Šaltas ir tamsus penktadienio vakaras. Prieš akis vyniojasi autostrada tarp Dipolio polių. Garsiakalbiai transliuoja spalvingą Curse Ov Dialect hiphopą – sunku patikėti, kad 2007-aisiais šie australai pasirodė pustuščiame a.a. “Milk” bare Vilniuje, tačiau tai – faktas. Dalinamės prisiminimais-atradimais su pakeleiviais iš Vilniaus regio scenos – “Kala Soundsystem” ir “Zion Explorers” atstovais. Nenuostabu, kad kolegas festivalis “Insanitus 2011” domina išskirtinai dėl prancūzo Weeding Dub. Tačiau ir be jo, ten nusimato įdomių garsų.
Stovėjimo aikštelė prie Kauno pilies pasitinka įspūdingu hummer tipo limuzinu, mirksinčiu ir blyksinčiu tarytum kosminis laivas. Pro aprasojusius langus matosi “kosmonautų” siluetai. Netrukus jau stovime sklandžiai judančioje eilėje prie įėjimo į trečiąjį muzikos ir meno festivalį “Insanitus”. Šiemet jis vyksta ne gimtajame “Sanito” fabrike, o Senamiesčio pakrašty stovinčios apleistos batų gamyklos “Lituanika” patalpose. Vienas organizatorių dar spėja pasiguosti, kad įgarsinimo firmos “Combo” vyrai nelabai gaudosi šiuolaikinėje muzikoje ir jos poreikiuose. Beje, jau sklinda gandas, kad Vilniuje darbą baigusi “Fluxus ministerija”, antrajai kadencijai turėtų persikelti į “Lituanikos” patalpas.
Atsiduriame “Lituanikos” kieme, kur būriuojasi daugybė žmonių ir liepsnoja kelios geležinės statinės a la Bronx style. Smunkame į “Raudona” pažymėtą laiptinę (dar yra “Žalia”) ir bandome susigaudyti festivalio geografijoje. Pakeliui sutikdami vieną kitą pažįstamą iš įvairiausių sluoksnių, visų pirma patenkame į Chill’ą. Erdvė padalinta tarp pramogų ir performansų, scenos bei poilsio zonų. Pokerio lošimo (nauja meno rūšis!?) kambarys kontrastuoja su priešingoje patalpos pusėje esančia tylia ir ramia įvairių toršerų “oaze”.
Laiptinėse kabo cechų planai, tačiau nėra garso’ir’vaizdo dimensijos: neaišku kas, kur, kada. Galbūt todėl laiptinės tampa nuolatinės migracijos vieta. Čia telpa viskas: flirtas ir pyktis, džiaugsmas ir nusivylimas, apsmukęs rastamanas ir pasitempęs homo frostus. Verta pažymėti, jog festivalio publika labai marga. Žiūri į baltais marškinėliais aptemptą gausiai ištreniruotą kūną ir sunkiai sutapatini jį su tuo, kas vyksta scenoje. Galų gale, dauguma publikos supanašėjo, kai per kelias valandas pečiais ir nugaromis patrynė fabriko sienas. Tikėkimės, kad tiek įvairių personalijų susirinko ne todėl, kad Kaune trūksta kultūrinio gyvenimo, o dėl festivalio programos, kurioje vietos rado indie, techno, dub, d’n’b, ir kt.
Atradę gyvos muzikos cechą, patenkame į negirdėtų Candee Train pasirodymą. Dvi merginos, du vaikinai, būgnai-bosas-klavišai. Skamba keistoka, bet įdomi muzika, tolumoje primenanti Stereolab. Tuo tarpu pagrindinės erdvės VJ Vytas Realtime sprendžia techninius klausimus dėl vieno trūkstamo laido. Skambant Candee Train garso takeliui pereiname šalia esančią vieną meno galerijų. Kol kas topu išlieka tatuiruočių ant kiaulės odos dirbtuvės. Daug meno objektų atrodo mėgėjiškai ir naiviai. Kai kur gal ir mums patiems trūksta konteksto ir/ar kompetencijos – šiuolaikinį meną šiandien ne visada lengva sukramtyti.
Prasukame pro kitus cechus: 2-ajame dirba visada-su-kepure Intakz, 7-ajame kažkas pjausto dešrą, Chill’e programą baigia Shtirlic.NET. Nemirtingųjų bufete po truputį prasideda linksmybės. Apsukus ratą Opus3 live ceche jau groja britai Electric Litany. Garsas užsuktas iki maksimumo, kartais net sunkoka klausytis. Juodai apsirengę vaikinai dviračio neišradinėja ir važiuoja Editors pramintu keliu. Vokalistas netgi gitarą pasikabinęs taip pat aukštai. Nors ir nepadoriai “redaktoriška”, vis dėlto gyvą grupę stebėti įdomu.
Vėl sukame “Insanitus” ratą. Viename ceche prie staklių stovi “Partyzanai” Mantas T ir Gvidas B. Juokaujame, kad Vokietijoje gyvenantis Mantas tik mažėja – netrukus iš jo liks tik akiniai ir marškinėliai. Tuo tarpu sveikai išraudęs Gvidas tarsi demonstruoja gyvenimo tėviškėje privalumus. Šalia mažame ryškiai apšviestame kambariuke lėtai tirpsta ant dviejų lempų padėtas tamsios materijos objektas. Chill’e ramią vokalinę elektroniką atlieka visada gražūs MMPSUF. Tiesa, tai pavojinga, nes prisėdus pradeda merktis akys.
Weeding Dub su MC Oliva sutraukia bene didžiausią minią. Nors kolegos prieš tai žadėjo, kad prancūzas užkurs tikrą reivą, tačiau jo “baudelės” nedidelės ir pakankamai sanitus. Stereotipiniai MC pasakojimai apie tradicijas ir šaknis bei gyvos regio muzikos pamokėlės sukelia šypseną. Vis dėlto norisi daugiau sprogimų, kokius teko patirti Weeding Dub tautiečių High Tones ar klasikų Zion Train pasirodymuose.
Vakaro pradžioje ironiškai vertinti sušiai, šiuo paros metu pasirodo labai vietoje. Pirmas ilgesnis prisėdimas tarp žaidžiančių mega šaškėmis ir kritusių nelygioje kovoje. Judėjimas laiptinėse tęsiasi. 2-ajame ceche sunkią ir tamsią laužytą elektroniką dėlioja dar viena festivalio žvaidždė – King Cannibal iš legendinės “Ninja Tune” šeimos. Chill’e gitarą derina Markas Palubenka. Lauke kažkas daužo skardines duris plaktuku, kažkas ropščiasi ant stogo, pro šalį praplaukia viso festivalio metu, skirtingai nuo garsistų, problemų nekėlę apsauginiai-ruoniai.
Einame ūkanotomis rytinėmis Kauno gatvėmis. Nuo “Lituanikos” iš tolo sklinda dundesys. Stebimės, kad aplinkiniai gyventojai tokie kantrūs. Laisvės alėjoje girti “Erasmus” studentai mėto savo striukes ant šaligatvio. Sulinkęs senukas rakina bažnyčios vartus. Kaunas nuoširdus.
Komentarai