Pradėjusi kurti kitokią, Lietuvos pop scenoje dar neregėtą muziką, tuo syk Jurga apie galimas nesėkmes negalvojo – sėkmė ir populiarumas nebuvo jos tikslas, tačiau atėjo savaime. Šią vasarą sukanka penkeri metai nuo jos debiuto Lietuvos didžiojoje scenoje, todėl susėdome pasikalbėti apie teatrą, kiną, įkvėpimą ir ateitį.
Naujas Jurgos vaizdo klipas „Seniai toli“ pasiekė Lietuvos medijos eterį šią liepą, bet iš jos pačios lūpų vis dažniau girdimos abejonės dėl tolesnio buvimo muzikinėje scenoje.
Klipas „Seniai toli“ buvo kuriamas net du metus, dainos pradžią įrašei katedros požemiuose, specialiai šiam klipui buvo kuriama animacija ir t.t. Kodėl tiek daug darbo įdėjai į šį kūrinį?
Iš tikrųjų, taip ilgai nekūriau tos dainos, tiesiog tas klipas buvo pradėtas-neužbaigtas darbas, o man norėjosi kada nors sukurti ką nors apie savo tėvynę, nes aš tą jausmą jaučiu viduj ir nesinori tą skelbti kažkokiais šūkiais ar vėliavom mojuoti. Norėjosi savaip tą padaryti ir kai ta daina jau buvo sukurta, norėjosi kažkaip ją pristatyti, tačiau vienas po kito nuplaukė didesni renginiai, kuriuose norėjau atlikti šią dainą, ir ją atlikdavau tik mažesnėse scenose. O dabar „Seniai toli“ yra užbaigtas kūrinys, nes su vaizdu mano nuomone daina labai susikabina.
Tavo kūrybinėje komandoje visuomet gausu talentingų žmonių, kaip tu juos prie savęs pritrauki? O gal jie patys susiranda tave?
Dažniausiai tai aš jų ieškau. Nuo vaikystės tylėdama savo kampe ir trokšdama, kad kas nors pamatytų, kiek daug aš noriu nuveikti, pakeisti ką nors pasaulyje, įsitikinau, kad tylėdama taip ir liksiu sėdėti ir pūti tam savo kampe. Tada išlindau ir ėmiau sakyti, kad noriu nuveikti tą ir aną, tuomet visi nustebę sakydavo „Ką?!“ Štai dabar studijuoju aktorinį ir kai kam nors užsimenu, kad norėčiau filmuotis kokiame nors kino filme, visi akis pastato: „Taigi tu dainuoji!“ Tai ką? Nejau negaliu turėti daugiau svajonių. Man neužtenka vien tik muzikos. Jei nori kažką padaryti, reikia pačiam to imtis ir tikrai tikrai kas nors pavyks. Galbūt ne taip, kaip tu iš pradžių planavai, bet jei išmoksi priimti mažas nesėkmes, kaip pamokas, tada viskas klostysis puikiai.
Ar jau įsivaizduoji savo būsimo albumo kontūrus?
Turiu idėją kartu su savo kursioku ir džiazo muzikantais sukurti projektą jungiantį muzikos, šokio ir teatro elementus, bet dar nežinau, ar tai bus naujas albumas ar dar kas nors. Mus labai užkabino ši idėja.
Kaip tau į galvą ateina naujos dainos motyvas?
Būna visaip. Žmonės, kurie kuria, supranta, kad negali įvardinti vieno, arba kito, arba trečio įkvėpimo šaltinio. Jei tu skelbsi, kad tau reikia mūzos įkvėpimui, tai tu būsi užsidaręs ir prisirišęs prie tos minties, kad jeigu tu būdamas vyras negalėsi kurti neturėdamas moters savo gyvenime, tai tu nieko nesukursi. O tai mažų mažiausiai neprotinga. Mane įkvepia viskas – štai šiuo metu, kol mes kalbamės, žiūriu į priešais esančias taures ir man iš karto kyla mintys apie dalykus, kurie yra skirtingi, tačiau padaryti iš vieno daikto, tai jau yra dainos užuomazga. Uodas skrenda pro šalį ir tu prisimeni visus tuos dalykus, kurie tave erzina gyvenime ir tu negali nuo tos minties pabėgt – viskas, uodo motyvas jau yra. Viskas gali įkvėpti.
