Neseniai vienerių metų sukakties sulaukusi lietuviška eksperimentinės muzikos leidykla Cold Tear Records pristatė čeką Martin Dlabaja ir jo kūrybą, sklindančią iš po Optical Frameworks pseudonimo skraistės. Albumas Surounded Fog labai skiriasi nuo ankstesnių Cold Tear leidinių, paprastai pulsuojančių ryškiu dub techno žingsniu, savo keista nuotaika, kupina tirštos, bet trapios melancholijos.
Norėdamas sužinoti daugiau apie atlikėją, Cold Tear Records galva Evaldas Azbukauskas pašnekino Martin muzikos kūrėjams įprasta kalba, išsirutuliojusią į šnekas apie fanatizmą juostiniams magnetofonams ir sentimentalumą.
Tu vis dar mokaisi?
Taip, baigsiu mokyklą šiais metais, liko keletas mėnesių. Nebegaliu sulaukti!
Tai svarbus momentas kiekvienam. O kokie tavo planai po to?
Atsikratysiu savo bendraklasių – jie manęs nekenčia (šypsosi). Po to ruošiuosi studijuoti fotografiją universitete, po to taupysiu pinigus, kad galėčiau išvysti John Kerr Japonijoje (kikena). Anksčiau neturėjau plano, tačiau dabar jaučiu motyvaciją visiems nesvarbiems dalykams kaip… gyvenimas ir pinigai.
O šiuo metu savo paskutiniams egzaminams kaip tik darau projektą apie akustiką muzikoje. Apie mano eksperimentus su aidais (kūriau tikrą aidėjimą su stiklinėmis, bakais ir panašiai). Žinau, jog ir Noisia taip kūrė savo žemus. Galima perrašyti žemus su mikrofonu didelėje stiklinėje, ją beprotiškai sukant, tada skamba išties judančiai. Įrašinėdavau išties daug keistų dalykų. O kadaise teko dirbti čia – kstudio.hys.cz. Beprotiški laikai įrašinėjant metalo ir punk muziką.
Tokiu atveju turi nemažai patirties.
Turiu pripažinti, jog didžiuojuosi šiuo darbu – bandzone.cz/ovocelenina. Tai suvesta mano miegamajame.
Esi toks jaunas ir turi tiek profesionalios patirties. Savo kūriniams naudoji aplinkos įrašus. Gal gali papasakoti kaip tai veikia.
Paprastai tai – oro sąlygų arba nuotaikos impulsas. Labiausiai mane įkvepia rūkas. Tai nelabai veikia šviesią dieną, nes ne to savo kūriniuose ieškau. Naktį netrukdo nei mašinos nei žmonės.
Įsivaizduoju tave tiesiog vaikštant rūke. Ar dėl to tavo albumas pavadintas Surrounded Fog (liet. apsuptas rūkas)?
Taip, albumas įrašytas rudenį. Daug naktinių pasivaikščiojimų iki ankstyvaus ryto, kai tvyro rūkas ir tu tiesiog negali nusėdėti namie.
Tačiau į tai įtraukta ir daugiau priemonių. Kokią įrangą naudoji?
Naudoju seną juostinį magnetofoną. Ir kai grįžtu namo su naujais įrašais, pirmoje proceso dalyje prijungiu savo seną juostinį magnetofoną Tesla B730 ir viską perrašau į juostą. Turiu kolekciją ričių su datomis ir nuotaikomis, pažymėtomis ant jų.
Taip pat naudoju juostinius grotuvus, kuriuos patobulinau taip, kad galėčiau kontroliuoti greitį, kurti kilpas ir aidus juose.
Mane taip pat žavi analoginiai įrenginiai, tačiau neturiu tokių. Tai tu kuri aidus su juostiniais grotuvais?
Taip, su visu tuo išties smagu žaisti. Tiesą sakant, tai – mano muzikos pagrindas. Tiesiog nuostabu, kai gali priliesti ritę ir prilėtinti vieną trečiąją aido, kad išgautum disharmoniją. Liesti daiktus. Liesti muziką. Norėčiau kada nors įsigyti tikrą juostinį aido kūrimo įrenginį, kaip (Roland) RE-201. Šiuo metu kaip tik tam taupau pinigus.
Ar naudoji sintezatorius?
Ne ir šis faktas mane liūdina. Leidžiu pinigus pirkdamas kitą įrangą, nesusijusią tiesiogiai su muzika (vis dar neturiu vairavimo teisių, nes vietoje to nusipirkau kamerą). Tačiau turiu svajonę prisiliesti prie seno Korg Ms20 arba Yamaha Dx7!
Tai reiškiasi šiuo metu naudoji VST? (virtualūs instrumentai)
Taip, naudoju VST, kuris visada pajungtas į juostinį magnetofoną, naudojamą perrašyti VST tiesiai į muzikos kūrimo programą (po to galutinis garsų jungimas vyksta kitame juostiniame grotuve). Tai prideda skonio, kurį noriu girdėti.
