Profsąjungų rūmų priešakyje puikuojasi ne tik graži Vilniaus panorama bet ir paminklinis akmuo, ant kurio užrašyta „1907-2007 Tautos namų idėjai 100 metų“. Lengva laidoti idėjas bei mintis. Ir absurdiška. Kitam pastato šone puikuojasi kryžių kalnelis. Irgi savotiškos kapinės. Susimąstau, ar neperspaudžiam bandydami atkreipti į save arba savo veiklą dėmesį. Ar būtinai tam turim pasitelkti mirtį ir jos simboliką? Kas ne kas, o gotai apie tai galėtų daug papasakoti ir pademonstruoti.
Saujelė prie Mulen Ružo klubo juodai apsirengusių žmonių niekam nekelia abejonių.
– Gotai,- su pašaipa ištaria vienas kitam praeiviai.
– Mamyte, o kodėl šis vaikinas atrodo kaip mergina iš to siaubo filmo?
– Dukrele, jis tiesiog nori dėmesio…
Taip tėvai dažniausiai aiškina būsimoms gotėms, pankėms arba paprastoms mergaitėms.
Tačiau priežasčių tikriausiai yra ir daugiau. Todėl traukiu ir aš į Kunigunda Lunaria…
Pirmoji naktis
Alternative darkwave festivalis jau 8-tas. Ir skelbiasi, kad tai dar truks ilgai. Organizatorių žodžiais kokius 2 kartus tai tikrai. Amžinumą skelbia tik paverstas aštuonetas tekste “8 is where it all begins again”.
Nedidelė iš šaltai stilinga galerija pasitinka pirmoj salėj, kurioj ir ekranas ir garso aparatūra ir daugelio džiaugsmui papildomas “Alaus namų” baras su “Varniukų”, “Rinkuškių” ir kitom juodom vėliavom. Šitos spalvos čia netrūksta, retas kuris išdrįsta čia pasirodyti su kitos spalvos apdarais. Aš savotiška “balta” varna su mėlynai pilku megztuku.
Pirmieji groja Dancing Crow. Jauna neocabareto grupelė ne veltui gretinama su savo pusbroliais Comedia de’l Arte iš Kauno. Skamba vestuvių maršas ir ant scenos lipa “varnų” vokalistas kartu su nuotaka baltu vėliumu būtent komedijos vokalistu, kuris primena ir vyrą ir moterį ir balta ir juoda galva. “My corpse bride Marry Jane” atlieka kartu ir jiems tai pasiseka. Gaila greit išsiskiria šis duetas, bet ir sekančią dieną per Comedia pasirodymą teko juos išvysti kartu cirkinantis. Nemanau kad jie turėtų įsižeisti dėl tokio žodžio, nes teatrališkumo ir naivaus groteskiškumo šių grupių pasirodymuose netrūksta. Vyriško seksualumo irgi. Nu kurgi, tokio vyriškai moteriško žavesio nepastebėsi. Dancing Crow vokalistas kaip iš piršto trauktas Statkevičius, o ir persirenginėt mėgsta. Aptemptos moteriškos dryžuotos kojinės, žaidimėliai akimis ir plaukais. Ir ne tik jais. Vėliau ištraukiamas ir iškirptas linksmo veido faloidas ir himnas moteriškąjai “pussy” giedamas. Žaviai ne subtilu, juokinga ne visiems, bet patiems Dancing Crow tikriausiai labai. Dar buvo šokėjų pora, bet jeigu jau taip, tai trūko rimtesnės kulminacijos arba išsišokimų. Be jų veiksmas scenoje priminė studentišką šaradą, bet muzikinė pusė visai kokybiška. Energija smagi. Gaila į Blogiukų konkurą nepraėjo atrankos. Teko sudalyvauti konkurso komisijoj tai tik iš įrašų susipažinęs su šia grupe balsavau už juos. Va būtų pamatę tikrų “blogiukų” ant scenos…
Sinine
