Šiuo metu tai yra intelektualiausia pop muzika Lietuvoje.
Šalies muzikos realijos mus įpratino prie lėtų tempų: jei grupė atrodo perspektyvi koncertuose, tai pirmųjų jų įrašų reikės laukti bent metus, jei tie įrašai pasirodo neblogesni nei koncertai ir kitų metų pavasariui jau žadamas albumas, tai, geriausiu atveju, tas albumas bus rudenį. Blogesniu, rudenį nebebūna ne tik albumo, bet ir pačios grupės.
Suvokiant tai, Lietuvoje kurianti Rasos Bubulytės ir keturių Norvegijos muzikantų grupė Rasabasa vystosi stebėtinai greitai. Praėjusią vasarą, kai visa kompanija apsistojo Vilniuje ir surengė pirmąjį koncertą (jei ignoruosime kelis 2009-ųjų vasaros koncertus, po kurių grupė, tuo metu dar besivadinusi Rasa Basom, grįžo atgal į Liverpulį, kur ir susipažino, baigti studijų), debiutinis self-titled albumas jau buvo išleistas. Tada – keletas interviu, keletas koncertų ir grupė jau įsirengė savą įrašų studiją, šią liepą išleido singlą „Colours“, pažadėjo, kad rugpjūtį bus EP, arba, kaip įvardyta plačiajai visuomenei, mini albumas.
EP pasirodė rugsėjo viduryje. Atleistina. Susipažinti su juo galima čia pat, o įsigyti – per grupės koncertus ar kreipusis asmeniškai adresu rasabasamusic@gmail.com
http://soundcloud.com/rasabasa/rasabasa-ep-teaser
Nors debiutinį darbą ir 1. (kokia painiava tarp pavadinimų!) skiria tik metai, skambesio kaita yra ryški. Grupė atrodo labiau subrendusi, nebijanti išbandyti savęs netikėtuose amplua ir neprašaunanti. Čia, žinoma, visų pirma turima omenyje „Hidden Behind“, su bene twee pop priedainiu, kuris, kaip bebūtų keista, skamba neįkyriai. Tas pats pasakytina ir apie įžanginę „She“, kuri yra pavyzdys visiems Lietuvos prodiuseriams, kaip reikia dirbti su paprastomis melodijomis. Galima rasti 100 būdų kaip iš tų keturių akordų padaryti pigų kūrinį, bet Rasabasa viską sudėliojo harmoningai, nebijodami sau įprastų post-rocko intarpų ir kartu nepereidami į per ilgus muzikinius ieškojimus. Panašų principą jie naudojo ir pirmame albume, dainose „Train“ ar „You Give Me“, tačiau šįkart viskas atlikta su žymiai didesniu polėkiu.
„Colours“ – dar vienas gerai išvystytos dainos pavyzdys, singlas pagal visus žanro standartus. Kaip, beje, ir kitos trys aprašytos. Jei sąmoningai nutylėsime apie dainą „No Matter“, kuri yra labiausiai eksperimentinė, deja, neaišku kur nuvedanti ir iškrentanti iš bendro kontekto, gauname trijų skirtingų singlų rinkinį. Kiekvienas jų yra intelektualios pop muzikos pavyzdys. Tokios, kurioje paprastos melodijos atliekamos techniška maniera, kur kiekvienas garsas yra argumentuotas, o muzika, nepaisant draugiškumo radijai yra sudėtinga. Gebėjimas suderinti visus šiuos kriterijus yra didžiausia Rasabasa stiprybė.
Klausimas, ką grupei daryti toliau. Jie jau dabar pasiekę tokį kokybės lygmenį, kokio Lietuvoje nepasiekia 98 proc. grupių. Jei jie norėtų, galėtų eiti saugiu keliu ir kepti nebanalius hitus vieną po kito. Tačiau stebint jų koncertus, matant, su kokiu atsidavimu jie sugroja „Lullaby“ (paskutinė, dramatiškiausia debiutinio albumo daina) ar *„At the Door at Your Dream“*, akivaizdu, kad šis „saugus kelias“ grupės narių neveda į visišką savirealizaciją. Rasabasa dar nesukūrė savo gyvenimo dainos, ir kai sukurs,ji bus artimesnė „Lullaby“ nei „She“
Šis EP – vis dar tik pradžia, tikėkimės, ilgos grupės muzikinės karjeros. Kad tęsinys bus, galima spręsti iš Rasos žodžių cituojamų pranešime žiniasklaidai: „Šis bus pirmasis iš EP serijos“. Apie antrąjį įrašą kol kas nieko nekonkretizuojama, tačiau jau dabar galima pasakyti kelis dalykus: jis bus, bus tada, kada ir planuojama, jame vėl išgirsime Lietuvoje aukščiausio lygio potencialių radijo singlų. Ir tai nuteikia optimistiškai. Jau debiutiniu albumu Rasabasa mus įtikino, kad ši Lietuvos – Norvegijos simbiozė yra įdomi ne tik pati savaime, bet ir pagimdo muziką, kurios Lietuva, persmelkta multikultūriškumo fobijų, yra ne visai nusipelniusi.
Naujasis EP patvirtino, kad Rasabasa nebuvo vienadienis produktas. Dabar grupės muzikantams, vargu ar matantiems lygiavertį iššūkį iš aplinkinių scenos žaidėjų, visų pirma patiems reikia patikėti, kad jie gali dar geriau. Pavyzdžiui, paklausyti grupei skambesiu artimos Bat for Lashes šedevro „Daniel“. Rasabasa irgi gali parašyti tokį kūrinį. Tiesa, jis būtų prie hitų serijos, o ne tas, gyvenimo.
ORE vertina: 9 iš 10.
Komentarai