ReedNoBrass apie indie, realybės šou ir makaronus džiaze

Apie ilgą ir vingiuotą kelią iki indie scenos kalbamės su Lietuvos nekomercinės muzikos vandenis sujudinusiais grupės ReedNoBrass įkūrėjais Imantu Reed bei Mantu Augustaičiu.

Kaip pristatytumėt grupę ReedNoBrass?

Imantas Reed: Esame keturi seni draugai muzikantai, bandantys iš muzikos išgauti kažką įdomesnio nei išgaudavom iki šiol ir vadinam tai indie. Tikimės, kad rasime tą vidurkį, kai grojam gerą muziką, bet kuri patinka ir plačiajai auditorijai.

Esate labiau žinomi iš buvusių projektų, kurie apsiribojo kitokiais stiliais: kaip visi kartu baigę muzikos mokyklas ir akademijas nusprendėte pasukti į indie sceną?

Imantas Reed: Mūsų grupės narių keliai gan panašūs – kai dar mokėmės muzikos mokyklose, mums visiems reikėjo pergroti tą patį šūdą. Visą gyvenimą buvau užsivežęs ant džiazūchos, o dabar aš to džiazo nebegaliu pakęst. Prireikė nemažai laiko, kol supratau, ką iš tikrųjų noriu groti. O su dabartiniais ReedNoBrass grupės nariais kartu grojam jau seniai, tik kad anksčiau būdavo chaltūros baruose, koverių programos bei panašus šlamštas. Niekada neplanavom kartu kurti rimtos grupės.

Mantas Augustaitis: Ne tik kad neplanavom, bet tuo metu Vytas ir Darka (grupės nariai) man nepatiko kaip žmonės apskritai, galvojau funkeriai kažkokie (juokiasi).

I: Tik gerokai vėliau, kai sukūriau keletą dainų, kurias jau dabar grojam, pradėjau mąstyti apie rimtos grupės kūrimą. Netikėtai supratau, kad ta grupė yra visai čia pat. Taip ir atsirado ReedNoBrass

M: Panašiai kaip su merginom – atsitūsini su daugeliu, o po to vieną jų vedi (šypsosi).

Tačiau didžioji dalis tų akademinių muzikantų, pripažinkim, kaip grojo, taip ir groja nuobodų šlamštą. Kodėl žmonės turėdami tokias plačias muzikines galimybes jų originaliai neišnaudoja?

M: Tie patys techniškiausi muzikantai yra tarsi samdomi atlikėjai. Jie taip žiūri į muziką ir į pačius save: groja bet kur, bet kada ir turi savo kainą. Jie nekuria grupių, o tiesiog chaltūrina. Man visada koktu klausyt, kai gerai valdantys instrumentus žmonės groja be jokios emocijos ir atlieka net ne savo muziką, o tiesiog apgrojinėja kitų sustatytas funkcijas. Atrodo, ateini į gerų muzikantų koncertą, nori pamatyt kažką įdomaus, originalaus ir kokybiško, o klausai tik makaronų ir tiek. Tačiau be viso to, yra dar viena didelė problema – tipiniai techniški muzikantai net nenori repetuot. Kuriant stiprų projektą, reikia įdėti labai daug darbo, o techninių muzikantų kasta tą daryti tiesiog tingi.

I: Kad ir pačios aukštosios muzikos mokyklos, kurias tokie muzikantai baigia, nesuteikia jokio kūrybiškumo. Aš dėjau ant tokių įstaigų, kurios ne tik kad neskatina kūrybiškumo, bet ir suteikia kažkokių baimių kurti.

M: Aš labai tikiuosi, kad aš pats tų baimių daugiau mažiau atsikračiau. Bet buvo toks laikas ir man, kai baigęs vidurinę iškart pradėjau studijuot aukštojoj muzikos mokykloj ir labai tikėjau tuo, ko moko dėstytojai, ką kalba vyresni studentai. Tik praėjus nemažai laiko po baigimo supratau tikrąją aukštųjų muzikos mokyklų funkciją – išmokyti amato. Ir nieko daugiau.

Dabar stengiatės, daug dirbat, repetuojat. Ar nebijot, jog bėgant metams liksite tame pačiame taške, kuriame viską ir pradėjot – būsit šiek tiek žinoma pogrindžio indie grupė?

