Plastikinis batonas ir šviesos dušas VDU menų centro skaitykloje

Vakarų Europos, Kanados ir JAV universitetuose vidiniai menų centrai ir universitetinės galerijos, meno ir kultūros centrai gan įprastas dalykas.

Po NYU stogu įsikūrusi NYU Grey Art Gallery sauganti ne tik universiteto kolekciją (6 tūkstančių objektų rinkinyje – nuo Pablo Picasso darbų iki modernaus centrinės Azijos meno), bet ir pristatanti įvairias šiuolaikines ir istorines meno kolekcijas. Čia meno istorijos ir meno specialybių studentai gali atlikti kuratorystės, tiriamąsias ar organizacines praktikas. Žinoma, ne kiekvienas universitetas finansiškai ir kultūriškai sau gali leisti tai, ką leidžia viena didžiausių ir turtingiausių akademinių mokyklų, įsikūrusi pačiame galerinės kultūros centre – Niujorke.

Londono ekonomikos mokyklos (LSE) Atrium galerija savo patalpose reprezentuoja šiuolaikinę ir istorinę karo konfliktų ir katastrofų dokumentiką bei jaunų menininkų darbus. O bendrajame LSE menų centre studentai gali sau rasti vietą ir dramos kolektyve ir laisvųjų menų dirbtuvėse. Midlesekso universitetas kuruoja Vidaus dizaino ir architektūros muziejų, kurio archyvuose studentai gali atlikti savo tyrimus, rengti visuomeninius projektus, taip pat prisidėti prie muziejaus kuratorystės, įsidarbinti jame pagal specialybę.

Lietuvoje universitetų kultūros centrų praktika dar tik pradinėje vystymosi stadijoje. Išskyrus, žinoma, meno mokyklas, kurių studentams eksponavimas, darbų viešinimas yra privalomoji studijų proceso dalis. Vietinės mokyklos daugiau dėmesio skiriančios techniniams, gamtos, socialiniams ar humanitariniams mokslams paprastai šiuolaikine kultūros centrų veikla užsiimti nėra linkusios, tad kultūrinė veikla universitetuose dažnai siejama su tradiciniais užsiėmimais, kaip universiteto choru ir tautinių šokių kolektyvu. Nauji ir gaivūs dalykai gimstantys po akademinių įtaigų stogais gali būti malonūs ne tik studentams, bet ir miestų gyventojams.

Gintarė Žitkevičiūtė ir Aleksandras Pasevinas kultūrinį tinklaraštį menoduobe.com atidarė prieš tris metus, dabar prie įvairių jų kuruojamų projektų, taip pat ir VDU menų centro skaityklos, jau dirba ir 20 savanorių. „Juos atrinkome iš 130 norinčiųjų, tarp jų ne tik studentai, bet ir vyresni žmonės,“ – pasakoja man Gintarė ir Aleksandras su kuriais susitinku daugiafunkcinėje VDU menų skaityklos erdvėje. –„Idėja išnaudoti erdvę, kurioje dabar kuriamės, atsirado „Kauno Bienalės“ metu (tuo metu čia vyko projektas „Tyčia“, – aut. past.). Mums tiesiog buvo pasiūlyta plėsti savo veiklą ir iš 101 galerijos, kur veikėme iki tol, persikelti į erdvesnes patalpas bei kūrybiškai jas panaudoti.“

Taip Simono Daukanto gatvėje, Vytauto Didžiojo universiteto patalpose, pačiame Kauno centre tuščioje foje atsidarė kiekvienam praeiviui atvira viešoji erdvė, kurioje vyksta kino peržiūros, veikia menų skaitykla, vyksta žaidimų vakarai, parodos, festivaliai, įvairūs eksperimentinės muzikos koncertai. Didžioji dalis renginių – nemokami. Šalia gyvenamajai svetainei įprastų objektų, tokių kaip foteliai, stalai, lentynos, lempos, matoma ir taburetė stovinti ant keturių juodų pačiūžų, o ant kitos kėdės atsainiai padėtas pusmetrio dydžio juodas plastikinis batonas. Foje viduryje įsitaisiusi įspūdinga laiptinė, kuria į paskaitas ir iš jų kasdien keliauja apie 700 VDU studentų. „Koks dvidešimt iš jų apačioje būtinai užsilieka“ – juokiasi Gintarė.

