Kuomet britai didžiuojasi savo The Beatles, švedai – ABBA, o kanadiečiai Justin Bieber, lietuviškoji reggae muzikos scena neabejotinai džiaugiasi Luko Šidlausko- Shidlo nuveiktais darbais. Vienas iš jų dar praėjusių metų pabaigoje pasirodęs bei ne kartą apkalbėtas (ir ore.lt, – red. past.) postmodernusis Saliami Postmodern albumas. Apie pastarąjį, maisto aromatą jame bei kitas kūrybos subtilybes trumpai ir be išvedžiojimų savo mintimis dalinasi pats Shidlas.
Muzikuoji jau nebe pirmus metus. Ar nuo to laiko, kuomet pradėjai, reggae kultūra Lietuvoje stipriai pasikeitė? Kuo būtent?
Sunku atsakyt į šį klausimą. Ypač dėl to, jog nepavadinčiau savęs labai smarkiai ja besidominčiu. Manau, kad tokią muziką mėgstančių žmonių buvo, yra ir bus. Lygiai kaip ir naujų atsirandančių grupių, didžėjų kolektyvų ir panašiai. Per pastaruosius kelis metus buvo galima tą pastebėti.
Dar visai neseniai maisto prekių parduotuvių lentynose pasirodė Shidlo kokybės ženklu pažymėtas naujos kartos mėsos gaminys Saliami Postmodern. Kokią žinią šio albumo viršelis turėtų perteikti pirkėjui, kuris dar nespėjo susipažinti su mėsininko Šidlausko kūryba?
Na, maisto prekių parduotuvėse albumas nepasirodė ir, tikriausiai, nebepasirodys. Gali pasirodyti nebent namų lentynoje, jei dar kas nors sugalvotų jį įsigyti. Albumo viršelis yra viso albumo koncepto tąsa. Jis kalba apie tai, kad mišrainės ir lašiniai yra svarbūs, bet ne svarbiausi dalykai.
Ir jei ne paslaptis, kodėl albume tiek daug dėmesio skiriama maistui (dešrai)?
Todėl, kad žmonija daug dėmesio skiria maistui ir kūnui.
Taip pat šio albumo teminiame kūrinyje (Saliami) jaučiamas ir subtilus islamistinis prieskonis. Ar galima teigti, kad šis albumas iš dalies yra dedikuotas ne tik kad rastafari bet ir islamo šalininkams?
Na, vietoje žodžio “dedikuotas” man labiau “edukuotas”, o vietoj “edukuotas” dar geresnis žodis yra “sukukuotas”. Taigi, šis albumas yra “sukukuotas” visiems – ar tai būtų musulmonas, ar rastafaris. Sukukuotas labai geras žodis, nes jei, pavyzdžiui, žmogui šis albumas nepatinka, jis pakeičia vieną šio žodžio raidę – ir tada yra ramus.
Donelaičio kūrybai didžiulę įtaką darė baudžiauninkų buitis, Marcinkevičiui – laisvės troškimas. Kas daro didžiausią įtaką Shidlo eiliavimui?
Viskas daro įtaką: tiek baudžiauninkų buitis, tiek laisvės troškimas, troškinys ar traškutis Estrella!
Ir apskritai, kaip vyksta kūrybinis procesas? Kuo prasideda ir kaip baigiasi?
Jis tiesiog prasideda ir baigiasi. Arba baigiasi ir prasideda.
Jeigu tau reikėtų vienu žodžiu apibūdinti savo kūrybą, kokį žodį pasirinktum?
Vengaboys!
Ar pasaulinėje scenoje turi muzikuojančių autoritetų? Kas jie?
Yra labai daug atlikėjų, kurių gražus tembras, gera technika ir visa kita, bet kai paklausai tekstų, dingsta visas “draivas”. Visuomet klausau teksto, kas yra dainuojama. Man įdomi yra žinutė, kas ir kaip yra sakoma. Pavyzdžiui, reggae muzikoje yra labai daug klišių. Tiesą sakant jos, galima sakyti, pastaruoju metu beveik ir nebesiklausau.
…O Lietuvoje?
Man linksmi Verslo Rizikos Rezervo gabalai, anksčiau dar klausydavau Anties, Echidnos Aukštyn, tokios senos repo grupės Medūza, Virgio Stakėno ir ką tik pamiršau visus kitus.
Bendradarbiauji su Lowvibe leidybine kompanija. Kaip ją atradai?
Tai kad nelabai kas ką ir ieškojo. Genys, su kuriuo įrašinėjome abu albumus, yra šios kompanijos “šefas”.
Taip pat nemažai darbuojiesi su dubstepo vėliavnešiu Lietuvoje – Geniu. Esi patenkintas tuo, ką darote kartu?
Taip. Nuo pat pirmųjų gabalų dirbau su juo.
Kokie Shidlo ateities planai? Galbūt sulauksime naujo albumo, šį kartą dedikuoto, pavyzdžiui, rūgpieniui ar makaronams?
Ateities planuose yra gyvos grupės projektėlis, kuris turėtų skambėti kiek kitaip nei įrašai. Kas iš to išeis, pažiūrėsim.
Ir pabaigai Shidlo žodis tautai:
Į monitorius dar biški paduodam, į monitorius, viens du!
Nori tokio? Kreipkis: saliami@lowvibe.com
Komentarai