I: Iš tiesų, tai bijau. Bėgant laikui, jaučiu, kaip tobulėju, tačiau kaip į koncertus ateidavo 20 žmonių, tiek pat ateina ir dabar. Nors kita vertus, dabar jau tie 20 žmonių atsiveda ir po kelis draugus. O kai daugiau žmonių ateina į koncertus, kyla ir tikėjimas grupe.

M: Aš groju keliose grupėse ir su kažkuriom jų būtent taip ir gali atsitikti. Tačiau manęs tai negąsdina. Meniška aplinka mane supa nuo pat vaikystės ir nemanau, kad tai kada nors pasikeis, o tai man ir yra svarbiausia. Jeigu po daug metų su ReedNoBrass grosim vis dar neaugančiai auditorijai, tai gal ir nuspręsim kartu nebegrot, tačiau sugalvosim kažką naujo. Be to, bėgant metams mes nestovime vietoj – išmokstam vis daugiau ir daugiau. O tie maži dalykai ir prisideda prie to, jog daugiau žmonių ateina į koncertą, organizatoriai dažniau pakviečia koncertuot ar kas nors pasiūlo įrašyti mūsų muziką.

Kalbant apie perspektyvas. Imantai, buvai gerai žinomas iš žydrųjų TV ekranų. Eurovizija, dainų konkursai, šlagerių princo titulas, realybės šou. Kada įvyko lūžis, kai supratai, jog nebenori grot funko ir r‘n‘b daugiau galinčioj pasiūlyt scenoj, o nėrei į pogrindinę indie sceną?

I: Lūžis manyje vyko jau seniai, tačiau ilgą laiką aš buvau labai uždaras kaip muzikantas ir bijojau žengt tvirtą žingsnį. Nors realybės šou laikais visai gerai gyvenau, nesiskundžiau finansine padėtimi, tačiau iš tiesų nekenčiau tos scenos. Tiesiog vienu metu pajutau, jog jau visiškai užkniso, kai nebegaliu net ramiai pagroti gatvėje – iškart prisirenka ir pirštais bado nepilnametės mergaitės, prodiuseriai duoda velnių. Blogiausia tai, jog buvau pasirašęs kontraktą ir negalėjau išsisukti nuo projektų, kuriuose nebenorėjau dalyvaut. Dar daugiau – visoje toje TV velniavoje dalyvauti spaudė ir reikli mergina (linkėjimai Gabijai, juokiasi). Vis dėlto, net kai iš asmeninių lėšų nutraukiau kontraktą, TV berniuko amplua dar kurį laiką persekiojo.

Kaip visada, fatališką vaidmenį suvaidina ir moteris…

I: Bet žinok juk taip ir yra, kiek gerų muzikos grupių išardė būtent moterys. Juk dėl moterų net karai kyla. O beje, baigėsi kontraktai, populiarumas, pasibaigė ir moteris (šypsosi).

O kokie artimiausi „ReedNoBrass“ muzikiniai planai?

M: Koncertuoti bei visiškai išbaigti pasirodymo programą, kuri būtų lanksti ir tinkama tiek didelei salei, tiek ir kameriniam pasirodymui.

I: O be to, laukia įrašai. Gal kada sulauksime ir albumo.

Pabaigai, Mantai, kuri grupė geresnė: ReedNoBrass, No Dog Barking ar InSearch?

M: (juokiasi) Šitie folderiai mano galvoj nekonkuruoja. Skiriasi pati muzika, tikslai ir klausytojų auditorija. Su InSearch mes kuriame sudėtingesnes kompozicijas, netaikom į plačiąją publiką, mums net nesvarbu, jei mūsų klauso mažai žmonių, – tai grupė dėl savęs. Su No Dog Barking grodamas jaučiuosi taip, tarsi daužyčiau viską, kas nepatinka gerąja šio žodžio prasme, kitaip tariant – atiduodu visą savo energiją ir jaučiuosi laimingas. O grupėje ReedNoBrass neturime tikslo sugroti kuo techniškiau, tačiau turime tą didelę emociją, kuri tvyro ore.

Ačiū už pokalbį.

Artimiausias ReedNoBrass koncertas vyks madingais tampančiuose Indie Kirtimuose rugsėjo 15d. 20 val (Vilniuje). Visa informacija FB. O žemiau galite pažiūrėti įspūdingą ReedNoBrass pasirodymą Žemaitės skvere.