Paryžiaus Amerikos Universiteto kino studijų dekanės pareigos mane įpareigoja nuolat ieškoti naujų kino talentų. Šiemet viena gražiausių staigmenų man liks lietuvių režisieriaus Romo Zabarausko filmas „Porno Melodrama“.
Minimalistinė, bet neįtikėtinai taikli mizanscena, puikiai vaidinantys ir puikiai surežisuoti aktoriai, stiprus scenarijus: šis pusvalandžio trukmės filmas atskleidžia įspūdingą labai jauno režisieriaus talentą; nekantriai lauksiu jo pilno metražo debiuto. Nauja lietuvių kino menininkų karta – daug žadanti.
Nesantis tėvas, nusidėjelis sūnus, kerštingas brolis, tyli motina. Tokia gana žiauria laidotuvių scena prasideda „Porno melodrama“. Kaip pasprukti nuo tėvo įstatymo? Nuo religijos svorio? Kaip laisvai mylėti šalyje, kuri 50 metų buvo prispausta sovietinės okupacijos? Įkaitai Lietuvoje… Trys personažai kalbasi, stebi vienas kitą, priešinasi vienas kitam, įkalinti ryškiai spalvotų sienų interjeruose, kurie taip skiriasi nuo pilkos ir šaltos architektūros. Jonas, „blogas berniukas“, visų aistrų objektas, Matas, jo mylimasis, ir Akvilė, Jono buvusi mergina. Vyriškas, tatuiruotas vyras, kitas truputį moteriškesnis. Du vyrai, mylintys vieną kitą, ir graži, geidulinga moteris, kuri apleido porą, bet neištarė savo paskutinio žodžio. Romas Zabarauskas laužo klišes.
2 + 1: trikampis dalinasi ir persidalija prieš kameros objektyvą, kuris žavėdamasis stebi veidus ir odą. Intymumas, švelnumas, konfliktas, aistra… Kiekviena scena turi savo stebėtoją (vojaristą), bet rolės keičiasi, ypač kai ima kalbėti moteris. Ji, likusi jų meilės užribyje, tapo porno aktore ir siūlo savo buvusiam mylimajam keistą sandėrį. Mylėtis už pinigus, pinigus kurie leistų Jonui ir jo mylimajam pabėgti iš šalies, kurioje homoseksualumas vis dar priimamas kaip nusikaltimas, „Šėtono darbas“, kaip deklaruoja brolis kunigas. Vaidinti meilės scenas… pavojingas žaidimas, kuris pažadina žaizdas.
Šiame filme suskamba du išskirtinai simboliški objektai: kryžius, suspaustas moters kumštyje, ir mažas Eifelio bokštas, du maži tos pačios spalvos geležies gabalėliai. Iš vienos pusės – tai, kas sulaiko, kas žeidžia, kas savinasi, iš kitos pusės – mažytis svajonės kraštelis, kurio kaina – sekso scena.
Išvykti… Tėvui mirus, ar galės sūnus pagaliau gyventi? Istorinių traumų taip lengvai neištrinsi. Reikia sumokėti, sumokėti už uždraustą meilę, kuri nužudė moters svajonės. Tai ji privers vyrus klausytis, ji režisuos scenoje, kurioje padovanos mums savo gražiausią vaidinimą. Šiame porno nebus sekso – tik žudynių žaidimas, iš kurio niekas neišeis nesužeistas. Kas belieka gyvenant šalyje, kur apie neapykantą homoseksualumui byloja užrašai ant sienų? Kur motinos skatina dukras pasidaryti abortą, kad tik šios neliktų už visuomenės ribų? Bėgti… arba papasakoti istoriją, savo paties istoriją. „Porno Melodrama“, sukurta jauno ir talentingo lietuvių režisieriaus, nėra tiesiog „gėjų“ filmas – tai filmas prieš bet kokius nutylėjimus. Tai filmas apie meilę, visas meilės formas, nuo pačių banaliausių iki pačių žiauriausių. Filmas, kurio teatrališkumas – trikdančio grožio.
Komentarai