Naujas klubas Vilniuje atveria duris jau šį savaitgalį. Maloniai net nenustebau, kad su tuo susijęs mano senas geras draugas Rimtautas aka Thrigger – vienas iš “Propagandos” klubo iniciatorių. Jis papasakojo apie klubą, o taip pat apie neseniai pagreitį įgijusios repeticijų ir įrašų studijos „Muzikos laboratorija“ veiklą ir kitus užsiėmimus bei titulus: gitaristas, garso inžinierius, koncertų organizatorius, lazerių fizikos mokslų daktaras, lektorius Vilniaus Universitete.
Kas slepiasi po platoko spektro apibrėžimu „menų laboratorija“?
Tas, kas nori slėptis, tegu ir toliau slepiasi. Mes čia dėl tų, kurie nori pagaliau išlįsti į dienos šviesą. Propagandos erdvė skirta ne tik muzikai. Čia yra puikios sąlygos ir teatrui, ir šokiui, ir kinui, ir parodai. Visą šitą gėrį drąsiai pavadiname menais, nes stengiamės atverti galimybių erdvę būtent tikrajai kūrybai. Na, o žodis laboratorija turbūt visiems asocijuojasi su eksperimentu. Čia kuriami nauji dėsniai ir taisyklės, griaunamos sustabarėjusios teorijos.
Kodėl “Propaganda”? Ir kiek galima tos propagandos varyt?
Sugalvojom labai paprastą ir aiškų pavadinimą, kad niekas neklausinėtų, ką tai reiškia, bet ponas Žurnalistas vis tiek išdrįso paklausti. “Propaganda” reiškia tai, kad mes turim savo vertybes bei idėjas ir skleidžiam jas (o tai reiškia propaguojam) pasitelkdami menininkus. Manau, daugeliui aktyvesnių ar giliau mastančių ir ieškančių žmonių jau seniai atsibodo Lietuvoje gaminamų scenos „žvaigždžių“ konvejeris, pigios ir neintelektualios pramoginės laidos televizoriuje bei politikų abejingumas tikroms kultūrinėms vertybėms. Suprantame, kad šiuolaikiniam menininkui trūksta finansiškai prieinamų, bet kokybiškų erdvių parodyti save. Tikime, kad kartu su Propaganda prisidėsime prie Lietuvos vertingosios kultūros puoselėjimo.
Papasakok žmonėms kodėl profsąjungų rūmai, kodėl nebe legendinis „Mulen ružas“?
„Mulen ružo“ legenda byloja, kad dar kunigaikštis Gediminas ant Tauro kalno buvo susirentęs trobelę ir keldavęs ten audringus vakarėlius po taurų medžioklės. Sovietiniais laikais čia pastatė truputį didesnę mūrinę „trobelę“, o po ja ir po visu kalnu įrengė bunkerius. Sovietams praradus galią ir kontrolę, pačiame apatiniame bunkerio aukšte atsivėrė vartai į pragarą – pats Belzebubas per pilnatį išeidavęs ant kalno pasigrožėti Vilniaus peizažu. Bažnyčia šitą faktą nuslėpė, bunkerį užvirino, prieš tai užliedami jį šventintu vandeniu. …o koks buvo klausimas? Ai, kodėl NE „Mulen ružas“? Nauji žmonės, nauja energija, naujos idėjos – laikas persirengti, o senus rūbus atiduoti į valyklą.
Ką naujo pamatysime atsidarius klubui? Kaip pasikeis interjeras, baras, aparatūra?
Nesame milijonieriai, todėl darome viską patys savo rankomis ir lėšomis. Mūsų gretose yra daug darbščių bei kūrybingų žmonių, todėl jau „Propagandos“ atidarymo dienomis pasitiksime lankytojus su atsinaujinusiu interjeru. Nežadame sustoti – nuolat tobulinsime klubo erdvę, kad ji taptų jaukesnė, šiltesnė bei patrauklesnė. Abiejose menų laboratorijos salėse naudosime aukštos kokybės garso bei apšvietimo techniką, kuo visiškai negali pasigirti dauguma Vilniaus barų ir klubų, besiūlančių pigius koncertus. Mėgstančius pasistumdyti prie baro pradžiuginsime tikru alumi, nes čia šeimininkaus didžiausią tikro lietuviško alaus pasiūlą turintys „Alaus namai“.
