Ar mama kada nors nebekikens išgirdusi, jog jos vienturtis nori tapti didžėjumi? Ar kas nors vieną kartą pasiūlys įsistatyti plastikinius langus miesto centre gyvenantiems ir vakarėlių triukšmo kamuojamiems piliečiams? Ar tikri vasaros muzikos festivaliai taps geidžiamiausiu renginiu savivaldybių kabinetuose?
Šį šeštadienį Vilniuje įvyksiančioje pirmojoje elektroninės muzikos ir naktinio gyvenimo konferencijoje Lietuvoje “Baltijos Elektronika ’10” šie klausimai galbūt nenuskambės, tačiau šis renginys gali būti žingsnis link to, jog tokios temos ateityje taptų aktualiomis ne tik internetiniuose forumuose ar prie bokalo alaus. Apie tai, ar apskritai įmanoma diskutuoti kai kuriais naktinio gyvenimo ir elektroninės muzikos klausimais bei kam ir kiek to reikia pašnekėjome su renginio organizatorių “Djscene.lt” ir “Partyzanai” atstovais Kotryna Sokolovaite bei Mindaugu Čaplinsku aka Nostra.
Kalbamės su Kotryna
Ar ši konferencija rengiama dėl teigiamų su tema susijusių dalykų ar dėl kažkokių trūkstamų elementų – kaip pvz. pats dialogas?
Kotryna: Panašią mintį bandžiau iškelti savo pasisakyme naujame žurnalo “370” numeryje. Mano akimis šie metai tikrai nėra naktinės kultūros viršūnė – tikiuosi, blogiau nebebus. Visi atsimenam, kaip gausiau, efektyviau ir smagiau buvo vos prieš keletą metų, žinoma, esam priklausomi nuo ekonomikos svertų, patys kardinaliai nieko nepakeisim. Todėl norisi tiesiog susitikti ir pasikalbėti apie tai, kur iš tiesų šiandien esam. Viena vertus, finansinės krizės žmones priešina ir pykdo, kita – kaip tik suartina. Problemos panašios, ar darai pogrindinius reivus, ar vadovauji prestižiniam klubui. Daugelis nenori to pripažinti, todėl tikrai įdomu, kaip visa tai atrodys suėjus į bendrą krūvą. Tokio dialogo, tiksliau – omni- ar poli-logo, nežinau, kaip tiksliau pavadinti, dar nebuvo. Mums atrodo, kad reikia.
Teigiamų dalykų visada yra. Pati klubinė kultūra yra vienas didelis teigiamas dalykas. Juk žmonės eina linksmintis, o ne liūdėti, ar ne?
Tai visdėlto labiau dėl kurių dalykų: teigiamų ar neigiamų? Poreikio ar trūkumo?
Negaliu vienareikšmiškai atsakyt, tikrai! Nėra taip, kad būtų visiškai prastai. Tuomet mūsų čia nebebūtų, dirbtume svetur. Kol kas esam, norim būti, nes patinka. Taigi, balansas.
Kokių reakcijų ar rezultatų tikitės po šios konferencijos?
Globalių pokyčių tikrai nebus. Bet labai tikiuosi, kad tie, kurie į reikalą žiūri skeptiškai ar net neigiamai, supras, kad ne viskas yra taip baisu, kad buvo tikrai įdomu, kad buvo ko paklausyti (bus videoreportažas ir t.t.). Patys diskusijų dalyviai, tikiuosi, tiesiog praplės akiratį, juk savo rate užsisukti labai lengva. Nesakau, kad visi taps geriausiais draugais, bet kaip rodo kitų renginių, prie kurių organizavimo esu prisidėjus, praktika, toks sumetimas į bendrą katilą atneša netikėtų ir smagių pažinčių. O pažintys veda į naujus projektus ir taip toliau. Neabejoju, kad kai kurie skeptikai tokiais ir liks, ir jiems ir toliau atrodys, kad turi būt arba idėja, arba komercija, ir viskas, o mes susikvietėm tik draugus. Bet tokių nuomonių pakeisti juk ir neįmanoma.
Dar viena maža mano viltis – kad rimtoji žiniasklaida atkreips bent menkutį dėmesį į tai, kas vyksta naktimis. Jei ne šios konferencijos metu, tai po jos, kitąmet. Dabar juk daugelis pasitenkina pranešimų spaudai patalpinimu, o ir to kartais reikia pamaldauti. Klubai naujienų viršūnėse atsiranda tik įvykus kokiam nors kriminalui. Taip, mes menka bendros masės dalis, bet visgi dalis.