Estų gothic pop sakyčiau, kurio klauso ir Estijos prezidentas. Tikėjausi iš šios grupės nemažai, nes skamba jie švelniai, lyriškai su agresyviais vokalisto pariaumojimais. Užkalbinau jį prie baro ir pasakiau kad man per myspace jų skambesys visai patiko. Pasiūlė tapti myspace draugais. Kiek netikėta, bet malonu. Jo balsas ir dainavimo maniera primena Ville Vallo iš HIM. Ant scenos ir daugiau komercinės sėkmės siekiančios grupės elementų. Dvi merginos prie klavišų, abiem po metalinį stovą ir Apple kompiuterį jo viršuje. Manau ne man vienam tai užkliuvo. Be minėtojo jausmingo vokalisto ir madinga grifka mergikių dar buvo ir kaip “mighty” pristatyras gitaristas MTV rokerio sukirpimu. Vardinu tai, nes man akivaizdžiai krito į akį kad grupė rūpinasi madingu įvaizdžiu, profesionaliom nuotraukom ir nesigėdija ant scenos pasūlyti pirkti jų marškinėlių. Žvaigždės, ką ir bepasakysi. Man jų pirmojo daina patiko, vokalas tai aukštai ilgesingai dainuoja tai agresyviai pariaumoja, užburia savo laikysena. Bet toliau kaip iš pypkės vienodi gabalai, riaumojimą kaip ranka nuėmė. Ėmė dėkoti vidury gabalo, vadindamas mus draugais. Turbūt myspace draugais…
Siela
Jau “x” metų scenoje, jau “y” koncertų grojo. Ir su operos vokaliste per praėjusią Kunigunda bandė ir smuikininką pasistatė (kurio pusę pasirodymo nesigirdėjo, o vėliau girdėjosi vien jis) bet nu man kaip nepatiko, taip nepatinka. Sirgedo laikysena, jo neišdainavimas su ta pačia pasimėgavimo Cojumi laikysena. Tiesa, metai daro savo ir veidas vis labiau panašėja į mirties angelo. Visa kita nesikeičia (nebent kalbėtume apie jį lydinčius muzikantus), tačiau daugeliui patinka, patinka seni “kasetiniai” gabalai, primena jaunystę… Aš pasinaudojau proga ir nuėjau prie akvariumo su juodom žuvytėm apmesti teksto iki čia.
Tuo pačiu ir festivalio meniu nurašiau:
Gėrimai: Kunigunda Bunda kokteilis, Vienuolė ir vibratorius, Kai žydi katės.
Užkandžiai: Įkask man (kepta duona Sirgydo dainos motyvais), Velniop (sūrių rinkinys, beje, labai neblogas, jį ir sukramsnojau), Comedia de’l Arte (šokoladinis pyragas, sakyčiau originalumo viršūnė, vertė ilgai dar šypsotis)
Deathcamp project
Lenkijos death gothic rock’eriai jau nebe pirmą kartą Lietuvoje. Taigi žinomi ir manau kad mėgstami. Tačiau labai ilgai ruošėsi, pasistatė reklaminius stendus su spygliuota viela ir aptaškytus žaliu krauju, vėliau tas kraujas paraudonavo, bet gal čia kaltas alus arba apšvietimas. Vertė mus ilgokai palaukti ir įvardino kad dėl projektoriaus, tačiau tai pasirodė bajeris, nes jų vizualizacija buvo sukirpta iš įvairių “error” variacijų. Pažįstama juos įvardino kaip gražuolius- dredai, linzės su keistom akim, rūbai draiskalai. Nu taip ir turi atrodyti gotų grožio etalonas. Bet taškė trankiai ir smagiai, publika pogino.
XESS
Tai buvo nebloga preliudija XESS pasirodymui, kurio dauguma laukė labiausiai.
Mane irgi labiausiai nustebino jų atsivertimas. Iki šiol XESS laikiau saujele juodai persirengusių urlaganų su seksualiom šokėjom ir erotizuotais tekstais. Be šį vakarą jie pristatė naują programą iš naujo albumo. Vaizdelis (čia itin svarbu vizualioji visko pusė, pastebėjote? Na, vaizdams gotai jautrūs, mėgtsa fotkinti ir filmuoti gerais aparatais, dažnai po jų kaukėmis slepiasi dizaineriai, kirpėjai ar kitoki menininkai), taigi vaizdelis ant scenos – didelis albumo viršelio veidas sudarytas iš nuotraukų iškarpų ir primenantis senai jauno kaukolės ir valasato stiliagos hibridą.Jokių mergų ant scenos, jokios suvaidintos erotikos. Muzikine prasme jie apsivertė per galvą ir tapo savotišku iširusios Boros pakaitalu. Riaumojantys tekstai, blastai – viskas “paborinta” ir “pacorinta”. Maloniai nustebino, stebėjau ir klausiau išsižiojęs. Belieka tik ir pavadinimą pakeisti. Siūlau SSEXESS. Na, turėtų toks grupės variantas daugiau žmonių sujaudinti nei tik juodas lateksas ir go-go. Draivo buvo, įkaušusi minia šoko.
