Iliustruotos pasakos iš praeitų Lipo gyvenimų

Vieną vasaros rytą Kauno senamiestyje atsirado vilkas vilke. Nuo blitz banga apėmusio gerumo man atvipo žandikaulis ir iš rankų vos neiškrito mobilus telefonas, kurio atmintyje, kaip savo skaitmeninėje širdyje, išsaugojau šį atvaizdą. Tokių dovanų į apibyrėjusį senamiestį retai ir senelis šaltis atneša.

Dominykas Kaunui pasakoja savo miesto mitologiją, nepažįstami ir nesimetriški, neįprastų spalvų ir formų gyviai dabar laksto ne tik jo galvoje, bet ir Kauno mieste, bei socialiniuose tinklapiuose. Visa tai – puikių miestietiškų gabaritų, ryškių kontrastingų spalvų. Negana to, padaryta neįprastomis gatvės menui technikomis. Apie jas ir pasaulį kuriuo su mumis dalinasi Dominykas – nuotraukose ir interviu.

Ar Dominykas Lipas tikras tavo vardas? Ką kasdien veiki, ar tai susiję su menu?

Dominykas Lipas yra naujas tikras mano vardas. Pavasary baigiau taikomąją grafiką, tai praktiškai tik prieš pusę metų pradėjau kasdien daryti ta,i ką aš noriu, be jokių trukdžių, kuriuos anksčiau sukeldavo universitetas ir gal šioks toks pasimetimas savo veikloje. Pasirinkau senųjų medijų kelią, nes nei aš spinduliuoju kompiuteriui meile, nei jis mane priima. Medžio raižiniai, iliustracijos, monotipijos – tai yra ką aš labiausiai noriu daryti. Vieni sako, kad kaip dinozaurai išnyko, tai šioms technikoms irgi artėja galas, bet aš manau, kad tai amžina.

Kokios tos technikos, papasakok kaip dirbi?

Prieš porą metų susidomėjau medžio raižiniais,seniausia grafikos technika, šiai technikai skiriu daugiausiai dėmesio, patinka medžiagiškumas, faktūra. Dažniausiai stengiuos ant klišės tik užsimesti grubų kontūrą, o visą kitą daryt iškart su įrankiais, improvizuot, kad jaustųsi linijų, ornamentų laisvumas. Šią techniką pritaikiau ir gatvės mene, būtent medis-slibinas, „Lituanicos“ plakatai padaryti taip.

Neretai žmonės pamatę medžio klišę susižavi būtent ja, o ne atspaudu ant drobės, visuomet aiškinu, kad viena klišė tai beveik liaudės menas, o atspausta ant drobės, tai jau grafika Taip pat paišau miniatiūras/iliustracijas, jos labai naudingos, kad neišblėstų idėjos darant didesnius darbus.Taip pat turiu ateities planų sukurti skulptūrėlių su savo personažais, bei neapleisti ir išplėsti įgūdžius monotipijos technikoje.

Ar tau kelia nerimą prasidėjusios solomoniškės ir geležinis vilkas?

Per daug diskutuoti šia tema tikrai nesinori, nes tai darosi jau nuvalkiota. Nerimo nekelia man nei kiek, tik ima šioks toks pyktis. Čia lygiai tas pats, jei už šios akcijos iniciatoriaus (Algio Ramanausko, – red. past.) lietuvių kalbos darkymą uždraustų visiems Lietuvos komikams rodytis televizijoje. O geležinio vilko plakatas puikiai atspindi jo organizatorių prasta meninį skonį.

Kokia tau yra gatvės meno idėja, apskritai reikia tokio meno?

Gatvės menas turi didžiulę galią. Manau, kad jis atlieka ir edukacinę veiklą, formuoja žmonių meninį skonį, ypatingai tų, kurie galbūt niekada neužsuka į galerijas, jiems miestas tampa kaip didžiulė galerija, nes jame tikrai galima išvysti geresnio meno nei salėse su baltom sienom. Dažnai pasitaiko, kad žmones kurių aplinkoje nieko su menu bendro nėra, patys pradeda tuo domėtis arba tampa menininkais, būtent gatvės meno dėka.

