Ne vieną ir ne du interviu yra tekę daryti su įvairiausio plauko atlikėjais, tačiau Mikrokristal pseudonimu besidangstantis Adomas nustebino ne tik žodžiuose, bet ir muzikoje vyraujančiu nuoširdumu. Nebe pirmus metus kuriantis vilnietis pasiekė ne tiek muzikinį profesionalumą, o sugebėjimą labai taikliai perteikti savo vaizduotę, ką jis įamžino paskutiniame albume Reflections from Imagination, pasirodžiusiame balandžio viduryje, lietuviškoje pelkių leidykloje Cold Tear Records.
Iš nuovargio kuriantis atlikėjas, tiesą sakant, pasirodė toks paprastas, jog tai momentais prilygo sveikam naivizmui, ko apstu ir jo muzikoje. Iš gausybės paprastų, bet subtilių detalių audžiami Mikrokristal garsai šiais laikais lyg ir nebeturėtų stebinti, tačiau asmeniškos emocijos, tvyrančios jo kūryboje, traukia ir nenoromis paskęsti magiškame jausmų liūne. Tas visas nuoširdus paslaptingumas (internete – absoliutus trūkumas informacijos apie jį) labiausiai patraukė dėmesį, lėmusį šį pokalbį su Adomu.
Tavo pseudonimą pastebėdavau kartas nuo karto internete, tačiau tik leidykloje Cold Tear Records pasirodžius informacijai apie tavo būsimą albumą Reflections from Imagination suklusau ir likau nustebęs. Ar tai yra tokia natūrali tavo prigintis daryti gražius ir sunkiai pastebimus dalykus?
Gaunasi taip, kad visus tik momentiškai sužavėjusius eskizus ir neaiškius kūrinius ištrinu. Nėra jokio noro jų publikuoti. Sunkiai pastebimus? Kodėl? Kam reikia, tas pastebi, klausytojas vienu ar kitu būdu pats susiranda tai, ko ieško.
Bet šiais, informacijos pertekliaus laikais, galbūt verta kitaip galvoti ir nesislėpti?
Čia nuo kūrėjo turbūt priklauso: jei jis turi didelį poreikį rodytis kitiems, tada darys bet ką, kad kuo daugiau apie jį sužinotų. O man kas? Aš tiesiog kuriu tai, kas patinka, tai, ką jaučiu kūrybinio proceso akimirką ir jei tai nėra man pačiam tik momentinio susižavėjimo garsai, tada kažkaip natūraliai kyla noras tuo grožiu ir su kitais pasidalinti. O kam jau reikės, kaip minėjau, tas atsisiųs ar nusipirks kompaktinę plokštelę ir perklausys nepaisant to, ar žinomoje leidykloje išleista ar ne. Visvien susiras.
Tai tu labiau dėl savęs kuri?
Sunkus klausimas, visaip būna. Galbūt tai labiau kūryba dėl pačios kūrybos. Jei tai dar grožio žmogui klausančiam atneša, tada jau yra kūryba ne dėl savęs.
Ar tau apskritai netrūksta dėmesio iš elektroninės muzikos snobų?
Dėmesys? Manau jis atsiranda savaime, tai – natūralu. O jei pradėti kurti tik dėl to demesio, tai ateities kūrybinė prognozė būtų “kūrybinė degradacija”. Čia tik mano nuomonė, jei ką. Aišku, jei kūrėjas valgo duoną iš muzikos, tada jis kartais priverstas pataikauti klausytojų dėmesiui. Manau tai irgi normalu.
Panašu, jog dėmesio tau netrūksta iš laidos “Elektrolankos” vedėjų, kur grojai ne vieną ir ne du kartus. Kaip manai, ar tai dėl to, jog jų kitoks skonis?
Gal tie garsai artimi jų širdžiai, o ir man labai jauku “Opus3” studijoje groti.
Iš kurio pasaulio galo paprastai susilauki daugiausiai atsiliepimų?
Nežinau. MySpace Mikrokristal projektui nebėra. O elektroninius laiškus gaunu iš JAV dažniausiai.
