Naktis pilna liepų kvapo ir jau jau verčiasi į rytą. Tuo metu, kai aš rašau, Jūs miegate ar esate gerokai įpusėję savo vakarėlius. Gerai, taip Jums ir reikia.
Dabar šeštadienis ir su draugu ką tik parėjom iš Švyturio menų doko. Iš Ljiljana Petkovic Orchestra pasirodymo. Nusprendėme neleisti įspūdžiams atvėsti ir pasidarbuoti. Jei nesukčiauja, jis turėtų tvarkyti nuotraukas.
Pradžia
Visą urbanistinį „orkestrą“ pirmą kartą pamačiau šiek tiek pavėlavusį skubiai besikrapštantį iš taksi. Gana gausiai susirinkusi įvairaus amžiaus auditorija kantriai laukė salėje. O pastaroji, kaip jau, kiek pamenu, esu minėjusi – labai tinka bet kokios rūšies menams. Prieblanda. Tvankuma. Renginio sumanytojas jau kurį laiką nervingai marširavo, laukdamas vėluojančios grupės.
Koncertui prasidėjus laukusieji gavo pasiteisinimą apie magnetinį poveikį turinčius Klaipėdos paplūdimius…
Muzika
Muzika prasidėjo ilga electro/čilinie įžanga, kuri pataikaudama (gal netyčia) miestui buvo marinistinės tematikos. Rypavo jūrų paukščiai, o muzika raibuliavo, kaip saulės nušviestas vandens fragmentas ramioje vizualizacijoje. „Še tau boba ir šansonai“, pamaniau bandydama neužmigti. Bet tada atėjo Manuela Krause, grupės siela, jos vokalistė ir ėmė dainuoti. Ir ji dainavo svajingai. Ir dainavo švelniu, bet tvirtu žemu balsu, kuris priminė ilgesį. Tą, kurį jaučia tiek tie, kurie turi sidabrinių lapių kailinius, tiek tie, kurie niekada jų neturės. Kaip tik skaitau knygą, kurios puslapių gyventojai vaikšto į nuskurusius barus. Ten bokalai neplaunami, lankytojų veidai susilieję su sienų apmušalais, jų rūbai sudriskę, veiduose vienatvė, o širdys sugrubę.
Manuelos apranga – dryžuota palaidinė ir juodos berniokiškos kelnės su petnešomis taip tiktų tam minimam barui. Bet jos balsas ir povyza lygiai taip pat tiktų ir to baro antipodui.
Ne be reikalo aš apie tuos barus… Šansonai yra miesto dainos, ir jie geriausiai skamba tose vietose, kur mezgasi aistros, kur skandinamas jų sukeltas kartėlis, ar kur savo tamsius sparnus skleidžia vienatvė – kavinėse ir baruose. Jiems reikia ne didelių salių, o barų ir kavinių prieblandos. Kokioje nors kamerinėje aplinkoje, koncerto metu gal nebūtų tvyrojusi tokia intymi atmosfera, tad čia galima dėkoto doko neformalumui.
Folkloras
Pati Manuela interviu Ore išsitarė, kad šansonai yra miesto folkloras. Bet ji juos išgyvena ir kuria savaip – savo esamajame laike ir per savo patirtis. T.y. nesilaikydama istorinės sudužusios širdies klišės.
Originalumo skambesiui suteikė ir elektrininė muzika, kuri pakeitė „tradicinį“ orkestrą, ar svajingą gitarą. Tiesa, čia dar dainuojama ir vaizdais. Christian Buchmayer sukurtos vizualizacijos darniai sutapo su muzika ir drąsiai žaidė klausytojų emocijomis.
Nepaisant naujovių, aš pati asmeniškai likau dėkinga trečiojo grupės nario, August Engkilde, kontraboso partijoms. Tradicinis, bet koks iškalbingas personažas. O dar jo įspūdinga povyza.
Vieningai
Ljiljana Petkovic Orchestra pasirodymas tekėjo sklandžiai. Kūriniai buvo stilistiškai vieningi, nuo vieno darniai pereita prie kito. Labiau išsiskyrė tik protestuojanti daina ir tamsusis tango. Manuela šiltai bendravo su publika ir vertė dainų pavadinimus. Deja, nemoku vokiečių kalbos, tad galėjau tik karpyti ausimis ir gailiai dūsuoti, nes labai norėjau suprasti, apie ką dainuojama dviejų kačių dainoje.
Tiesa, gal koncerto plakatai buvo paskleidę šiokią tokią dezinformaciją, nes kai paminimos čigonų dainos – stereotipiškai tikimasi šiek tiek daugiau energijos. Egzotiška Manuelos kilmė taip pat minėta kaip muzikai įdomių spalvų suteikianti gysla. Na, taip, jautėsi etno prieskonių, bet jie nebuvo labai ryškūs.
Šilta ir jauki renginio atmosfera apibrėžė laiko ir erdvės atkarpoje sustojusiųjų grupę –Tapa miegojo susirangiusi ant kėdės, koncerte lankęsis kūdikis neknirkė ir nezyzė – žodžiu viską ir visus gaubė ramybė.
Man pačiai, ką tik kaime skynusiai serbentus ir bandžiusiai prisiminti, kaip geriausia rauginti agurkus, buvo gan sunku be jokio „perėjimo“ sklandžiai įtapti susikaupusių klausytojų gretose. Bet buvo gera.
O dabar einu miegoti.
Nuotraukos © Paulius Sadauskas
Komentarai