Ką darysite su gergždžiančiom lubom?
Lubas jau sutvarkėme – jos nebebarška! Artimiausiu metu žadame tobulinti didžiosios salės akustiką.
O kokie santykiai su ten vykstančiais „šokiais kam virš neįmanomo skaičiaus metų“ arba su senienų turgumi? Nebūna susidūrimų, nesusipratimų?
Ha ha ha. Geras klausimas. Visai norėčiau, kad tie sekmadieniniai pasišokimai, trenkiantys pigiu odekolonu, brendžiu ir kava grįžtų į „Propagandą“ – kultas, ne kitaip. O sendaikčių kolekcionieriai ir toliau šeštadieniais ryte buriuosis ant Tauro kalno, tačiau jie surado kitą uždarą erdvę tame pačiame pastate. Viską išsprendėme draugiškai ir konstruktyviai.
Atidarymo programa labai gausi ir labai įvairi. Gali gal pristatyti trumpai headlainerius ar įdomesnius projektus?
Gal nuskambės juokingai, bet aš visko net nežinau. Bet tai patvirtina teiginį, kad atidarymo programa tikrai gausi, o prie renginio dirba daug žmonių, koordinuojančių skirtingas klubo atidarymo koncertų dalis. Vienam viską net sunku suvokti. Manau, kiekvienas grupės vardas šneka pats už save, ir kiekvienas ras savo favoritus. Esu sunkiosios muzikos atstovas, taip, kad nenoriu nusišnekinėti apie elektroninę muziką arba hip-hopą, bet Amenų brolius bei G&G Sindikatą tikrai norėsiu išgirsti gyvai. Netgi didžiausią snobą turėtų suvilioti pirmąją „Propagandos“ atidarymo dieną ruošiamas įspūdingas šviesų šou su 3D projekcijomis, o antrąją – galingas kokybiškas garsas bei apšvietimas didelėje gyvo garso scenoje.
Ar norite sujungti alternatyvias scenas po vienu stogu? Kažką panašaus mačiau A-lt apdovanojimu koncertuose, tačiau ilgai neištempė ir jie. Kokios programos galime tikėtis “Propagandoje”?
Tiesa, tokių renginių, kai vienoje scenoje pasirodo, gana skirtingų stilių atlikėjai, nėra daug. Bet mišrainės dažnai ir nereikia. „Propaganda“ žada renginius kiekvieną savaitgalį, o programa bus gana įvairi: nuo džiazo ar klasikinės muzikos iki ekstremalaus elektroninio noise ar death metal. Bus ir alternatyvaus kino seansu, keisčiausio meno parodų bei teatro pasirodymų. Tikrai žinau, kad nerengsime pornografijos parodų ir opapa žirniukų koncertų.
Pakalbėkim apie kitą tavo veiklą „muzikos laboratorija“. Kas tai ir kaip susiję su „menų laboratorija“?
„Muzikos laboratorija“ – tai turbūt pirmas tokio pobūdžio projektas Lietuvoje. Čia įvairios grupės turi ne tik puikią erdvę repetuoti, bet ir galimybę išbandyti skirtingą aparatūrą, įsirašyti albumą, susitaisyti instrumentą, susitikti su žymiais patyrusiais muzikantais ir pasisemti patirties. Jauni muzikantai, pasitrynę „Muzikos laboratorijos“ virtuvėje tampa gerokai profesionalesni, pasitikintys savimi ir skina laurus įvairių klubų organizuojamuose konkursuose. Ne vienai grupei padėjome prasimušti iki didžiosios scenos. Štai ir prieiname prie sąsajos su menų laboratorija „Propaganda“.
Kokios grupės pas jus repetuoja, įsirašinėja?
