Grupės susikūrimo legenda: Mažeikiuose gimęs Žydrūnas Girdauskas (latviškai – Židrūns Girdausks), sulaukęs aštuonerių buvo perkraustytas į Pilsrundalės apylinkes netoli Bauskės, Latvijoje. Jis rašė muziką ir dainas, o 2003 m. nusprendė surengti savo pirmą pasirodymą.
Taigi, Žydrūnas užlipo ant scenos ir surengė tikrai prastą pasirodymą. Būsimieji grupės nariai buvo vieninteliai, kuriems patiko Žydrūno pasirodymas, jie priėjo prie muzikanto ir pasakė: „Tavo dainos geros, bet dainuoji kaip suvytusi daržovė. Leisk mums groti tavo muziką, o tu gali ją kurti.“ Žydrūnas sutiko su sąlyga, kad grupė vadinsis ŽIDRŪNS. Tokie kompozicijų pavadinimai kaip “Giedrius” ir “Rūta” lyg ir patvirtina lietuvišką grupės kilmę, tačiau visiškai ja pasitikėti nevertėtų.
Atidesni melomanai jau turėjo pastebėti šį spavingą kvartetą iš Latvijos – grupė ne kartą koncertavo mūsų platumose, bičiuliaujasi su šiauliečiais Colours Of Bubbles. 2003-aisiais pradėję groti, prieš kelis metus “žydrūnai” išleido debiutinį albumą “Židrūnam sāp”, o šiemet atvažiavo koncertuoti su savo naujausiu tvariniu labai geltonu pavadinimu (“dzeltenais” latv. = geltonas).
Gražiai išleistas digi-pack savo apipavidalinimu niekuo neprimena albume skambančios muzikos. Iš sniego išaugę geltoni 3D spygliai greičiau jau tiktų minimal techno atlikėjams. Ir tai puikiai dera prie ekscentriško Židrūns įvaizdžio: prieš kelis metus koncertuose muzikantai “vaidindavo” autobusų vairuotojus, o naujausias jų pasirinkimas – vidurinės mokyklos fizinio lavinimo apranga ir juostos ant galvų. Jie nebijo būti juokingi, kitokie, nuoširdūs, ironiški, ne kieti.
Nepilna valanda su 12 Židrūns kompozicijų neprailgsta, kadangi ji pilna spalvingų emocijų garsinės išraiškos. Čia daug indie/rock matematikos: tiksliai atliktų sudėtingų perėjimų ir perrinkimų, keičiančių vienas kitą, preparuotų garsų, tačiau netrūksta ir jausmo “tarp natų”, o kartais netgi glostomas atviras emo nervas. Latvių kalba ir savotiški sąskambiai primena Latvijos grupių Depo, dun dun, Baložu pilni pagalmi, Inokentijs Mārpls, Tesa, Pērkons, Bērnības milicija ir kitų kūrybą.
Muzikantai taip pat neslepia, kad klauso daug tradicinės bei liaudies muzikos (pavyzdys – kompozicija “Dzivite”) ir tokių grupių kaip Shellac, At the Dive-In, Reel Big Fish, the Fraterlis, Cult of Luna, the Battles ir panašiai, ir panašiai. Nors iš esmės “Žydrūnai” labai nemėgsta visokių “-iausių” ir kitų absoliutizmų.
Sudėjus visa tai, girdisi savotiškai monotoniškas Židrūns garage/indie su mathrock ir emo priemaišomis. Kartais atrodo, kad skamba kažkas panašaus į lėtesniu greičiu paleistus ir perflitruotus the Hives. Tačiau “žydrūnai” perlaužia tradicinio garažinio rokenrolo stuburą ir sąmoningai suklijuoja jį kreivai, apaugindami diaugiapakopėmis perėjimų formulėmis bei “nusausindami” baltiškaja melancholija su lengvu psichodelikos atspalviu.
Komentarai