2011: kas naujo Lietuvos muzikos scenoje?

Daugelis mūsų vietinę muzikos sceną linkę nuvertinti. Kaip, beje, ir daugelį kitų savo gyvenimo sričių. Vis dar gajus provincialo sindromas, kad iš esmės Lietuvoje nėra nieko gero, o svetur net pirstelėjimas virsta nepaprastu aromatu.

Kita vertus, jei vienintelis informacijos šaltinis – oficialioji Lietuvos žiniasklaida, tuomet gali pasirodyti, kad nuo Atgimimo laikų nelabai kas ir pasikeitė. Tie patys vardai ir veidai: vieni šildosi ant blėstančių savo praeities žarijų, kiti – toliau chaltūrina, treti netgi įgauna antrą kvėpavimą. Nėra nei muzikinio (ar bent jau jam artimo) leidinio, nei specializuotos televizijos laidos.

Nepriklausomybės aušroje net pačios radikaliausios muzikos formos rasdavo atgarsį a.a. V.Mizaro „Mes!“, laukdavome kiekvieno „Ausies“ numerio, tikimės panašiai buvo laukiami ir popieriniai „Ore“, apie įdomius atlikėjus sužinodavome iš „Pravdos“, „UrbaNation“ ir kitų leidinių. Televizijoje vietos rado legendinė K.Šiaulio „Estrados orbitoje“, jų įpėdinės „Viskas!“, „Tangomanija“ ir kitos. Savo laiku TV3 eteryje netgi buvo rodoma industrial/metal ir kitų „sunkenybių“ laida „Tamsos Citadelėje“. Sunku tai net įsivaizduoti.

Šiandien viskas persikėlė į internetą. Iš dalies tai sukūrė tam tikrą izoliaciją – turi žinoti bent kelis raktinius paieškos žodžius, kad galėtum pasinerti į vietinės muzikos sceną. Slaptažodžiai: djscene.lt, ferrum.lt, g-taskas.lt, hardcore.lt, hip-hop.lt, minimal.lt, pravda.lt, sharkeen.lt, sutemos.net, suru.lt atvers daugelį durų. Žinoma, viską gerokai palengvino socialinių tinklų atsiradimas. Tuo pačiu internetas labai sutrumpino atstumą tarp kūrėjo ir klausytojo. Nebereikia kaip legendinės rusų popgrupės Laskovyj Maj vadybininkams nelegaliais būdais vietoje kolūkiui skirtų traktorių užsisakyti vagono kasečių ir paskui jas platinti per traukinių palydoves.

Kitas nuostabus būdas susipažinti su Lietuvos muzikos naujienomis – koncertai ir festivaliai. Deja, žmonės, perkopę per Kristaus amžių, kažkodėl vis mažiau linkę lankytis tokiuose renginiuose. Dar vienas fenomenas – mokamas įėjimas. Net 10 litų kai kam atrodo beprotiškai didelė kaina už lietuviškos grupės koncertą ir jie renkasi investiciją į alkoholį. Visiems lieka nemokamas tinginio kelias – parsisiųsti mp3-ioškes arba bent paklausyti online. Žinoma, pastaruoju atveju, muzikantai turi patys sugalvoti, iš ko jiems pragyventi.

Nepaisant visų aukščiau išvardintų užkardų, kasmet pasigirsta naujų įdomių garsų. Juose persipina švelnus miesto dulkių prisilietimas prie asfalto, mylimo žmogaus atodūsis, lietaus barbenimas, geresnio gyvenimo viltys, akimirkos džiaugsmas, jūros vanduo ir smėlis burnoje, mėgstamo baro šurmulys ir kitos mūsų gyvenimo žiežirbos.

Direktorius:

Vienos pirmųjų naujienų laukė festivalyje „Sūpynės“. Aukštaitijos nacionalinio parko miškuose didžioji dalis reiverių pirmą kartą išgirdo FINGALICK, FLESH FLASH ir mmpsuf pavadinimus.

