Nuoširdžiai siūlau vieną kartą imti ir parduoti televizorių; ypač, jei saulėtą gegužės vakarą skundžiatės, kad nėėėėr pinigų ir jėgų kultūrintis. Pretekstą parduot gegužės 21d. Klaipėdoje, naujoj potencialiai mylimiausioj erdvėj – Švyturio Meno Doke – ausis lepino Ore Grotuvas Gyvai su grupėmis The Dominoes, Next Door.
Tiesą pasakius, iš pradžių netgi sudėtinga apsispręsti, iš kurios perspektyvos žiūrėti į visą to vakaro reikalą: ar vertinti tai kaip Ore Grotuvo pasirodymą, kur šviežieji “Blogiukų” laureatai apsireiškė uostamiesčio publikai, ar kaip tam tikrą žingsnį priekin sąlyginai naujoj Doko erdvėj. Faktas tas, kad viskas gražiai sulipo ir abejonių, kad vietos tokiai muzikai Klaipėdoj yra, lieka vis mažiau.
Madingai dėl vienų ar kitokių priežasčių vėlavusį koncertą pradėjo The Dominoes, kurių sėkmė “Blogiukuose” leido jiems išprovokuot dar daugiau dėmesio nei jau ir taip apie juos sklindančios šnekoms. Ir ką gi, sėkmingai nepasišiukšlino jie pagaliau po truputį pradėję lįsti iš Vilniaus ribų. Pasirodymą santūriai kosminiu elektronikos solo pradėjęs vienas iš dviejų kolektyvo narių taip dailiai įsipaišė į visą Doko atmosferą, kad juokais buvo klausiama, ar čia jau nebe repeticija.
Iš tiesų tas muzikos neapibrėžtumas ir buvo pagrindinis jų vakaro koziris; sugebėjimas manipuliuot klausytojų sąmone (“tai akustika čia ar elektronika”) realiai susiderino su kažkuo viduj norinčiu šiek tiek kitaip pakeist visą stebėjimo kampą. Nesinori mušt net ir už tai, kad į savo pačių kūrybą (o “Everything Hypnotises”, sakykit ką norit, kabina) įmetė ir nugrotą Peter Bjorn and John “Young Folks”, kuri sau gražiai ir nekliūvančiai įsipaišė. Savotiškai prilipo ir The Dominoes statika scenoje. Santūrūs tyčiniai ar netyčiniai panašumai su viskuo nuo elektroninių Beck eksperimentų iki kažko švelniai primenančio Placebo, perėjimai nuo elektronikos iki akustikos ir nuo akustikos iki elektronikos sužaidžiant savo galimybėm – rodos, vaikinukai juda gera linkme.
The Dominoes scenoj pakankamai aštriai pakeitė kiti vis dar pakankamai švieži vilnietiški veidai – Beware Apollo. Kai šešių, sakykim, smagiai apsirengusių žmonių (tiesiog neįmanoma nepaminėt vokalisto Mariaus šortų) kolektyvas šurmuliavęs ant scenos, pranešė šiandien grosią “šiek tiek sunkiau”, jiems pradėjus drebint sienas negirdėjusius ir nenujaučiančius ištiko lengvas šokas. Čia buvo sėkmingai pateisintas progressive rock grupe pristatančio kolektyvo įvaizdis; išjudinti buvo ir The Dominoes lengvai užliūliuotieji. Esminis grupės skleidžiamas dalykas, kaip bebūtų, buvo būtent galinga energija ir savotiškas neužmaskuotas pozityvas. Taškyt vidinę ramybę padėjo tiek muzika, tiek gražus sužaidimas šviesom. Vėlgi, stiprus įrodymas, kad su alternatyva mūsų reikalai nėra tokie jau liūdni.
Kaip bebūtų, smarkesnį judesį publikoj išprovokavo būtent finalinis vietinis punk rock kolektyvas Next Door. Jiem atitekęs nuotaikos išjudintojų vaidmuo, tiesą pasakius, buvo išteisintas. Pasitrankymai, pasišokinėjimai ir, ko gero, vis tik pasiteisinusios iš pirmo ar antro žvilgsnio panašios dainų kompozicijos – čia tai, kuo buvo užbaigtas koncertas, pagaliau išprovokavęs ir vienintelį vakaro encore.
Jei jau daryti kokias nors akivaizdžias išvadas – faktas, kad alternatyvai vietos Lietuvoj yra. Yra ir Klaipėdoj, tol kol esama nepasiduodančių grupių, jom prijaučiančių ir, aišku, tam tinkama erdvė. Viską turim. Nepasiduodam. Laukia gera vasara.
Komentarai