Meninis-kultūrinis susivienijimas AVASPO (AudioVisual Asp of Poetry), praėjus pusantrų metų po debiutinio albumo “Nėra Okeano” pasirodymo, pristato savo naujausią kūrybą po “Niagara” pavadinimu. Kai kurie kūriniai jau girdėti gyvuose kolektyvo pasirodymuose, kurių šiemet tikrai netrūko. Įsiminė instrumentinis grupės pasirodymas festivalyje “Sūpynės 2010”, pademonstravęs kolektyvo universalumą.
Savo laiku “Ore.lt” AVASPO pristatė taip: “Pirmiausia – tai poezijos nuodai, paskui – tai vaizdai ir vaizdiniai, visa kartu tai – experimental – acoustic, triphop, electronic, afropunk, psycountry muzikiniais stiliais apipinta lėta smegenų kapituliacija.” (Daugiau skaityk pokalbyje su grupe) Patys muzikantai, be kūrybos “motininėje” grupėje užsiimantys ir užklasine veikla (pvz., būgnininko Vlado projektas Luumm), visada pabrėžia, jog neketina laikytis jokių stilistinių rėmų. Tuo tarpu grupės balsas Gabrielė save suvokia ne kaip vokalistę, o tekstų perteikėją. O kaip gi mes turėtume suvokti visa tai, ką skleidžia AVASPO? Tarpdisciplininis poezijos, muzikos, performanso projektas?
“Niagara” siūlo beveik valandą įvairiausių garsų, padalintų į 9 dalis. Palyginus su pirmuoju albumu, kūrėjai galutinai nusitrynė “niekieno nesuprastų menininkų” etiketę, garsuose liko mažiau akademiškumo ir atsirado daugiau intonacijų “tarp natų”. Kitaip sakant, AVASPO iš “Poezijos pavasario” pabėgo į prirūkytą pogrindinį klubą, kur pasinėrė į nesibaigiančią sesiją su tokiais avangardistais kaip Ir Visa Tai Yra Gražu, Kas Yra Gražu ir panašiais atlikėjais.
Albume siautėja Ben Frost verti šalti “skersvėjai”, siūbuoja preparuotos psichodelinio roko bangos, aidi kalami industrial/ebm poliai, elegantiškai plėvesuoja triphopo skraistės, malasi monotoniškas hipnotizuojantis afropunk (ieškok San Francisko trio Mi Ami) ritmas, persipynęs su sausu vokišku minimalizmu, apipintu retro sintezatorių garsais. Pastarieji suteikia albumui reikalingo …orumo ir erdvės. “Niagara” skambesiu pasirūpino Vilniaus alternatyvinėje scenoje gerai žinomi vardai Alius Bareckas (masteringas) ir Tomas “Ve” Verbaitis (įrašai ir suvedimas). Prie pastarojo pridėtas ir dar vienas žodis – “idėjos”.
Visa tai įrėmina visai ne romantiškos Gabrielės eilės, kurios sukrenta ant garsų gražiai kaip gerai sužaisto “Tetrio” figūros. Žodžiai dėliojami į frazes, sudarančias baugius ir ironiškus postmodernius peizažus: “Pirštu galiukais išeisim iš proto”. AVASPO patys kuria ir skelbia savo naujienas – “no news is good news” apie nesusikalbėjimą, žiniasklaidos vaidmenį, visuomenės “robotėjimą”, karą ir taiką, tave ir mane. Kalbą redagavo skirtingų kartų literatūrinio pogrindžio guru Benas Januševičius ir Žygimantas “Messiah” Kudirka.
“Kaip ir majų kalendoriuje prabėgę metai / susiveda į nulį / reiškiantį nieko daugiau, tik tuščią kevalą / taip ir mūsų buvimas / yra toks pat beprasmiškumas / arba toks pat išsipildymas – / čia jau kaip pažiūrėsi / bet juk net ir nuo to niekas nesikeičia”.
Kaip ir pirmąjį AVASPO albumą, “Niagarą” išleido ne garso įrašų leidybos kompanija, o knygynas – šįkart “Eureka”. Beje, albumo leidybą parėmė Robert Bosch ir LR kultūros rėmimo fondai.
9/10
Komentarai