Konferencijos aprašyme patys klausiate “Ar kada kas bandė į naktinį gyvenimą pažvelgti bendrai, plačiai, iš nešališkos pusės?” Ar tavo kaip žurnalistės manymu galima vertinti Lietuvos klubinę arba elektroninės muzikos sceną iš ties nešališkai kai visi – tiek organizatoriai ar didžėjai, tiek aktualūs žurnalistai (kurių, tiesa, nėra labai daug aktyvių) – pakankamai artimai pažystami ir sudėtinga išlikti objektyviam?
Matai, jei žiūri į tai iš tos tikrosios “šalies”, tai sunku ką nors ir suvokti. Sunku susigaudyti jau vien stiliuose, pavadinimuose, leibluose, relyzuose. Todėl kartais žurnalistų bandymai įsilieti į tą kultūrą atrodo net kiek juokingai. Bet ir tokie bandymai yra džiugu. Vadinasi, kažkam įdomu!
Dėl nešališkumo – taip, tai yra sunku. Ypač esant jautrių nervų. Bet kartais reikia nusimesti ego ir pabandyti suvokti, kad reikia dirbti dėl kultūros, o ne dėl draugų. Tai sunku, dabar kalbu asmeniškai kaip elektroninės muzikos portalo darbuotoja, bet įmanoma. Pasipyksti su vienais, savo darbais kiek įžeidi kitus, treti lieka nesupratę, bet galiausiai ir į juos atkreipi dėmesį. Reikia bandyti pamatyti viską, taip, laiko trūksta, tada aukoji kitus dalykus.
Geriausi darbai gimsta iš didelės meilės ir įsigilinimo. Pavyzdžiui, mano mėgstami autoriai Frank Broughton ir Bill Brewster, išleidę knygas “Last Night A DJ Saved My Life” ir kitas, turintys portalą www.djhistory.com – jie juk iki kaulų smegenų reiveriai. Bet dokumentacijos padarė tiek, kiek niekas iki šiol nebuvo padaręs.
O apskritai kokias galimybes į konferencijos temą orientuoti žiniasklaidos kanalai galit turėti? Galbūt ateityje tai taipogi galėtų būti vienas iš diskusijų objektų?
Ir šį kartą iš dalies liesim šią opią temą diskusijoje apie renginių reklamos ir viešųjų ryšių galimybes. Pavyzdžiui, turiu pasižymėjusi klausimą apie tai, kodėl Lietuvoje neįsitvirtino “DJ MAG” ir koks yra specializuotų leidinių poreikis. Akivaizdu, kad jis mažas – bandymų yra buvę daug daugiau nei šiuo metu egzistuojančių kanalų. Ateityje, manau, tai gali išsivystyti ir iki platesnio kampo. Yra toks Tomas Pečkys, gyvenantis Anglijoje, jis disertacijos forma rašo knygą apie mūsų šokių kultūros istoriją. Labai norėjau jį tarp delegatų matyti šiemet, deja, nepavyks, bet gal kitąmet jau pristatys ir visą knygą?
Tai jau mąstote ir apie kitus metus. Gal turite kokių nors konkretesnių ir didesnių planų 2011-ųjų renginiui, jei pirmasis pakankamai pasiseks?
Manau, visų pirma tektų labiau pagrįsti žodį “Baltijos” konferencijos pavadinime. Dabar apsiribosim tik pranešimais apie Latviją ir Estiją, bet būtų smagu kaimynus integruoti į diskusijas. Šįkart to atsisakėm ir dėl techninių dalykų – reikėtų vertėjo ir panašiai. Nemanau, kad pirmą kartą verta apsikrauti maksimaliom idėjom ir programom. Taip pat norėtųsi į konferenciją sukviesti daugiau žmonių – tiek delegatų, tiek klausytojų. Tam reikia ir vietos, ir lėšų, ir kitų dalykų. O temų turbūt niekada nepritrūksim, kaip ir norinčių jomis pasisakyti.
Gal turi minčių ką būtų galima nuveikti su šia intecija ir tarp konferencijų?
Turi omeny metų eigoje?
Taip.