Mūsų susitikimo su Gintare ir Aleksandru pavakarę, centre jau klegėjo keletas savanorių ir lankytojų, prie stalo mergaitė su mama bandė plastikinės dėlionės kampus. Renginių metu lankytojų gerokai daugiau. Šiokią dieną žmonės čia užeina pasišnekėti, pasimokyti, paskaityti. Pasak Aleksandro, vieta jau turi ir savo nuolatinius lankytojus, dalis jų užeina dėl nuolat atnaujinamos kultūrinių periodinių leidinių lentynos.

Skaityklos lentynose suneštos ir pačių darbuotojų surinktos knygos. Pastarosios nupirktos už lėšas surinktas mokamų renginių metu ir už lankytojų aukas, kurias jie maloniai palieka centre atsigėrę kavos ar arbatos. Užmetu akį į surinktą lentyną. Joje dominuoja knygos medijų teorijos ir vizualinio meno temomis, taip pat galima paskaityti naujausius užsienio šiuolaikinio meno žurnalus tokius kaip „Frieze“ arba „Art Forum“.

Gintarė ir Aleksandras pasakodami apie savo motyvus dirbti šioje vietoje aiškina, jog pagrindinis jų tikslas – menininkų, iniciatyvių miesto žmonių bendruomenės būrimas. Todėl savanoriška veikla, mokymai, buvimas kartu – svarbi dalis kuriant žmogiškąją centro aplinką. Iki šiol savanoriams mokymus vedė sėkmingų vietinių iniciatyvų praktikai, tokie kaip „Auros“ šokio teatro vadybininkė Gintarė Masteikaitė, Kauno Kino festivalio direktorė Ilona Jurkonytė, Password apdovanojimo už iniciatyvą ir entuziazmą laimėtojas, projekto VDU filosofijos skaityklai atidaryti 100×100.lt autorius Viktoras Bachmetjevas ir kiti.

Kol kas didžiąją dalį renginių organizuoja skaityklos bendruomeninė grupė, tačiau jų tikslas šią erdvę paversti platforma norintiems organizuoti nekomercinius renginius, kuriančius kultūrinę vertę miesto gyventojams. Todėl Gintarė ir Aleksandras šiuo metu intensyviai ieško menininkų ir renginių organizatorių galinčių apgyvendinti šią erdvę savo darbais ir iniciatyvomis.

Naujausias po menų centro stogu vykstantis projektas – konceptualus VDU kiemelio atgaivinimas.

„Mintis atgaivinti nenaudojamą kiemelį kilo Auksei Balčytienei (VDU universiteto sekretorei, – aut. past.), mes šia idėja taip pat labai apsidžiaugėme, kadangi kiemelio erdvė jau seniai traukė mūsų akis.“ – pasakoja Aleksandras.
Vieną dieną, gal prieš pusmetį dizaineriai Jonas Juozas Rudzinskas ir Justė Balčiūnaitė tiesiog užėjo ir pasakė, kad nori sukurti interjerą skaityklai. Todėl atsiradus pasiūlymui atgaivinti kiemelį, skaityklos iniciatoriai iškart kreipėsi į dizainerių duetą, sugalvojusį konceptualų fontano pritaikymą.

„Būtent jie sugalvojo koncepciją, jog anksčiau šiame kiemelyje veikęs fontanas galėtų būti panaudotas kitais tikslais. Kadangi fontanas asocijuojasi su vandeniu, kiemelio įrengimui sugalvota panaudoti su žmogaus kasdienybėje naudojamus ir su vandeniu siejamus elementus — pačiame fontane lankytojai bus kviečiami prisėsti ant vonių iš kurių šiuo metu Justė ir Jonas kuria patogius fotelius, vietoje šviestuvų fontane į jus šviesa sklis iš dušų.“ – atskleidžia kiemelio idėją Aleksandras.

Kiemelio atidarymas įvyks birželio mėnesio gale, iki to laiko dirbtuvėse jaučiamas prakaito kvapas ir girdimas mašinų ūžesys.

Atviros menui erdvės ir skaityklos iniciatyvinė grupė kviečia menininkus ir organizatorius norinčius vienam ar keliems vakarams apgyvendinti centro erdvę: meno.duobe@gmail.com . VDU menų centro skaityklą ir menų centrą darbo dienomis kasdien nuo 15 val. rasite atidaryta adresu S. Daukanto g. 28, Kaunas.

Nuotraukos iš VDU menų skaityklos ir Jono Juozo Rudzinsko, bei Justės Balčiūnaitės archyvo.

Tekstas parengtas pagal Vytauto Didžiojo universiteto užsakymą.