Ore Grotuve Justinas Mikulskis pristatomas kaip žmogus, kurio pagrindinis variklis – metafizika. LT taip vadinamoje alternatyvioje scenoje ir informacinėje erdvėje S13 toli gražu nebėra naujokas. Populiaraus muzikinio žurnalo Secret Thirteen leidėjas, muzikos kūrėjas ir grojėjas pasižymi nestandartiniu požiūriu į kasdienybę ir muziką.
Bendradarbiaujant su festivaliu Centras 12, siūlome interviu su autoriumi.
Kaip pristatytum save niekada apie tave negirdėjusiam, kokius pasiekimus paminėtum?
Justinas Mikulskis – aktyvus žmogus muzikos ir meno gyvenime. Pasiekimais turbūt įvardinčiau intensyviai plėtojamą „Secret Thirteen“ skaitmeninį žurnalą.
Iš kur ir kada atsirado „S13“ pseudonimas? Ar yra kilę kokių kuriozų dėl šio pavadinimo? Ar turėjai numatęs konkrečių alternatyvų tokiam pavadinimui, kokių?
Pavadinimas kilo iš skaičiaus trylika, kuris fatališkai lydi visą mano gyvenimą. Oficialiai pavadinimas atsirado 2008 metais, o variacijos įvairios – Secret 13, Secret Thirteen, S13. Yra kilę ir kuriozų. Pamenu, gavau keletą laiškų iš azijiečių, kurie sakė, kad yra “Nissan Silvia S13” automobilio fanai ir netikėtai atradę S13 muziką ja susižavėjo – jiems ji tapo šio automobilio identitetu. Aš pats niekada nežinojau šios markės gal dėl to, kad kaip transporto priemonę renkuosi dviratį.
Kaip apibūdintum savo kuriamą muziką? Kokia ji dažniausiai skamba tavo namuose?
Sunku kalbėti apie asmeninę kūrybą, nes ji nuolat transformuojasi į naujas formas, keičiasi ir pati kūrinių garsinė konsistencija. Kalbant apie ankstesnę asmeninę kūrybą, ji priimtinesnė platesnei auditorijai, turinti aiškius ritminius pamatus, išraiškingas bosines linijas, savotiškas sintezatorių partijas, labiau skirta šokių aikštelei. Tačiau jau keletą metų vis mažiau prisiliečiu prie jos kūrimo ir labiau telkiu dėmesį į kitą muzikinę veiklą: sklaidą, publikacijas, skatinimą domėtis intelektualia muzika. Šiuo metu esu sukūręs keletą kūrinių, kurie dar nėra viešai pristatyti ir laukia išleidimo. Jie bus kitokie nei buvusi kūryba, juose bus pabrėžiamos garsinės atmosferos, o ne ritmika, persipins ir gyvi įrašai su elektronika… Mano paties namuose skamba įvairi muzika, tai yra tikrai nenuspėjama. Gali skambėti avangardas, statinė elektronika, jazz, bet gali būti ir senas hip-hop, punk-rock, keisti eksperimentiniai įrašai. Viskas priklauso nuo esamos emocijos, poreikio, tuo metu dirbamo darbo pobūdžio ar netikėtai atkeliavusių rekomendacijų iš kolegų.
Papasakok apie savo leidžiamą internetinį žurnalą? Kuo jis skiriasi nuo kitų? Apie kokius žmones jame rašoma?
Žurnalas „Secret Thirteen“ yra platforma, kuri skirta ne tik muzikai, bet ir menui. Siekiame supažindinti skaitytoją su įvairių sričių talentais, įkvėpti kasdieniam gyvenimui ir, aišku, edukuoti. Kalbant apie muziką, pirmenybė yra teikiama intelektualiai, eksperimentinei, gilesnei muzikai. Manau, kad mes esame išskirtiniai savo kokybišku ir koncentruotu turiniu, glaustumu ir išsamumu.
Kaip manai, kaip tau pavyko tapti tuo, kas esi šiandien? Kokie planai ateičiai?