Nuo tik pradedančių iki profesionalų, nuo džiazo iki ekstremalaus metalo. Pas mus užaugo tokios jaunos metalo grupės kaip Life‘s Edge ar Flames of Aeon, tuo tarpu kartais besiruošdamos koncertams „Muzikos laboratorijoje“ repetuoja tokios grupės kaip Žalvarinis, Quorum su Egidijum Sipavičium priešaky, Rojaus Tūzai su Povilu Meškėla, taip pat grupės iš užsienio, atvykusios koncertuoti Vilniuje. „Muzlabo“ įrašų studija atsidarė vos prieš metus, bet jau savo kolekcijoje turiu bene penkis išleistus albumus, naujausias – Pergalės albumas „Horizontalios maldos palaima”. Stiliai nuo metalo iki folkloro.
Kokie ateities planai susiję su abiem laboratorijom?
Su trijom – aš dar dirbų fizikos mokomojoje laboratorijoje VU. O kai nugriaus profsąjungų rūmus, griuvėsiuose darysime openair‘ą.
Papasakok apie savo muzikinę veiklą kartu su grupėmis Degradatonia, Obtest, Grol. Gal dar ką sumanei?
Na su tavo išvardintais, tai kol kas veiklos nėra. Šiuo metu intensyviai repetuojame su brutal death metal grupe Burying Place. Šalia dar dirbu su keliais naujais, progressive doom metal bei death‘n‘roll projektais. Na ir, be abejo pagrindinis tikslas yra padaryti bent vieną naują grind core projektą kiekvienais metais.
Turbūt juokauji?! O ką manai apie dabartinę lietuvišką muzikos sceną? Ji plečiasi ar sukasi ratu? Ar rokas Lietuvoj miręs?
Tai kad roko Lietuvoje niekada nebuvo. Jis tik dabar gimsta. Jei esi tik pasyvus stebėtojas, tai gal ir gali pasirodyti, kad viskas sukasi ratu. O gal galva sukasi? Iš tikrųjų viskas yra gerai: daug muzikantų, projektų, o kokybė vis gerėja. Tuoj ir mes siūsim į Euroviziją kokį nors ekstremalaus metalo projektą… ha ha ha
Kyla daug diskusijų apie pagonybę, naujuosius pagonis, kuriuos vieni vadina romantikais besisukiojančiais į praeitį, kiti tame mato naujus vėjus, atkirtį globalizacijos vertybėms. Kas tau yra pagonybė? Kokią įtaką ji daro muzikai apskritai?
Pagonybės tema galima diskutuoti be galo. Lietuviai visais laikais buvo labai prisirišę prie savo žemės bei papročių, t.y. šaknų, įnirtingai kovojo, kad visa tai išsaugotų ir įtvirtintų savo identitetą. Prie caro kovojome dėl kalbos, prie sovietų – dėl valstybės. Dar visai neseniai žavėjomės LDK didybe. Susivienijus Europai ir nebelikus pastarųjų amžių problemos, karas, nežabota jėga ir imperija tapo gėdingais simboliais. Turbūt pažvelgėme dar giliau į praeitį, ieškodami tiesos, siekdami atsekti savo tikrąsias šaknis, tuo pačiu galbūt išsivaduoti iš primestinės religijos gniaužtų. Beje, šis procesas daugiau ar mažiau vyksta visose Europos valstybėse, o ypač Šiaurės šalyse. Apskritai, istorija ir religija yra romantika. Nesu tikras senovės baltų tikėjimo išpažinėjas, bet jiems prijaučiu. Apskritai, aš fizikas. O muzika visada atspindi išgyvenimus, kovas ir pasiekimus. Gal geriau šnekėti apie tai, kaip muzika padeda pagonybės atgimimui.
Tai kodėl verta lipti ant kalno į naująją „Propagandą“?
Ką aš žinau…
Ha ha ha. Ačiū už interviu
Ačiū tau ir bučkis Ore.lt skaitytojams.
“Propaganda” FB puslapis:
www.facebook.com/home.php#!/pages/Propagandaclub/128077203931858
Atidarymo renginio puslapis FB:
www.facebook.com/home.php#!/event.php?eid=131727100231251
Muzikos laboratorijos svetainė:
www.muzlab.lt
Komentarai