Šiemet organizuodami “Spartakiadą” turėjom menką idėją, kuri iš dalies sutapo su mintimi apie konferenciją – o ją tik po kurio laiko man išsakė Nostra. Festivalyje buvo didžėjų dirbtuvės, Mark Splinter pasakojo apie leidybą – norėjosi kažko apčiuopiamesnio, tuomet tai liko tik idėja. Manau, trumpa vasaros sesija, galbūt konferencijos videoreportažų peržiūra, aptarimas šiame ar kitame festivalyje būtų smagus dalykas.
Kalbamės su Nostra aka Mindaugu Čaplinsku
Iš kurios pusės tu labiau vertini šios konferencijos idėją – iš edukacinės ar verslo?
Mindaugas: Šios konferencijos idėją labiausiai vertinu iš edukacinės pusės. Manau tai suteiks didelę pridėtinė vertę visiems konferencijos dalyviams, ypač mažai patyrusiems. Čia neatmesčiau elektroninės muzikos kultūros ir verslo sąsajų, būkim biedni, bet teisingi – visi klubai, nors ir veikiantys iš idėjos, turi uždirbti, kitaip jų tiesiog nebeliks.
Bet visos konferencijos esmė yra visiems pasikalbėti ir kiekvienam išsinešti idėją ar konkretų sprendimą kaip tobulinti savo veiklą. Nesvarbu, kad ir kas tai bebūtų: klubo vadyba, muzikos leidyba, renginių organizavimas…
Ar Lietuvos klubinė ir elektroninės muzikos scena, tavo manymu, jau pakankamai didelė, jog būtų galima apie ją kalbėti kaip apie tikrą verslą, prieinamą kažkam daugiau nei aktyviesiems šios konferencijos dalyviams?
Čia reiktų apibrėžti kas yra tikrasis verslas. Nemanau, kad Lietuvoje ar bet kur kitur pasaulyje, kadanors bus galima uždirbti iš elektroninės muzikos kiek iš pramonės, tačiau juk toli gražu ne viską lemia pinigai. Verslas yra veikla. Verslas nėra vien tuščias pinigų kalimas. Tie patys klubų ir leiblų savininkai užsienyje myli tai ką daro, tie patys žmonės ir Lietuvoje, myli tai ką daro. Iš tiesų nemanau, kad visai elektroninės muzikos kultūrai reikia pasiekti tam tikrą lygį, kad reiktų tokio renginio. Manau, kad toks renginys bus tiesiog puiki vieta susibėgti visiems į vieną vietą ir bendrai pasikalbėti apie tai ką visi darome. Aš tikiu šia idėja, aš tikiu, kad ši konferencija bus tikrai naudinga.
Na, dauguma myli savo darbą, dėl to iš jo ir uždirba. Kalbu apie verslą ne kaip apie pramoninio lygio, o kaip apie tokį iš kurio gali pragyventi be pagrindinio darbo kontoroje ir dar gali sau leisti butą įpirkti.
Manau tokių žmonių Lietuvoje yra, tačiau tikrai mažai. Rinka yra be galo siaura. Žmonių, kurie gali įpirkti, tarkim, legalią muziką (arba tą daro) yra nedaug. Žmonių galinčių mokėti nemažą sumą už įėjimą į žinomo DJ pasirodymą taip pat nedaug. Vakarų pasaulyje viskas gerokai lengviau. Didžiuosiuose miestuose klubai pritraukia galybes žmonių, kur ir bilietai 2 ar 3 kartus brangesni nei Lietuvoje. Atlikėjų honorarai ir kitos išlaidos taip ryškiai nesiskiria. Taip pat ir pačių klubinėtojų pragyvenimo lygis gerokai aukštesnis. Pas mus tai yra prabanga – ten kasdienybė. Kol kas…
Ar įmanoma diskutuoti apie klubinę sceną taip oficialiai, kai nemažai reikalų šiuo atveju vyksta neskaidriai, kalbant ne vien apie tikrus bilietus prie įėjimo ar apmokestintus didžėjų honorarus?