Tai yra reliatyvus klausimas, bet, manau, kad aš kryptingai ir sėkmingai einu savo tikslų link, kurie su kiekvienu žingsniu auga. Tačiau būna visko, kai žmogiškai sulėtini tempą, apsidairai, dar kartelį savęs paklausi, “ar tai yra tas kelias”, paragini save patį ir toliau judi pirmyn. Ateities planuose yra esamos veiklos plėtimas, materialinės gerovės įtvirtinimas, savęs dvasinis tobulinimas, šeima…
Kokią vieną super galią norėtum turėti jei galėtum rinktis iš bet ko? Kur ją panaudotum?
Geras klausimas. Norėčiau sugebėti keliauti didesniu greičiu nei šviesa. Keliaučiau dideles distancijas visatoje, galbūt įminčiau jos nesuvokiamas paslaptis, sutikčiau labiau pažengusią civilizaciją ir sugebėčiau parnešti atsakymus į daugelį žmones kamuojančių egzistencinių klausimų, priešnuodį ligoms ir žmonių grobėjiškoms ambicijoms, kurios sukelia karus, pateisina begalinę nelygybę, badą… Bet čia tik pirmi pasvarstymai, atėję į galvą; galbūt viskas tik chaosas ir atsakymai, sprendimai yra laikinas dalykas, kurį keičia kiti klausimai ir rūpesčiai.
Kada ir kaip atsidūrei „Centro“ festivalyje? Kokiuose festivaliuose esi dalyvavęs prieš tai?
Į festivalį buvau pakviestas Gedimino Naviko, vieno iš organizatorių, kuris susisiekė su manimi, ieškodamas išraiškingesnių muzikinių pasirodymų. Papasakojęs garsinį konceptą, buvau patvirtintas kaip vienas iš „Centro“ dalyvių. Anksčiau yra tekę groti šiuose festivaliuose: „Atgaiva“, „Sūpynės“, „Tundra“, „Yaga“, „Pasaka iš rūsio: Gyvas sapnas“ ir kituose mažesniuose.
Kokią programą esi numatęs „Centre’12”? Kuo ji skirsis nuo kitų pasirodymų?
Ruošiama programa remsis aplinkos įrašų, triukšmo ir eksperimentinės muzikiniais žanrais. Tai nevarginanti ausies, šiek tiek flegmatiška, beritmė muzika, kuri žadina vaizduotę ir meditatyviai veikia klausytoją. Taipogi ja bus akcentuojama festivalio tema „eco media player“. Muzika bus išskirtinė, nes didžiąją dalį kūrinių gaunu tiesiai iš autoritetingų kūrėjų rankų, be to, dauguma jų nėra oficialiai išleisti ir, turbūt, skambės pirmą kartą viešai. Kitas dalykas tas, kad didžioji dalis gyvo įrašo organikos bus susieta su klimato atšilimu. Stengsiuosi nepalikti abejingo intelektualios muzikos klausytojo ir jį išlaikyti visą pasirodymo laiką, o “šviežią ausį” – sudominti.
Įsivaizduok, kad gyveni prieš šimtą metų, kaip išreikštum save tuometinėmis priemonėmis?
Neretai apsvarstau šį klausimą ir manyje jis žadina įkvepiančius vaizdus, pojūčius. Gali būti, kad tapyčiau, nes ir dabar turiu potraukį domėtis, gilintis į tapybą. Nors pačiam taip ir neteko rimčiau paimti teptuko į rankas, bet bręstu ir kaupiuosi tam. Dar gali būti, kad imčiausi plunksnos ir rašyčiau kokį filosofinį veikalą, o gal būčiau chemikas, fizikas, o gal ir skraidančių aparatų konstruktorius. Tiesiog, kai yra noras kūrybiškai veikti, įsivaizduoti nėra sudėtinga. Kur kas sunkiau yra viską aprėpti, rasti laiko norimai veiklai, nesvarbu, kada ji bebūtų – ar prieš šimtą metų, ar dabartyje.
Komentarai