Baigėsi ir persikėlėm į jau aprašytą ekranizuotą ir galerizuotą šokių aikštelę. Šokau ir aš pagal kreivus kreivus ritmus su saujele mažiau juodų gotų ir alus per barzdą varvėjo ir namo nenorėjau. Dar maloniai nustebino scenos apšvietimas, ypač “dieninės” visom spalvom bėgiojančios lempos ir paprastas, bet saliamoniškas sprendimas tarpuose tarp pasirodymų groti kitų Kunigundų kompiliacijas, taigi daugelio žinomus ir mėgstamus kūrinius. Kartais niekur nesinorėjo eiti iš salės net ir po vieno ar kito pasirodymo.
Antra naktis
Skirta neofolk, savotiška uždara “Mėnuo Juodaragio” mini versija. Tiesa, buvau pavargęs dar nuo pirmos festivalio nakties, tai ir įspūdžių mažiau.
Spanxti
Patiko savo nuoširdumu folkiškumu ir linksmumu, prūsiškais ir latviškais tekstais, bendravimu su publika ir vizualizacijom. Gausesnis kolektyvas nei tikėjausi, su Levu iš Andajos arba Alkis įšalusiai aušrai, smuikininkais ir akordeonistu Tiger Lillies būgnininku. Juokauju, bet panašumo esama. Linksmumo irgi. Ėjau atgal išsivėpęs, o kaiminystėje girdėjau, kad “tuoj reiks vėl įsimest abejingą miną”. Taip, ne standartiškai gotikiniam festivaliui. O kas sakė, kad čia gotikine diena?
Dar grojo vieno žmogaus su juodom kiškio ausytėm projektas Obšrr. Gal trūko profesionalumo, bet įnešė gaivališkumo ir šviežumo. Trankioji Vilkduja šį kartą migdė, iš lauko tik girdėjau jų standartinį beldimą pabaigoje. Comedia atrodė išsikvėpusi ir tikrai mažiau teatro už Dancing Crow rodė. Taigi vis migravau į lauką, nes susirinko tikrai daug žmonių, nemažai pažįstamų ir draugų.
O.R.E.
Visi vienareikšmiškai laukė festivalio žvaigždžių O.R.E.- Ordo Rosarius Equilibrium. Jie dar prieš festivalį mus viliojo savo seksualumu, kiek žinau užsisakė papildomą laisvą kambarį viešbutyje ir pasiskelbė, kad yra atviri įvairiems pasiūlymams. Pora, demonstruojanti gan atviras meiles scenas nuotraukose, grojanti mįslingą neofolk, patys vadinantys savo muziką apocalyptic folk. Kartu su lietuviškos publikos numylėtiniais Spiritual Front ir dar nematytais Lietuvoje Rome statomi į vieną gretą grupių grojančių akustinėm gitarom ir maršus primenančius ritmus. Garsas geras, vokalistas pasirodo tėra tik vyras, mergina tik pritaria. Jokių seksualumo apraiškų ant scenos (tai tebuvo “sex sells” įvaizdis?!). Dainos žiauriai vienodos, povyza ignoruojanti, tekstai egociniški. Taigi, kaip supratote, man jie neįtiko. Tik kai pradėjo striginėti foninė fonograma, pelnė daugiau mano simpatijų, nes natūralus jų jaudulys ir juokas, privertė patikėti, kad O.R.E. – ne tik savim patenkintų depresyvių švedų penketukas. Dar šiek tiek kaltos linkstančios kojos ir negertas vakaras, tačiau manęs šita grupė niekad nekabino, nepakabino ir tą vakarą. Buvo gal trys bisai, bet aš jau traukiau lauk, dar iš lauko paklausiau …., apie besisukančius ciklus nuo 1 iki 7 ir kad nuo 8 vėl viskas prasideda. Lauke pilnai galima buvo stebėti ir girdėti kas vyksta viduje- ir vėdinasi salė, ir žvaiždės nemokamai.
Kitoj tautos namų – profsąjungų rūmų pusėj esančiame klube linksminosi kažkokie labiau spalvoti jaunuoliai (taigi gal dar nemirusi ta idėja čia suburti tautą?!), o žmonėms, kurių sielos nepriklauso saulės pasauliui palikau pavasario naktį, DJ pasirodymus bei pasišokimus ir kitos dienos afterparty Alaus namuose su kreivais filmais ir prisiminimais.
Foto (pirma Kunigundos naktis): Jurij Koroliov
Komentarai