Aš labai tikiuosi, kad visa elektroninės muzikos kultūra taps skaidri. Manau kai kuriais atvejais, bent jau šiuo, ekonomiškai sunkiu laikotarpiu neskaidrumų išvengti nepavyksta. Juk nuo pat pradžių visas undergroundas veikė nelegaliai arba beveik legaliai. Mokesčiai visdėlto yra dideli ir atima didelę dalį pajamų. Aš tikrai nemanau, kad elektroninės muzikos pasaulyje kažkur išvystume šešėlinės ekonomikos apraiškų jei žmonėms užtektų pajamų susimokėti mokesčius, suorganizuoti vakarėlį ir dar iš to pragyventi. Mes, partyzanai, taip pat buvome susidūrę su sunkumais leisdami pirmąjį vinilą. Tačiau, kad daryti viską gražiai ir tvarkingai, steigėme VšĮ, tvarkėme popierius. Tai užtruko tikrai nemažai laiko ir šiek tiek pinigų. Dabar tvarkingai mokame mokesčius (šypsosi).
O galbūt šis faktorius ir trukdo vystytis tam teisingam klubiniam grynakraujiškumui, kurio taip pavydime vakarams?
Ne. Manau čia yra rezultatas kultūros siaurumo ir mažumo (kiekybine prasme).
O ką tu vadini siaurumu?
Siaurumu vadinu tai, kad dažnai į renginį nesusirenka kritinė masė žmonių. Kultūra besidominčių žmonių yra per mažai, kad būtų galima iš to gerai gyventi. Ypač jei nenori taikytis prie publikos poreikių. Kas dažnai reiškia nupopsėti. Ir klubai negali tiesiog susimokėti tų mokesčių, nes negauna pajamų.
Gal tiesiog per mažai edukacijos?
Taip, edukacijos tikrai per mažai. Žmonės, nežinantys apie šitą kultūrą, dažnai ją sieja tik su narkotikais ir linksmybėmis
Konferencija akcentuoja elektroninės muzikos tendencijas. Kaip manai, ar rimti gyvi koncertai, atliekami ne kompiuteriais, o tikrais instrumentais, kada nors taps tvirta Lietuviškos klubinės scenos dalimi, verta diskusijų tokiuose renginiuose?
Manau Lietuvoje akustinės grupės ir jų koncertai yra tikrai populiarūs. Pažiūrėkime vien kiek žmonių susirenka į festivalius ir koncertus skirtus akustinėms grupėms. “Baltijos elektronika”, šiais metais išimtinai skirta elektroninės muzikos propaguotojams. Kad ir kaip norėtume, negalime aprėpti visko ir patenkinti visų poreikių. Ši konferencija yra pirmoji. Matysime kiek susidomėjimo ir kokių atgarsių ji sulauks.
O apskritai tikra rimta gyva grupė gali tapti svarbiu Lietuviškos klubinės kultūros akcentu?
Man atrodo gyvi pasirodymai yra scenos ateitis. Šiuo metu didžėjumi gali būti daug kas. Tikrai manau, kad rimta gyva elektroninės muzikos grupė ne tik gali, bet ir yra labai svarbus šitos kultūros veiksnys.
Tai kodėl gyvos grupės neranda tinkamos terpės mūsų klubinėje scenoje ar čia atvirkščiai – klubinė scena neranda tinkamos gyvos grupės?
Šiaip gyvai elektroninės muzikos grupei reikia gero garso ir garsisto – to dauguma klubų neturi. O blogai įgarsinta gyva grupė skamba tikrai negražiai. Aišku, visur yra išimčių.
Greičiauisia konferencija rengiama ne tik dėl bendro sportinio intereso, bet ir dėl kažkokių asmeninių paskatų. Ar šiuo atveju tu turi kokių nors konkrečių tikslų ar uždavinių, susijusių su tavo asmeniniu požiūriu?
Pasibaigus auksiniams 2007 metams liko labai nedaug tikrai gerų vakarėlių, klubų (ar išvis liko?). Konferencijos idėja kilo iš noro apie tai pasikalbėti su visais ir suprasti ar čia taip iš tiesų yra ar čia tik man ir mano draugams taip atrodo…
Tai ieškosi atsakymo į klausimą “Kodėl?”
Atsakyma aš žinau. Manau dauguma konferencijos dalyvių taip pat žino. Tačiau mes ieškosime atsakymo kaip padaryti geriau su turimais resursais. Asmeninių paskatų iš esmės neturiu jokių. Elektroninė muzika man yra labai svarbi, todėl nesinori matyti kaip jos kultūra Lietuvoje ima merdėti ir stovėti sudėjus rankų. Gerų vakarėlių tam nepakanka. Reikia pasikalbėti.
Konferencija “Baltijos Elektronika ’10” rengiama Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje gruodžio 11 d., šeštadienį.
Komentarai