Nepaisant to, jog prieš keletą metų Lietuvoje dar buvo pakankamai netleiblų, tavo pirmas bei kiti du albumai išėjo užsienio leidyklose. Ar tavo siekis nuo pat pradžių buvo užsienio rinka?
Man tiesiog tuo metu – kaip ir dabar – netleiblai neatrodė rimtas reikalas. Tad ieškojau bent jau CD-R leidyklos. Pats pirmas leidinys pasirodė ir CD-R formatu, ir skaitmeniniu, Beatport parduotuvėje.
O su Cold Tear tai tiesiog taip nutiko, jog pasitaikė galimybė išsileisti šioje leidykloje, tai nusprendžiau nebeieškoti kito varianto. Be to, kompaktinės plokštelės formatas – gerai.
O kokie apskritai tavo kūrybiniai siekiai? Iš kur jie atsirado?
Su Mikrokristal projektu siekiai buvo tiesiog muzika, kuri padetų užmiršti dienos rūpesčius ir visokių banalybių sukeltą liūdesį.
O dar koks projektas yra?
Kol kas – paslaptis.
Kodėl?
Manau, jog išėjęs leidinys anksčiau ar veliau pasieks tuos klausytojus, kurie to pasąmoningai laukia. Nėra, kur skubėti su paslapčių viešinimu, ar ne?
Kaip pasakysi.
(šypsosi) Gerai, galiu pasakyti tik tiek, kad kitas projektas skambės labiau new age bei ambient stiliumi ir vietomis šiek tiek akustiškai.
Ar ši naujoji muzika atsirado, nes atsibodo senasis projektas?
Tikrai taip. Na, gal tiksliau tariant išsisėmė. Keitėsi požiūris į muziką ir į pačią kūrybą. Bet manau tai – normalu, gyvenimas yra dinamiškas reikalas. Tiek realus, tiek muzikinis.
Ar tai reiškia, jog keitiesi dėl poreikio?
Ne, tikrai ne. Nebent natūralaus poreikio prasme, kai nebetelpi į senosios kūrybos ribas.
Kas tai formuoja?
Klausoma muzika, draugai, literatūra, aplinka, mintys – viskas, kas yra aplink ir viduje.
O poreikį link konkretaus skambesio?
Nuovargis nuo konkretaus kompiuterinio ritmo ir nuo vieno akordo harmonijos.
Ar norėtum, jog kūryba taptų tavo pagrindiniu gyvenimo keliu?
Taip, bet ne dėl pinigų. Aišku, pinigai už kūrybą visada malonu, bet… atlygis yra atlygis, kuris – kaip pagarba atlikėjui, pagarbos išraiška ir tam tikras įvertinimas.
O tu darai kažką, jog kūryba taptų rimtesne tavo gyvenimo dalimi?
Na, kaip išeina. Tiksliau, taip. Muzikos teorijos studijos, domėjimąsis ir mokinimąsis groti gyvais instrumentais – manau šitie dalykai skatina rimtesnį požiūrį į muziką.
Tai tavo tikslas vistiek yra paremtas rimtu požiūriu ir kompetencijos siekimu?
Tiesiog tai – galbūt išsilaisvinimo siekis, noras nugriauti sienas kurios trugdo laisvesniai muzikinei saviraiškai. Kūrybinio išsilaisvinimo siekimas, manau, neduoda ramybės atlikėjams, kurie sugeba jį atpažinti.
Tai kas bus su Mikrokristal projektu? Jis galutinai pasmerktas?
Nežinau, kažkiek leidinių dar pasirodys.
Albumų?
Ne, EP.
Tai kūrybine gausa nesiskundi ar ne?
Ne, viskas OK, reik visą senąją kūrybą atiduoti. Visą, kuri yra graži.
Teko girdėti nuomonių iš keletos atlikėjų, jog noras kurti nublanksta, kai nėra palaikymo iš vietinės scenos, vietinių klausytojų. Kas tau turėtų atsitikti, kad nustotum kūręs?
Realiai tai irgi nuo kūrėjo priklauso: kai kuriems užtenka tik draugų palaikymo, kai kuriems – išvis viskas dzin, kuria tai, ką nori kurti ir tiek – visvien atsiranda, kas klauso. Ypač, jei širdies įdeda ir kokybiškai. Man realiai vietinės scenos palaikymas yra dzin… Be to, mūsuose new age scenos praktiškai nėra, o kas liečia ambient tai – tik dark ambient.