FINGALICK’o sėkmei kelią nutiesė ne tik jo kūryba, bet ir biografinė legenda apie „tą patį Tomuką iš „TeleBimBam“. Kai kurie mūsų turbūt susivokė, kad metai nestovi vietoje ir buvęs vaikas jau dainuoja tau nuo „suaugusiųjų“ scenos. Dainuojantis ir pats sau akomponuojantis Tomas Narkevičius aka FINGALICK visas merginas papirko savo neo-romantine kūryba ir lietuviams nebūdingu saldumu.

grotuvas.ore.lt/grupe.php?id=471

Tuo tarpu duetas FLESH FLASH nustebino brandžiomis melancholiškomis minimal darkwave surf interpretacijomis. Dar nuostabiau buvo pamatyti tą patį gitaristą scenoje su Vilkduja. FLESH FLASH neišleido jokio daugiau mažiau oficialaus įrašo, tačiau internete yra pakankamai audio ir video medžiagos iš jų gyvų ir ne tik pasirodymų. Deja, nenuostabu buvo išgirsti, kad vaikinai jau planuoja emigruoti.

grotuvas.ore.lt/grupe.php?id=472

Pavadinimą mmpsuf nelengva prisiminti, tačiau jų albumas „Expeditors“ padėjo tai padaryti žymiai greičiau. Šį procesą pagreitino ir pirmieji susitikimai su duetu gyvai. Baltiškai vėsi ir jaukiai rami indietronica, nebūdinga mūsų platumoms. Mmpsuf nariai – ne naujokai muzikoje: dainuojamosios poezijos apkasus praėjusi Eglė Sirvydytė ir Aivaras Ruzgas, žinomas iš kolaboracijos su aVaspo ir kitų nekomercinių projektų.

Nors dainuojamoji poezija dažnai nukrypsta į naivų romantizmą, būtent šioje terpėje pasigirdo Marko PALUBENKOS balsas. Atlikėjas nevengė pasirodyti įvairaus tipo renginiuose (nuo „Satta Outside“ iki koncerto Šv.Jonų bažnyčioje), tuo praplėsdamas įprastas bardų ribas. Kukliais programuotais ritmais paremti, nuoširdūs akustiniai Marko išgyvenimai susilaukė nemažo atgarsio.

soundcloud.com/markas-palubenka

Šiemet ex-Magic Mushrooms ir Left I Right vokalistę Eleną Neniškytę atradome iš naujo. Ir net keliuose skirtinguose vaidmenyse. Visų pirma, kaip elektroniniais „stalaktitais“ ir „stalagmitais“ skambinančią ir bosus tampančią atlikėją/ prodiuserę UMIKO. Taip pat – gyvo dub ansamblio DUBENĖLIS vokalistę. Ir, galų gale, kaip atgimusio reggae/dub/ska orkestro MINISTRY OF ECHOLOGY dainorėlę poroje su soundsista Dominyka. Beje, keletas ministrų dar spėja pasirodyti ir kaip dub projektas Inner Guru.

grotuvas.ore.lt/grupe.php?id=476

Buvęs „aidų ministerijos“ vadovas EAZYSTYLE MC persikėlė gyventi, mokytis ir kurti į Londoną, tačiau mūsų alkanų nepaliko. Kartu su klaipėdiečiu SUPERGENN aka Genn Bo išleistas „Conquering Vibes EP“, be abejonių, jau yra Lietuvos dub scenos klasika. Trumpas, tačiau labai organiškas įrašas plačiai pasklido po Lietuvos rastamanų ausis, nors gyvai šito riebalo girdėti neteko.