Užsiminei, kad nori filmuotis kine. Galbūt jau sulaukei kokių nors pasiūlymų?
Tai nėra tik noras filmuotis kine. Norėčiau išbandyti save naujose srityse ir kine, ir teatre. Būtent teatras mane labiausiai vilioja, man tai yra pati tauriausia meno forma. Teatras neturi nieko daugiau, kaip tik čia ir dabar, tik tą vienintelę vyksmo akimirką, kuri išsisklaido tau išėjus iš spektaklio, tačiau įstringa taip giliai tavo viduje, kad tu gali visą gyvenimą tai prisiminti. Vienintelis dalykas, tai teatras, kuriuo internete nepaskleisi, neužfiksuosi. Nufilmuotas spektaklis taip neveikia žmogaus, kaip gyvas. Teatras – kaip drugelis, kuris miršta dienai pasibaigus, bet tu negali pamiršti jo spalvų ir lauki kol atskris dar vienas.
Kaip tu tobulėji muzikoje? Gal mokaisi groti naujais instrumentais, gal kokiais nors ypatingais būdais lavini savo vokalą? O gal jau pasiekei savo ribą, tiek, kiek galima pasiekti šioje sferoje?
Esu keistas žmogus. Iš tikrųjų, jei manęs paprašytų paaiškinti, kaip viskas muzikoje turėtų būti teoriškai – susinervinčiau ir pabėgčiau. Man trūksta teorijos, harmonijos pagrindų ir kitų dalykų, netgi mano balsas dar nestabilus, tačiau aš supratau, kad laisvė manyje atsiranda tik tada, jei aš dainuoju atsipalaidavusi. Jos aš ieškau ne darydama specialius dainavimo pratimus, ne per fizinį krūvį, o kitais būdais. Man asmeniškai mano kūnas dažnai trukdo, tačiau jei aš jaučiu, kad esu atsipalaidavusi, tai jaučiasi ir mano balse. Kai surasiu kažkokią pastovią savo dvasinę būseną, gal tada tobulinsiu ir kitus muzikinius dalykus. Vakar pabandžiau ir džiaugiuosi, kad man pavyksta grįžti prie dalykų, kurių mokiausi muzikos mokykloje. Tai yra fortepijonas ir daugiau nieko, jokio vokalo. Pradėjusi mokytis aktorystės, vėl prisirišau prie instrumentinės muzikos. Tiesa, man pačiai mokytis kitų autorių kūrinius užimtų per daug laiko, todėl skambinu tik tai, ką sukuriu pati. Turiu daug planų, daug idėjų, todėl jaučiu, kad reikia išmėginti kuo daugiau skirtingų sferų praktiškai, o teoriniai dalykai ne taip ir svarbu. Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje mus parengia visapusiškai – tiek kūno, tiek balso lavinime. Na, o prie harmonijos pagrindų galbūt prisėsiu senatvėje.
Kaip manai, ar leisi savo vaiką mokytis muzikos?
Net nežinau, ar reikia savo vaiką leisti į muzikos mokyklą, kadangi mūsų šeimoje jis ir taip yra apsuptas muzikos ir jau turi tą grūdą, kuris galbūt kitose šeimose nėra subrandintas. Jei yra žodis kultūra, tai yra neišvengiamas sąlytis bent su kokiu nors instrumentu, ar šokiu. Manau lenkiant žmones į meną, galima ugdyti mūsų tautą. Toks žmogus į pasaulį žiūrės pro švelniąją jo pusę, nebus linkęs į prievartą ar smurtą.
Gal ateis ta diena, kai tarsi „Viskas. Daugiau nebedainuosiu.“ ?
Gali būti. Gal būt aš išvis pavargsiu ir nuspręsiu eiti į kalnus gyventi, kas yra labai geras dalykas. Aš jau nebedainuoju. Stengiuosi rasti kitų kūrybos sferų, nes man nebeužtenka išraiškos priemonių mintims išsakyti ir aš ieškau ko nors naujo. Juk vienas mintis gali išsakyti dainomis, bet kitas idėjas gali išsakyti tik kūnu, kad tai taptų įtikinama. Tam ir studijuoju aktorinį.
Komentarai