Šiaip neįmanoma nekurti. Dingtų elektra – gročiau gitara. Dingtų gitara – dainuočiau.
O jeigu kas nors pasakytų, kad šūdą varai?
Na, priklauso nuo to, kas pasakytų. Žmogus norintis padėti niekada nesakytų, kad varai šūdą, jis tik pakritikuotų, duotų patarimų, bet nepasmerktų pražūčiai.
O kas skatina tavo norą kurti?
Gyvenimas. Kartais protas skatina kurti – tokia kūryba dažnai būna sausa ir tuščia. Mikrokristalą įkvėpdavo visokie vaizduotėje atsirandantys vaizdiniai ir gamta. Tiesiog kai norėdavau užsimiršti fantazija savaime atsiverdavo pasiūlydama savo muzikinį pasaulį. Taip ir gimdavo Mikrokristalo kūriniai.
Ar tas nekaltas, bet subtilus primityvumas tavo muzikoje yra siekiamybė ar natūralumas?
Tiesiog taip gaudavosi ir tiek. Tie garsai tada vilkdavo.
O dabar nebevelka?
Na, visgi dub – praeitis ir tiek. Kaip ir tokia grupė Secret Service – vaikystės praeitis.
Šiuo metu klasikinėje muzikoje randu daug daugiau negu dube. Iš tiesų tai – nesulyginami dalykai, bet tai tik mano nuomonė. Daug elektroninės muzikos gerbėjų negali pakęsti klasikos.
Tavo albumui dedikuotoje OreCast laidoje skambantis “Swing That Language” – neįprastas tavo kūrybai. Kas tas toks geriausias draugas, kurio dėka kūrinyje atsirado tokia šauni ir gyva bosinė linija?
Bosinė linija bosine gitara įrašė toks Gediminas, o sudėliojom Aš ir mano geriausia draugė Simona.
Dar bus bendros jūsų kūrybos?
Kas žino. Manau kažkada bus. Bet tai nebus elektroninė muzika.
Paprastai kuri vienas? Negalvojai apie grupę?
Šiuo metu kartais kuriame dviese. Anksčiau kurdavau vienas.
Su Simona?
Ne, turiu tokį gerą draugą, gitara grojantį.
Ore Grotuve kabo dar kitoks kūrinys “466”, smilkstantis lengva tranzo monotonija. Ar čia kokia tavo slapta svajonė įsilieti į šią sceną?
(juokiasi) Čia buvo tiesiog įrodymas sau, kad “Va, galiu ir tranzą padaryt pagal save. Buvo linksma jį kurti, kiek pamenu. Galima drąsiai teigti, kad tai – kūrinys ant bajerio arba for fun.
Tai visdėlto tu gali būti įvairus ir lankstus, tačiau neseki šiuolaikinėmis madomis. Kodėl gi?
Tai būtų savęs apgaudinėjimas.
Kuria prasme?
Tiesiog nenoriu. O kam daryti tai, ko nenoriu? Jei kalbame apie madingą džiazą, tai jo groti aš nemoku. O visa kita tiesiog ne prie širdies.
Ne, kalbu šiaip apie elektroninės muzikos tendencijas
Oi, tai – toli gražu ne prie širdies.
Norėtum pats įvesti madą?
Ne.
O apskritai yra kokia nors pastarųjų dienų mada, kuri tave žavi?
Popsovas džiazas, turintis kavinių stiliaus žavesio. Greičiausiai Club del Belugas ir St. Germain stilius.
Ar yra mados, kurios nepripažįsti ir netoleruoji?
Dešros ir popso (juokiasi).
O norėtum pats tapti madingu?
Tai pakankamai apsunkintų gyvenimą. Na, jei tai neštų pelną ir netrugdytų gyventi… Tai nebent tik dėl pelno. Na, kaip pragyvenimo šaltinis ir nieko daugiau.
Mikrokristal albumas Reflections from Imagination platinamas leidykloje Cold Tear Records
Komentarai