Šiaurės Krypties albumo „Netiekto“ perleidimo proga buvo surengtas tribute koncertas, kuriame šių lietuviškos indie scenos klasikų kūrinius perdarė dabartiniai herojai. Jau savaime reikšmingas renginys, atidengė ir vieną „sekretą“ – WITHOUT LETTERS. Aukštai gitaras pasikabinę jaunuoliai grojo gudrų roką ir ryškiai išsiskyrė tarp renginio kolegų. Vėliau „beraidžiai“ sugrojo dar kelis koncertus, neteko vokalisto ir, spėju, neilgai išsilaikys Lietuvoje. Tikėkimės, klystu.

Grįžęs iš užsienio, buvęs įdomaus projekto M.I.R. idėjų generatorius, Domas Striupinskas iškart ėmėsi darbų ir paleido į eterį nuostabų videoklipą savo naujos grupės NO DOG BARKING dainai „Streets Under Pressure“. Nors gyvi jų pasirodymai ne visada pakeldavo emocinį foną, NO DOG BARKING iškart užėmė tvirtą vietą indie-pop-rock scenoje. Deja, grupės koncertinę veiklą smarkiai apribojo Domo klausos sutrikimai.

Panašią partinę linija nusibrėžė ir kita sezono naujiena – REED NO BRASS. Plačiai nuskambėjo jų “Vilnius Willnews” performansai Žemaitės skvere bei Geležinkelio stotyje. Kažkuriame TV šou šmėkštelėjęs vokalistas ir profesionalūs muzikantai galėtų pasislinkti arčiau rokenrolo. Nors a la Hot Chip vokalistas turi potencialo truktelėti ir kitą pusę.

aVaspo būgnininko ir progresyvaus roko grupės D.S. gitaristo bandymai virto sudėtinga matematine post-rokine LUUMM chemija. Kadangi duetas groja ne pramoginę muziką, jų pasirodymai buvo reti, tačiau nusinešantys kartu. Kelis tokius jau rodėme savo grotuve.

grotuvas.ore.lt/grupe.php?id=446

Metai buvo derlingi balkaniško džiazo atstovams BANDA DZETA, kurių garsai pasklido ne vien tik Lietuvoje. Pristatyti keli vaizdo klipai, gyvi projektai su kitais muzikantais, koncertai Rusijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Nors kartais ir permušantys ritmą per daug sudėtingomis struktūromis, BANDA DZETA suteikia energijos bet kuriai erdvei.

www.snapsounds.lt/bandadzeta/1

Dar keletas projektų žybtelėjo, tačiau kol kas dar nesukėlė ryškesnių įbrėžimų. Vis dėlto labai įdomu, kuo pasibaigs šių meteoritų skrydžiai. SHEEP GOT WAXED smogė su sprogstančiu jazzcore mišiniu. Labai suintrigavo SPACE MAGNETIC startas internete – buvęs Soya Modifield ir kitų projektų dalyvis Aivaras (dar vienas sugrįžęs emigrantas), pasikvietė Giedrę iš Empti ir įrašė veržlią kompoziciją, kurioje Giedrė nuskambėjo naujai ir netikėtai. Deja, panašu, kad projektas pakibo nežinioje, nes jau ieškomi nauji nariai. Tarpkultūrinis ir tarpdisciplininis projektas, kuriame fusedMARC kūryba persipynė su lietuviškomis sutartinėmis, WAFT sukėlė nemažai bangų vietinėje scenoje su savo grand pasirodymais. „Ką jie tau padarė?“ antroje metų pusėje skambėjo ne viename renginyje – reggae/rock kolektyvas MOVO startavo įsimenančiai. JAMA & W palaiko freestyle mc tradicijas ir kiekvieną pasirodymą išranda dviratį iš naujo. Tačiau, panašu, kad ten tiesiog per daug chebros, norinčios būti scenoje. Pankroko scenoje aktyviausiai koncertavo AVARINIS ĮĖJIMAS, LUCKY STRIKE, THE SOLD OUTS, SPENGIMAS ir dar kelios grupės.

http://www.youtube.com/watch?v=HxN3mbVNM3Y

Tomas Savickis:

