Nepaisant to, kad išaugo kino festivaliai ir kino bilietų kainos bei pardavimai, Lietuvoje (ne Vilniuje) vis dar neturime galimybės žiūrėti gero kino tokiems gabaritams, kuriems jis buvo statytas. Aišku, į kino ekranus anksčiau ar vėliau pasibeldžia Martin Scorsese ar Woody Allen, pasibels ir Aronofskio „Black Swan“, tačiau galimybės žiūrėti art house kiną teatre kontinentinėje Lietuvoje nėra ir dar greitai nebus.
Tačiau, kinas yra ir bus be kino teatrų. Nesutinki su mūsų geriausiais, kalk savo.
„Black Swan“, rež. Darren Aronofsky
Kino poetas D. Aronofsky grįžta su elegantiškai dramatišku kūriniu, kuriame spindi Natalie Portman, Vincent Cassell, Mila Kunis ir pasitraukianti baleto primadona Winona Ryder. Veržimasis iš dusinančio motinos glėbio, psichinis ir fizinis savęs naikinimas siekiant idealumo, kova dėl pagrindinio vaidmens “Gulbių ežere” ir “juodosios gulbės” paieškos savyje.
„Enter the Void“, rež. Gaspar Noé
Tokia naujoji kino kalba, – sako kino kritikai. Toks bus ateities popsas, – sakom mes. Pastatęs vos kelis pilno metro filmus (tarp jų ir įspūdingąjį „Irreversible“ su Monica Belucci), prancūzas Gaspar Noé sugrįžta su tirštomis kitų pasaulių vizijomis: narkotinės patirtys, pomirtiniai pasauliai, purviniausi ir tvankiausi Tokijo kampeliai, reinkarnacija. Nuostabūs vaizdai (kažkas tarp žaislų parduotuvės, Las Vego ir LSD tripo) pinasi su nelinijiniu kino naratyvu. Transgresyvios temos Gaspar Noé rankose virsta į naujus nepažintus pasaulius, o Gasparas tampa gidu-savanoriu. Jokios pompos, jokio moralo, tik didžiulis gailestis, kad šitai neateis Lietuvos į kino ekranus.
http://www.youtube.com/watch?v=lI89ovR36r0
“Exit Through the Gift Shop”, rež. Banksy
Drabužių parduotuvės savininkas Therry Guetta kuria gatvės menininkus pristatantį filmą ir po truputį pats įsisuka į graffiti veiklą. Aplink Thery Guetta sukasi visa graffiti bendruomenės grietinėlė, netgi pats Banksy. Filmas, visgi, turi daug sluoksnių – tai ne tik gatvės meno dokumentacija, atskleidžianti graffiti radikalumą, viešumą ir to pasėkmes – komercializaciją. Tai ir žaidimas su filmo žiūrovų sąmone: ar visa istorija – dokumentinis filmas, reprezentuojantis dalies gatvės menininkų gyvenimus, ar tai Banksy ir kompanijos sugalvota fikcija?
„Four Lions“, rež. Christopher Morris
Nesveikai juokingas ir žiaurus filmas apie… terorizmą. Kas daugiau jei ne Christopher Moris, šiuolaikinio britų humoro vėliavnešys, išspręs istoriją apie kelis itin bukus jihadistus. Mirtis čia virsta tik parodija, nes ir protestas prieš dominuojančią sistemą jame virsta visiška parodija. Garantuojame, juoksitės pro ašaras. Mes verkėm.
„Killer Inside Me“, rež. Michael Winterbottom
Gražios ’40-ųjų spalvos, mados, automobiliai ir visa kita estetika. Įtikinantis Casey Affleck vaidmuo (idealus balso tembras šiam vadimeniui) ir kruvinai sumušta, bet vistiek graži Jesicca Alba. Tvirtas ir nuoseklus scenarijus toks įtemptas, kad viskas baigiasi sprogimu ir be happy end.
“Lebanon”, rež. Samuel Maoz
Tankas žydinčių saulėgrąžų lauke. Skirtingos psichologijos vyrai uždaryti geležinėje dėžėje – tanke – blaškosi po pavojų kupiną Libaną. Nelabai aišku, kas ir už ką, svarbu išgyventi. Visas filmas tankistų akimis – reikia pripažinti klaustrofobiška. Dar vieno karinio konfilkto beprasmybė…
„Machete“, rež. Ethan Maniquis, Robert Rodriguez
Kraujas ir smurtas, žaizdų vinigretas, žarnų tarzanai ir būrys mergų seilėjančių šautuvus. Žodžiu, viskas kaip ir žadėta Tarantno ir Rodriguezo 2007 m. filme „Grindhouse“, kuriame pirmą kartą ir pamatėme „Machete“ reklamą. Bloga vaidyba ir neįtikimi siužeto vingiai čia privalomi. Jei anksčiau B klasės filmus ir sukultindavo tik subkultūros, dabar visa tai iškeliauja į didžiuosius ekranus.
