pankiškai liūdnas dainas. Tiesa projektas pradžioje, panašiai kaip ir Neon Indian buvo išvien elektroninis. Small Black sudarė du nariai Josh Kolenik ir Ryan Heyner, tik vėliau prie dueto prisijungė būgnininkas Jeff Curtin ir bosistas Juan Pieczanski. Tagi dabar grupė pusiau elektroninė, pusiau rock. Small Black muzika galėtų įsiterpti tarp Joy Division ir New Order. Viename interviu grupės vokalistas Josh Kolenik paklaustas, kaip apibūdina savo grojamą stilių atsakė: minimal Casio noise pop, tokią mišrainę ir girdime debiutiniame Small Black albume.

Pirmoji albumo daina „Despicable Dogs“ prasideda post-pankišku ritmu, kuris taip pat vienodai pulsuoja iki pabaigos, vėliau įsijungia nesudėtingi melodikos ir sintezatoriaus garsiai, bei hipnotizuojantis Josh vokalas, visas šitas paprastumas užfiltruotas aido, reverb efektais. Panaši ir visa trumpai grojančio 5 dainų albumo koncepcija.

Lyginant su kitais chillwave atlikėjais, Small Black labiausiai liūdni ir depresuoti.

http://www.youtube.com/watch?v=Zq_KgUT8gLc

MillionYoung – Be So True EP, Sunndreamm EP

Tai taip pat vieno atlikėjo iš Floridos Mike Diaz vasariškų sapnų ir svajonių chillwave garsai . MillionYoung įrašai specialiai nefiltruoti, todėl skamba kokybiškai ir švariai, taip pat tai suteikia muzikai daugiau gyvumo. Sintezatorių garsus čia kartais pakeičia gitarų melodijos ir ritmai. Jei Small Black, Neon Indian ar Washed Out turi daugiau sąsajų su synth pop muzika, tai MillionYoung daugiau su new age ir electronic. Meditacinės ir relaksacinės melodijos čia susipina su švelniais elektroniniais ritmais, bei Mike Diaz shoegazišku atmosferiniu dainavimu.

Abu EP savo stilistika ir struktūra beveik nesiskiria, abiejuose po 5 dainas. Sunndreamm EP labiausia džiugina nostalgiška „Hammock“, o – Be So True EP melancholiška „Cynthia“ daina.

http://www.youtube.com/watch?v=qFqxT6SB4Qg

Toro Y Moi – Causers Of This

Po Toro Y Moi pavadinimu slepiasi 23 metų Chaz Bundick iš Kolumbijos (pietų Karolina, JAV), Ernest Greene (Washed Out) draugas. Toro Y Moi pateikia albumą kuriame galime išgirsti tiek R&B, hip hop, house, tiek paprastų pop ritmų, kurie apipavidalinti svirduliuojančiais boso, plokštelių traškesio garsais, ištemtomis vokalo linijomis, ir atrodo, kad visas garsas, paskandinta kažkur giliai po vandeniu . Lyginant su kitai aukščiau aprašytais chillwave albumais, „Causers Of This“ skamba mažiau melodingai, šiek tiek blankiau, bet iš kitos pusės švelniau, ramiau ir tolygiau, todėl albumą klausyti lengva ir malonu.