Tai bet kokiu atveju juostinis magnetofonas yra pagrindinis dalykas?
Niekada neklausydavau muzikos, įrašytos skaitmeniniu būdu: nuo pat vaikystės man patikdavo klausyti senų plokštelių pas močiutę (ir vesti ją iš proto kiekvieną kartą, kai sulaužydavau adatą).
Be to, mano tėvas anksčiau nuosavais juostiniais magnetofonais ir mikšeriu grodavo vietinėse diskotekose. Tai turėjo būti išties unikalu! Jis taip darydavo komunizmo laikais, kai pvz. groti regį būdavo šiek tiek pavojinga.
Tačiau jis tai vistiek darydavo?
Taip, jis tai darydavo ir vis dar turi tas savo juostas, kurias jis įsirašė ir grodavo diskotekose, vėlai naktį.
Nuostabi istorija.
Įrašai labai grūdėti ir triukšmingi, pagauti su sena antena. Juokingiausia tai, jog jis man niekada to nepasakojo. Prakalbo apie tai tik tada, kai pamatė mano kambarį.
Man patinka tas sentimentalumas. Prisilietimas prie muzikos mane išveda iš šio pasaulio. Kadaise, kai buvau vaikas mano fantazijos leisdavo atitrūkti nuo pasaulio, nes kentėjau nuo privalomos sistemos.
Kai susidomėjau dub muzika, visada norėjau turėti savo juostinius grotuvus, tad paprašiau močiutės, jog man vieną seną atiduotų. Parsitempiau jį namo, prisijungiau prie kompiuterio, perrašiau savo seną drum and bass kūrinį į juostą ir po to – atgal į kompiuterį. Rezultatas mane išvertė iš koto. Maždaug po savaitės tėvas užėjo į mano kambarį ir, pamatęs ką aš darau, tarė: “Hmmm, Martin… turbūt tau kai ką turiu.” Jis šiek tiek introvertas. (kikena) Toks kaip ir aš.
Ar pameni savo pirmuosius kūrinius? Prisimenu kaip įrašinėdavau juos į kasetę ir tai buvo absurdiška. Taip kvaila, jog juokiuosi kai tai prisimenu. Aš šokdavau pagal savo muziką.
Be abejo pamenu! Pradėjau būdamas 15-os. Labai mėgau Chemical Brothers kūryba ir ėmiau atrasti No-U-Turn leidyklos drum and bass įrašus. Buvau patenkintas, tačiau visada norėjau, kad viskas būtų giliau, tad po vieno pasivaikščiojimo grįžęs namo nusprendžiau pažiūrėti ką galiu sukurti. Po metų savarankiškų mokslų supratau, jog tai nebus paprasta ir ėmiau mokytis apie akustiką.
Vienodi ritmai, vienodi garsų deriniai. Džiaugiausi, jog galiu kiekvieną kūrinį daryti tiek ilgai, kiek man patinka. Labai pykdavau kai mėgstami kūriniai būdavo kvailai trumpos trukmės, tad kurdavau kompozicijas, kurios tęsdavosi 20 minučių ar ilgiau.
Oho.O aš visada darydavau trumpus kūriniu ir darau iki šiol. Ilgiausias – 7:30 min.
Tau gerai. Esu pastebėjęs, jog darai geras kompozicijas. Mane visada Patiko monolitinės nuotaikos, atsiradusios iš minimalistinių hipnotizuojančių dūžių, ateinančių vėl ir vėl iš naujo. Galbūt per daug tingiu daryti sudėtingas kompozicijas.
Taip, man taip pat patinka gera monotoniška kilpa, klausytis jos iš naujo ir iš naujo. Tai tarsi supimąsis.
Mėgstu kūrinius, kurie nustato nuotaiką ir ją išlaiko ilgą laiko tarpą. Būtent dėl to ir susidomėjau ambient ir dub techno, po to kai viską praėjau muzikoje.
Kas tau padarė didžiausią įtaką?
Kaip ir daugeliui man patinka Rod Modell. Jo drone/ambient reikalai yra tai, ko ieškojau muzikoje labai ilgai. Taip pat kurti muziką mane labai įkvepia gera fotografija. Įkvėpimas yra nuolat besikeičianti tėkmė kaip atlikėjas, kuris mane įkvepia!
Dar vienas dalykas, kuris daro man nemažą įtaką. Pastaruoju metu lankausi senose vietose kaip apleisti pastatai, seni fabrikai.
Ar norėtum ką nors pridėti šio pokalbio pabaigai?
Taip – ačiū.
www.coldtear.com/optical-frameworks-surrounded-fog/
Optical Frameworks Facebook
Komentarai