Pateikiame Andrejaus Lošako straipsnį iš Openspace.ru. Straipsnį iš rusų kalbos išvertė elem.lt
Dėl LOL’ų
Pradinė termino „trolinimas“ reikšmė buvo žvejyba su jauku – gyva žuvele arba blizge. Internete taip vadinasi išsikerojusioje blogosferoje paplitęs chuliganiškas elgesys, kurio tikslas – išvesti auką iš pusiausvyros arba kantrybės, naudojant įvairias provokacijas ir privedant iki gilios frustracijos būsenos – ButtHurt’o. Kuo labiau auka praranda pusiausvyrą, tuo troliam daugiau malonumo (ir LOL’ų).
Abi pusės – tiek besilinksminantys, tiek aukos – specifiniai žmonės. Aukomis tampa tiek visiškai jauni, tiek naivūs, tiek pasitikintys, tiek suaugę. Visi kurie kol kas neįsisąmoninę auksinės interneto taisyklės: nešerk trolio. Visi jie daro vieną ir tą pačią klaidą – eina į kovą pervertinę savo jėgas. Tokie aukų veiksmai troliams duoda tik daugiau peno ir malonumo.
Rusijos TV ir radio laidų vedėja, žurnalistė ir režisierė Katia Gordon mėgino juos atskleisti, rašė manifestus, šalino komentarus, tačiau viskas virto tikru nuodymu. Paskaičius, ką apie ją rašo enciklopedijoje „Lurkmore“ (vert. pastaba – mūsiškės Pipedijos atitikmuo rusiakalbiame internete), to ir priešui nepalinkėsi. Katios vedama radijo laida pavirto į tikrą trolių puotą. Jie atakavo ją skambučiais, tauškė į eterį nesąmones, stengėsi prastumti save laidos herojais, kad laidos viduryje staiga išrėžtų „Vania, atrodo, viską sušikau“.
Vienoje laidoje Katia pabandė išanalizuoti atvejį, kaip buvo galima išleisti į TV eterį filmuotą medžiagą apie kukluksklano aukos pakorimą. Vienas iš anonų (t. y. anonimų, kurie yra svarbi interneto trolinimo reiškinio dalis) stojo į medžiagą pademonstravusios televizijos komandos pusę, klausdamas „Kodėl jūs taip kalbate, lyg užmušti žmogų būtų blogai?“. Pakankamai subtilus trolis, kurio nespėjo išjungti iš eterio, užbaigė savo mintį-pasirodymą, pasakė „ačiū“ ir padėjo ragelį.
Kita pusė – paaugliai ir ofiso planktonas. Troliai juos vadina lemingais. Amerikoje nuaidėjo istorija apie vienuolikametę emo mergaitę Jessi Slaughter, savo sukurtame klipe neatsargiai pažadėjusią „paimti šautuvą ir ištaškyti smegenis“ kiekvienam, kas mėgins ją įžeisti. Video klipas tapo interneto memu – mergaitės ir jos tėvų gyvenimas virto košmaru. Jiems skambino iš policijos, bankai siuntė sąskaitas, į namus atvažiuodavo greitoji, pristatydavo neužsakytą picą ir atvykdavo draudimo atstovai. Pasiektas rezultatas virto nauju interneto memu: verkianti Jessi ir jos įtūžęs grūmojantis kumščiais į kamerą tėvas: „Jums galas, išsigimėliai! Kreipsiuosi į kyberpoliciją“. Paskutinė frazė ypač palinksmino trolius. Po šio momento kažkurį laiką Jessi ir jos tėvas neatsigynė „kyberpolicininkų“ skambučių.
Į kur trolinimas gali nuvesti, liudija ir Sankt-Peterburgo universiteto ekonomikos fakulteto studento Leonido Vasilevskio istorija. Viskas prasidėjo nuo kompanijos Wrigleys organizuoto foto konkurso „Milijono verta šypsena“. Dauguma konkurso dalyvių ignoravo trolių puldinėjimus, išskyrus Vasilevskį, kuris nusprendė nepalikti ramybėje išpuolių organizatorių. „Už įžeidimus atsakysite pagal įstatymą. Turiu ryšių, susitiksime teisme!“ – parašė jaunuolis. Su kiekviena sekančia jo replika ižeidimų skaičius padvigubėdavo. Greitai populiariausiame Rusijos socialiniame tinkle „Vkontakte“ buvo jau daugiau kaip dešimt „Leonidų Vasilevskių“, kurie reiškėsi ant Leonido draugų „sienų“, apsimetinėjo, kad prekiauja narkotikais, palikdami Leonido telefono numerį ir dalyvaudavo Vidaus reikalų ministerijos forumo diskusijose. Leonidui pasipylė lavina skambučių ir žinučių, kažkoks anonas slapyvardžiu „tupoy-virtual“ užvedė populiarioje Livejournal blogofermoje puslapį – dienoraštį Leonido vardu. Įžeisti „Leonidų“ internautai sukūrė „Vkontakte“ tinkle grupę „Leonidai, dek pragare“.