Iš tavo gatvės darbų matau, kad atidžiai išsirenki vietą, kartais net dirbi labai interaktyviai, pririši savo darbą prie tam tikros vietos, kodėl?

Na būna kartais prašaunu su vieta. Medžio-slibino, visrakčio ir „Lituanicos“ plakatams atidžiausiai rinkau vietas, šie darbai labiausiai pritaikyti vietai. Kiti būna patys prisitaiko ir pats nustembi, kad įsikomponuoja taip kaip net neplanavai – susijungia su architektūra, fragmentais, kitų darbais..Todėl įvairovės vardan ne visus taikau specialiai vietai.

Papasakok kaip pasirenki vietą?

Kartais netyčia eidamas, važiuodamas pamatai ir nusprendi, kad čia kažkas turi būti, kartais specialiai išeini pasižvalgyti. Nesudėtinga.

Kaip patekote į „Lituanicos“ gamyklą, ką ten veikėte ir kiek jūsų buvo?

Prieš 3-4 metus bičiuliai sumanė apsigyventi „Lituanicoj“, aš galvojau įsirengti dirbtuvėlę, bet visas planas pasisuko kita linkme ir nieko neišėjo. Tuomet užrodžiau šią vietą Tadui Šimkui, jis ieškojo didelių sienų, kad galėtų ramiai paišyti, galiausiai gavosi taip, kad abudu diplominius darėme glaudžiai susijusius su gatvės menu ir norėjome eksponuotis industrinėse patalpose, tai įvyko „Lituanicoj“. Paskui ten sugužėjo visi Kauno stryt arteriai.

Kodėl būtent industrinėse?

Todėl kad juose galima buvo daryt kaip tik pačiam patogiau: klijuot plakatus, paišyt ant sienos ir tuo pačiu eksponuotis darbus ar rodyti video, nesudarė keblumų vietos trūkumas. Pati atmosfera labiau tinkanti gatvės meno tematikai.

Tavo piešiniuose matau stilių būdinga ankstyviesiems sienų raižiniams, 2D plokščias vaizdas, keisti pseudo mitiniai gyviai. Iš kur tie padarai, apie ką mums pasakoji? Kur skaityti tas pasakas, kurias iliustruoji?

Aš kuriu personažus, pagal kuriuos pats žmogus turėtų sekti savo pasaką, savaip interpretuoti, pasinerti į kitokį pasaulį. Nesistengiu, kad tai būtų konceptualu, nors manau nesunkiai menotyrininkui parašius tekstą pavyktų išspausti kažką konceptualaus. Mano stilistikai artimi ankstyvieji sienų raižiniai (kas yra pirmasis sienų menas), jaučiamas šioks toks etno, susimbolinimas, kodėl? Bandau dar pats išsiaiškinti, panašiai paišau nuo 3-ju metų, galbūt, įtakoja praeiti gyvenimai. Džiaugiuosi, kad nereikia valandų valandas sukti galvos atsisėdus prie lapo, kankintis..

Koks tas kitoks pasaulis? Kodėl į jį pasinerti?

Aš neperšu, jog personažas turi sukelti tokias pačias emocijas, kaip ir man. Gal kažkam jis juokingas, gal primenantis lyrišką pasakų herojų. Man labai įdomu klausyti žmonių komentarų, išgirsti jų fantazijas, ką jie galvoja apie mano sukurtus herojus neišgirdę konkretaus atsakymo. Kiekvieno fantazijų pasaulis kitoks, mano personažai tik padeda pradėti savo kuriamą istoriją, pasaką.

Manai Kaunas liberalus gatvės menininkų atžvilgiu?

Manau, kad Kaunas aplamai nėra liberalus menininkų atžvilgiu, ką jau kalbėti apie gatvės. Bet situacija gerėja, vis dėlto yra atsiradę legalių sienų, vis daugiau žmonių sužino apie šį reiškinį daugiau ir pakeičia nuomonę, labai padeda apsilankymai tokių grandų kaip Os Gemeos.

Tavo mėgstamiausi gatvės ir negatvės menininkai?

Maya Hayuk, Remed, Escif, Elbow Toe, Zbiok.

Daugiau Dominyko Lipo darbų.