Daugelis ne tik vilniečių puikiai žino vieną barų scenos vetaranų “Cozy”, prisidėjusių ir prie dj scenos vystymo. Nemažai mūsų prisimename bent vieną rimtą pasisėdėjimą ten. Ypač kai tai buvo ne tik baras, bet ir klubas apačioje. 39-erių Bernie ter Braak tapo viena pirmųjų “barų kaimynų” aukų ir buvo priverstas klubą uždaryti. Tačiau tik tam, kad šių metų pabaigoje ten atidarytų tapas barą “Niño”. Harleme (Olandija) gimęs Bernie Vilniuje gyvena jau daugiau nei 10 metų ir daro tai, ką moka geriausiai: valgydina, girdo ir linksmina mus.
Kitas ore.lt pašnekovas geriau pažįstamas gyvos muzikos gerbėjams. 2005-aisiais prie Vilniaus rusų grupės „Spički“ prisijungė Petrozavodske (Rusija) gimęs Konstantinas Ameliuškinas. Anksčiau grojęs su savo gimtojo miesto grupe „Diktator Dubov“, prieš kelis metus Kostia, kaip antrasis būgnininkas, prisidėjo prie „Spički“ albumo „Poslednij“ įrašų. Šiandien 33-metis išeivis iš Rusijos grupėje nebegroja, tačiau jau 6-tus metus gyvena Vilniuje ir dirba žurnalistu.
Emigracija, imigracija, migracija… Civilizacijos progresas prasidėjo, kai žmonės pradėjo gyventi sėsliai. Šiandien visi vėl keliauja pirmyn atgal – ar tai reiškia civilizacijos pabaigą?
Bernie: Jokiu būdu. Žmonės visada keliaudavo. Paskutiniu metu tai daryti tapo dar lengviau ir greičiau. Galingesni regionai bus labiau apgyvendinti, silpnesni tuštės. Tai natūrali civilizacijos vystymosi proceso dalis. Šis procesas, kaip visuma, gali baigtis, bet nemanau, kad migracija taps pagrindine to priežastimi.
Konstantin: Priklauso nuo to, ką vadini progresu ir civilizacija. Manau, kad šiandien yra žymiai daugiau galimybių keliauti ir kuriam laikui (arba visam gyvenimui) pakeisti gyvenamąją vietą, nei tai buvo prieš 20 metų. Manau, kad būtent žmonių judėjimas po visą pasaulį yra tikrasis konfliktų sprendimo būdas. Tai suteikia galimybę įvertinti ir suprasti, kas tikrųjų dedasi aplink.
Kalba, nacionalinė vėliava ir himnas – ar tai vis dar svarbu šiame amžiuje?
Bernie: Deja, tai tampa vis labiau svarbu. Manau, nieko blogo mylėti ir didžiuotis savo šalimi, tačiau žmonės turėtų būti atsargūs ir neperlenkti. Tai labai lengvai gali sukelti nacionalistinių ir diskriminuojančių idėjų.
Konstantin: Žinoma, tai svarbu, jei turi savo šaknis. Tai tavo tapatybės klausimas. Esame viena žmonijos rasė, tačiau esame skirtingi ir reikia turėti tai omenyje. Tai suteikia proga praturtinti savo žinias, nes kiekvienas asmuo yra jo realybės kūrėjas. Nepamirštant ir Dievo, žinoma.
Kaip įvertintum lietuvių rasinę toleranciją? Ar teko susidurti su vietiniais skustagalviais?
Bernie: Niekada nesijaučiau čia diskriminuojamas. Išskyrus mano 78-metį kaimyną, kuris vis siunčia mane atgal į Braziliją. Vis dėlto tai nereiškia, jog lietuviai man atrodo iš esmės tolerantiški.
Konstantin: Sunkus klausimas. Negaliu kalbėti apie visus lietuvius. Teko sutikti skustagalvių nacionalistų – man jie nepriimtini. Baisiau, kad kartais pastebiu tokias pat savybes žmonėse, kurie yra išsilavinę, gerai apsirengę ir žinomi visuomenėje. Ne paslaptis, jog kai kurie politikai netgi dalyvavo nacionalistų eitynėse kovo 11-ąją.
Ar kalbi lietuviškai, ar pakanka anglų kalbos? Ar imigrantai turėtų adaptuotis naujoje aplinkoje, ar išlaikyti savo nacionalinį identitetą?
Bernie: Kalbu lietuviškai ar angliškai priklausomai nuo to, su kuo. Renkuosi anglų, tačiau jei mano pašnekovas nekalba angliškai, pasistengiu susikalbėti lietuviškai. Žinoma, imigrantai turėtų prisitaikyti prie naujos aplinkos, jei jie nori sėkmingai joje dalyvauti. Vis dėlto tai nereiškia, jog turėtum prarasti savo nacionalinę tapatybę.
