Taigi, vasarai (bet ne jos saulei) persiritus į antrąją sezono pusę ir „AVaspo“ grįžus iš savo klajonių po Balkanus ir gastrolių Vokietijoje, atsirado laisvas šešėlis dienotvarkėje neskubant (būtent to ir laukta- visiškai, visiškai neskubant) prisėsti sodyboje prie ežero ant akmens (Dieve, kaip kokioje lietuvių liaudies dainoje!) ir nunerti bendrą birželio mėnesį siųstų komentarų ir atsakymų į klausimą „Kas yra geras gabalas?“ skiautinį.
Šis variantas- nebūtinai galutinis. Jei turite minčių, kaip pakeisti, perdėlioti (galvota, kad tai bus baltos eilės, bet…), pridėti savo posmą- visada prašom. Netgi labai.
Geras gabalas išjungia realybės jausmą
Spaudi tą patį grimzdimo mygtuką:
kartojimas,
kartojimas,
kartojimas
ir
užsimiršimas.
Geras gabalas gerai kala į klyną,
Geras gabalas laužo, guodžia, gaivina –
Kai geras gabalas tave suranda,
Atsiloši, o jis tau meiliai į ausį kanda.
Geras gabalas nuteškia į transą ir palieka be žodžių
Geras gabalas juodu sarkazmu nuleidžia iš Marso vorą
Geras gabalas verčia taškytis, aukojant sielą spiralės teorijoms
Geras gabalas velka muzikinėm euforijom.
Geras gabalas yra ir tas, kuris truputį nepatinka.
Tačiau jis keistai traukia, net jei ritmai stringa
Pradžioje sutirpdęs, o po to nuvylęs
Geras gabalas skandinančia banga pakyla.
Geras gabalas užpila stiprėjančios rūgšties,
Ir nostalgiškai garsų akvarelėj įklampina
Gero gabalo klausant užsimiršti, kas esi,
Nori be saiko patirti vidinį kritimą.
Geras gabalas galėtų būti gyvenimas-
Kai kurias vietas pasigarsinčiau, kai kurias- prasukčiau.
Geras gabalas galėtų būti išgirstas be ausinuko, be kolonėlių, be vatų
Tikrai geras gabalas tikrai gerai tyli ir atsisako debatų.
Komentarai