Po mėnesio trolinimo įvyko atomazga: Vasilevskis, pažangus studentas iš padorios šeimos, nušovė savo tėvus. Rišlaus paaiškinimo nepateikė. Troliai darė LOL’us ir uždarius Leonidą už grotų. „Susitiksime teisme“ – džiaugsmingai rašė jo puslapyje „Vkontakte“ tinkle. Psichiatrai nustatė buvusiam studentui ūmios stadijos šizofreniją ir nukreipė priverstiniam gydymui. Išsireiškus trolių žargonu, ataka baigėsi paciento visišku sutriuškinimu (epic fail). LOL 8-)
Tokie atvejai – labiausiai paplitęs, beprasmiškas ir negailestingas trolinimas tik dėl LOL’ų. Nieko asmeniško – tiesiog pažvengti. Nors kartais pasitaiko ir tam įdomesnių egzempliorių. Prieš keletą metų New York Times Magazine publikavo straipsnį apie amerikietiškus trolius. Vienas iš jų pareiškė: „Trolinimas – savotiška interneto eugenika“. Kitas apibūdino save kažkuo tarp indų naikinimo deivės Kali ir skandinavų mitologijos dievo-triksterio Loki: „Loki buvo hakeris. Kiti dievai jo bijojo bei nemėgo, tačiau naudojosi Loki meistriškumu“. Straipsnio autorius netgi pabandė analizuoti trolio elgesį pagal Froidą, sužinojęs, kad vaikystėje šis patyrė seksualines priekabes iš savo merginos.
Riebus ir lengvas
Dmitrijus Homahas (žinomas Aalien pseudonimu) – vienas iš Lurkmore įkūrėjų, sukūręs galybę vaikščiojančių internete posakių. Jis dalina trolinimą į riebų ir lengvą. Save vadina „išnykstančiuoju plonu troliu“. Su tuo nesunku sutikti, atsižvelgus, kaip sunkiai sekasi identifikuoti jį interneto gilumoje. Dmitrijus atrodo kaip tipiškas kiberpankas: išskusti smilkiniai, tamsūs akiniai. Bent jau Skype profilio nuotraukoje – su žurnalistais Dmitrijus bendrauja tik per šią programą:
Aalien: Trolinimas – darbas su negatyviomis emocijomis. Bet kurį žmogų galima užkabinti, jei tik žinai kaip arba greitai sugalvoji. Smūgiai taikomi į kompleksus, kurie yra pas kiekvieną. Stuktelėjai – sureagavo. Tai stuktelėkim dar!
A. Lošakas: Tai čia toks skausmingų taškų apčiuopimas?
Aalien: Ne, tai daužymas per juos. Riebus – tai daužymas su plaštaka, lengvas – taikant tiksliai su pirštu. Pastarasis ne tiek pastebimas, todėl išsitęsia galutinis efektas. Kaip čia sugretinus? Pavyzdžiui galima nudėti žmogų šūviu į pakaušį arba galima įpilti jam į arbatą polonio.
A. Lošakas: Dmitrijau, ar man tik atrodo, kad mane trolinate?
Aalien: Ne, tačiau normalu, kad pokalbis apie trolinimą perauga į patį trolinimą. Dar daugiau, jei perskaitysite Wikipedia straipsnį apie trolinimą, suprasite, kad šis terminas gali apimti beveik bet kokį pasisakymą. Įskaitant ir šį.
Anot Dmitrijaus, nacionalinės savybės būdingos ir trolinimui: „Europiečiai užsiveda nuo temų apie kraujomaišą ir prievartavimą. Amerikiečiai – bendraujant apie seksą. Musulmonai – kalbant apie religiją, tačiau su jais reikia būti atsargesniems. Rusijoje – tabu tokios temos, kaip homoseksualumas ir tautinė neapykanta. Nepasiruošęs trolinimui pašnekovas „sprogsta“ iš karto. Tiesą pasakius, visos šios temos užima garbingą vietą bet kokio trolio sąraše, nesvarbu iš kokios jis šalies.
Alien: Trolinimas – galimybė neatsikeliant nuo sofos patirti aštrias emocijas. Žmonės internete akimirksniu praranda empatiją, emocinį kontaktą ir taip toliau. Kad iššaukti kažkokias emocijas, todėl tenka imtis veiksmų, prieš 30 metų už kuriuos būtų užmušę vietoje. Tiesą pasakius, ir dabar užmuštų, jei tektų bendrauti akis į akį.
Kitos dalys „Trolinimas offline“ ir „Piterio komunistai ir LulzSec“ – netrukus.
Komentarai