Stebėdamas kas vyksta pajūryje, džiaugiuosi kiekvienu įdomesniu garso krustelėjimu. Tad kai kažkas išsikrutina, bet po to dėl neaiškių priežasčių dingsta būna išties liūdna. Prie tokių atvejų, dėja, tenka priskirti dar 2010-ųjų pabaigoje debiutavusį klaipėdietį, tikrai kietos eksperimentinės muzikos kūrėją Noythe. Su tvirtu entuziazmu, itin įvairiais ritmais nuspalvintu mini albumu leidykloje Blikmuzik ir semi gyvais pasirodymais pirmąjį 2011-ųjų pusmetį pradėjęs atlikėjas staiga nutilo iškarto po vieno rimčiausių karjeros posūkio – išstojimu festivalyje “Satta Outside”. Belieka tikėtis, jog ši pertrauka – tik tyla prieš audrą.

http://www.youtube.com/watch?v=wwaOzQoffzM

O pertrauka gali būti tikrai į naudą. Tą parodė savo debiutinį sumanymą The Breezebloxxx amžinoms atostogoms išleidęs klaipėdietis Alexander Yuščenko, po kurio laiko su energingais būgnų trenksmais grįžęs (gal tiksliau užgimęs) po nauju pseudonimu Fair & Square. Mažiau benzopjūklo ir akių drąskymo, daugiau rokenrolo, dainavimo ir šokiams tinkamo tempo. Autorius jau turi debiutinį albumą, belieka sulaukti, kada jis taps prieinamas visiems.

http://www.youtube.com/watch?v=DPfY4H2vWAA

Kai kuriuos atlikėjus kūrybinės pertraukos gali apskritai išsviesti į kitą kūrybinę orbitą. Gargžduose gyvenantis, anksčiau prie tokių projektų kaip M&D Substance ir Burp&Pout dirbęs Mantas galima sakyti negrįžo iš ten, kur išėjo, pasipiršo kosmosui ir dabar iš Marriage Proposal planetos transliuoja itin keistus jausmus sukeliančius garsus. Asmeniškai tai – pats novatoriškiausias lietuviškos muzikos eksperimentas šiemet, turintis glitch, boneless, slo motion, witch house ir kitų neatpažystamų garsinių elementų. Naivu kaip pirma meilė, paslaptinga kaip vedybinis gyvenimas.

Yra ir tokių, kuriems pertraukų nereikia, varo kiaurus metus tvirtai įsikibę savo koncepcijos ir nesuka sau galvos dėl mados ar populiarumo. Sunkiasvoris Teffa kelia nuo pajūrio dubstep bangas jau antrus metus, nepasiduodamas nėi woblams, nėi lyriniams nukrypimams, netgi atvirkščiai – tarsi iš tos antipatijos žanro nusipiginimui jis eina tamsyn ir šiurkštyn. Šiemet jis soliniu leidiniu buvo pagerbtas leidykloje Stableface, o jo kūrinys “Darkness & Light” pateko į kitos leidyklos Exide Code Recordings rinkinį Charging The Battery LP.

http://soundcloud.com/teffa/teffa-darkness-light-charging

Na, o palikus pajūrį, negalima nepaminėti tikru sprogimu tapusios lietuviškos tropical bass bangos, atstovaujamos ne tik krūvos iniciatyvių didžėjų, bet ir prodiuserių Ophex ir Boyfriend. Jų padarytų begalės bootlegų ir remiksų dėka Lietuva tapo svarbiu tašku šalia tūkstančius kilometrų nutolusio šio žanro, tiksliau kultūros lopšio. Moombahton istorija nebeįsivaizduojama be Boyfriend. O Jack Peñate hito “Tonight’s Today” originalas dabar merginų mobiliuosiuose telefonuose grojamas gerokai rečiau nei Ophex versija.

Ši apžvalga nepretenduoja į oficialią nuomonę. Tai yra subjektyvus autorių požiūris, paremtas tik asmenine patirtimi ir įspūdžiais.