Konstantin: Taip, bandau ir kalbu, kiek leidžia mano žinios. Esu rusas, o Vilniuje rusų kalba vis dar plačiai vartojama. Anglų kalba? Negalėčiau taip pasakyti, tačiau kai kurie mano draugai iš kitų šalių nemano, kad lietuvių kalba reikalinga norint čia gyventi. Patys lietuviai suteikia jiems tokią galimybę – gyventi nemokant kalbos. Ne visi, žinoma, tačiau dauguma. Rusų kalba ir ryšiai su šia kultūra Lietuvoje turi savo kontekstą, o sistema (politinė, švietimo) moko jaunąją kartą Vakarietiškų vertybių ir realybės suvokimo.
Koks buvo tavo pirmasis ir paskutinis išmokti lietuviški žodžiai?
Bernie: Pirmas: “Labas, ačiū, atsiprašau.”
Paskutinis: “Labas, ačiū, atsiprašau”. Juokauju, negaliu prisiminti. Panašu, kad mokausi nepastebėdamas, nauji žodžiai tiesiog įšoka į mano žodyną.
Konstantin: Pirmoji frazė buvo “viskas bus gerai”, o paskutinis žodis – “mokestis”.
Dauguma lietuvių kaltina tamsą ir šaltį dėl visų savo nesėkmių. Ar tau tai sukelia problemų?
Bernie: Gali šiltai apsirengti, todėl tai ne problema. Saulės šviesos trūkumas tikrai veikia nuotaiką, tačiau ne tiek, kad dėl visko kaltinčiau būtent tai.
Konstantin: Negalėčiau pavadinti klimato ir bendros nuotaikos idealia ir nuolatos teigiama, tačiau tai turi įtakos. Manau, jog neteisinga kaltinti šiuos dalykus ir iš tikrųjų nesutikau nė vieno lietuvio, kuris taip argumentuotų savo nelaimes. Dauguma tokių jau paliko šalį.
Kaip Lietuvos valdžia elgiasi su emigrantais kaip tu?
Bernie: Kai prieš 10 metų avykau, viskas dar buvo labai blogai. Šiandien Migracijos tarnyba bent jau tapo geriau organizuota ir žymiai draugiškesnė klientams nei prieš dešimtmetį. Iš esmės su mumis elgiasi taip pat, kaip su lietuviais, o tai, deja, reiškia blogai. Teoriškai valdžia sukurta tarnauti mums, tačiau net į paprasčiausius klausimus jie atsako ko-po-velnių-trukdai tonu. Žinoma, visada yra išimčių, tačiau man atrodo, jog valdžios darbuotojai elgiasi paprasčiausiai rude (“grubiai, šiurkščiai, nemandagiai, nepadoriai, storžieviškai, neišauklėtai” – visi šie vertimo variantai tinka mūsų “žmonėms” – aut. past.).
Konstantin: Nežinau, neturiu jokių ryšių su valdžia. Tačiau įprastos procedūros, norint gauti būtinus dokumentus, įprasta biurokratija. Iš esmės – draugiškai.
Daugumai žmonių „imigrantas“ reiškia nekvalifikuotą trečiojo pasaulio gyventoją, ieškantį geresnio gyvenimo, dažniausiai ekonomine prasme. Ko tu ieškai Lietuvoje?
Bernie: Atvykau čia gana atsitiktinai, gavau pasiūlymą metams. Vėliau man pradėjo patikti čia gyventi ir nusprendžiau pradėti savo verslą (Bernie studijavo psicholigiją Leideno universitete – aut. past.). Dabar jau 8 metus turiu savo gyvenimą ir tvarkausi kaip man atrodo geriausia.
Konstantin: Toks apibrėžimas kaip „imigrantas“ savaime pastato tave į tam tikrą poziciją. Esi užsienietis. Mano atveju, turiu čia žmoną ir sūnų, manau, tai pakankama priežastis būti čia.
Ar bendrauji su savo tautiečiais Vilniuje?
Bernie: Turiu keletą olandų draugų, kuriuos dažnai susitinku. Su likusia (maža) olandų bendruomene susitinku ambasados renginiuose.
Konstantin: Taip, susitinku su kai kuriais bendruomenės atstovais.
Koks tavo mėgstamiausias vietinis muzikantas, grupė ar dydžėjus?
Bernie: Su daugeliu jų bendrauju asmeniškai, todėl bus per daug visus jos išvardinti. Tačiau, jei reikėtų kažką išskirti, tai būtų Saulty iš “Downtown Party Network”. Puikus pavyzdys, kaip lietuvis muzikantas/prodiuseris gali sėkmingai varyti ir užsienyje.
Konstantin: Fusedmarc ir SC.
Ko palinkėtum lietuviams 2012-aisiais?
Bernie: Linkiu likti Lietuvoje ir padėti vystyti šią šalį. Nors daugelis nepatenkinti, manau, kad tuo pačiu kraštas padarė didžiulę pažangą nuo nepriklausomybės. Tačiau suformuoti naciją ir pasiekti Vakarų Europos standartus reikia laiko. Linkiu žmonėms būti kantriems ir stengtis toliau augti, o ne dirbti vidutinius darbus užsienyje. Džiaugsmas yra žymiai daugiau nei vien tik pajamos.
Konstantin: Drąsos ir supratimo, kas vyksta jūsų šalyje, dalyvaukite procese, nekaltinkite klimato ir mylėkite vienus kitus.
Komentarai