http://www.youtube.com/watch?v=hIxcVzwLR1k
“Micmacs”, rež. Jean-Pierre Jeunet
“Delikatesų” ir “Amelijos” autorius sugrįžta su nuostabia romantiška komedija, kurioje geriečiai sutvarko blogiečius. Ir daro tai ne bet kaip, o labai stilingai ir išradingai. Ypatingo dėmesio verta ir visa komanda, kūrusi įvairius efektus iš buitinių detalių ir ne tik. Atsitiktinė kulka išjudina netikėtų įvykių grandinę, kuri rangosi tarsi domino kauliukai.
http://www.youtube.com/watch?v=abToFQ54X0g
„The Social Network“, rež. David Fincher.
Bendrabučio kambary gimęs nusivylusio meile girto geek’o keršto projektėlis išsirutulioja į vieną svaigiausių Silicio slėnio sėkmės istorijų kol kas – išnešdamas Mark Zuckerberg į jauniausių milijardierių stratosferą, kilimo kely palikdamas vieną kitą nuoskaudą. David Fincher meistriškai veda žiūrovą už rankutės ir rodo fenomenalią veidaknygės gimimo ir klestėjimo istoriją, paraleliai knibinėdamasis kūrėjo moralinėse nuostatose ir socialiniam gyvenime. Filmas, po kurio į socialinės svetaines profilį žiūrėsi kiek kitaip, nei iki tol.
„Steam of Life“, rež. Joonas Berghäll, Mika Hotakainen
Iki poodinio sluoksnio nuoširdus filmas apie suomius vyrus saunoje. Šeimos, buitis, gyvenimo posūkiai ir verkiantys vyrai, širdį ir akis glostantys vaizdai. Skaidrus ir graudinantis dokumentinis mikro-pasaulis – ir juoksitės ir verksite.
„Stone“, rež. John Curran
Puikus aktorių trio su DeNiro, Norton, Jovovich ir jų meilės trikampis bei pamatinės juodo ir balto, teisybės ir melo, gėrio ir blogio paieškos. Daugiau kalbų nei darbų. Bet gerų kalbų, kuriose herojai tarsi žaidžia vienas su kitu. Garso takelyje – legendiniai Butthole Surfers!
„Uncle Boonmee Who Can Recall His Past Lives“, rež. Apichatpong Weerasethakul
Apichatpong Weerasethakul galų gale gavo savo šakelę už kinu nesuvokiamą poeziją. Kai keli alternatyvūs pasauliai susėda prie vieno stalo tam, kad gyvi ir mirusieji dar kartą galėtų virsti šeima, butinė tailando miškų mistika ima viršų. Praeities karų smurtas be kraujo, reinkarnacija be dieviškojo strobo kalančio į kaktą. Iš kino salių išeisite nuščiuvę. Apichatpong Weerasethakul teigia, kad filmo neaiškina specialiai, todėl kad gerbia žiūrovo vaizduotę.
„Winter’s Bone“, rež. Debra Granik
Vienas įspūdingiausių metų filmų nukelia į JAV platybes, kur tarp narkotikų, nusikaltimų, aplūžusių sunkvežimių, bejėgės korumpuotos policijos, miškų vingiuoja žmonių likimai. Taip vadinamųjų rednecks pasaulis daugeliui mūsų baugus, vulgarus ir grubus, tačiau jame pulsuoja gyvybė ir kova dėl išlikimo. Nuostabus 20-metės Jennifer Lawrence vaidmuo
The White Stripes – Under Great White Northern Light, rež. Emmett Malloy
2007 vasarą The White Stripes susipakavo krūvelę aparatūros ir išriedėjo šiaurinių kaimynų (Kanados) lankyti bei surengė vieną kitą koncertelį vietose, kuriose rimtesni bandai gal ir gyvenime nesilankė, visai kaip Sigur Ròs savo epe Heima. Juodai raudonai baltas pasižvalgymas po šiaurės pašvaisčių nušviestas teritorijas lydimas nuostabių Jack ir Meg gyvų garsų.
Bendradarbiai: Miglė Bareikytė, Tomas Savickis, Kilijonas Šikšnelis, Šarūnas Girdėnas, Direktorius, Viktorija Rusinaitė
Komentarai