Lietuvoje prasidėjus pirmiesiems komentatorių ir (parsi)siuntėjų teismams, protestams ir nuolatiniam burnojimui prieš LATGA, o kai kuriose ES valstybėse, tokiose kaip Vokietija, skraidant didžiulėms baudoms už nelegalius parsisiuntimus nusprendėme Jums pateikti šį grožinės literatūros tekstą fantazuojantį apie ateitį per dabarties problemas.
Teksto autorius Paul Edmund Ford yra puslapio Ftrain.com redaktorius. Paul rašo grožinę literatūrą, programuoja, redaguoja ir padeda įkurti virtualius žurnalus. Penkis metus autorius dirbo Harper’s Magazine, vėliau dirbo NPR. Paul vis dar rašo The Morning News dar keletui leidinių.
Originalą galite perskaityti autorius puslapyje: www.ftrain.com/nanolaw.html
Vertimas ir atranka: elem.lt
Tekstas publikuojamas autoriui leidus.
Sekmadienio rytą, netrukus po 10-tojo mano dukters gimtadienio, prieš jos futbolo pratybas sėdėjome ant sofos su planšetais – mokiau savarankiškai atsakinėti į jai skirtus teisinius ieškinius. Pasiūliau perskaityti pirmąją žinutę.
– Tai prancūziškai, – pasakė ji, – išversti?
– Ar pažymėta purpuriniu ženklu?
– Ne.
– Gali nesirūpinti, kol nepažymėta purpuriniu ženklu.
Ji pasvarstė ir paklausė:
– Galima, ją vistiek perskaitysiu?
– Žinoma, jei tik nori.
Ji įjungė teksto vertimą iš prancūzų į anglų ir po to garsiai perskaitė:
– Kongo demokratinės respublikos ieškinys, susijęs su Karaliaus Leopoldo II veiksmais.
To ir baiminausi. Aplink tiek blogio ir dabar ji turi sužinoti viską vienu metu? Ji jau kelis mėnesius prašinėjo – netgi maldavo – leisti į jai skirtus ieškinius atsakinėti pačiai. Prašiau neskubėti suaugti, gi prieš akis visas gyvenimas būti atsakove. Kol galiausiai ji paklausė:
– Tai kada? Ar kai man bus dešimt? Ar galėsiu pati atsakinėti, kai man sueis dešimt?
Sutikau:
– Gerai, kai tau sukaks dešimt.
Kažkodėl atrodė tai bus dar negreitai. Norėjau, kad būtų negreitai.
– Mažyle, – paaiškinau. – Tu gausi daug tokių laiškų. Esmė tame, kad prieš daug metų Belgijos valstybė buvo užėmusi Kongo šalį, tada nužudė daug žmonių ir likusius pavertė vergais. Dabartinė Kongo vyriausybė tų vergų palikuonims suteikė teisę reikalauti iš kitų žmonių žalos atlyginimo.
– Bet aš nieko jiems nepadariau. Su žinute reikia kažką daryti.
Nuo ko pradėti? Nuo ekonominės politikos, paremtos neturinčiais senaties ieškiniais? Nuo mikro-ieškinių dėl žalos atlyginimo buvusiose kolonijose? Ar yra knyga „Kaip paaiškinti dukrai apie Nano teisę“?
– Prisimeni, – pasakiau, – kaip svarbu atsargiai elgtis su informacija apie save?
Ji žino. Kalbėjomės apie tai beveik kiekvieną dieną.
– Šis atvejis yra viena iš priežasčių, kodėl turi būti atsargi. – paaiškinau. – Jie perka daugybę duomenų. Šiuo atveju jie galėjo nusipirkti informaciją, kurią suteikia atliekantys genetinius tyrimus žmonės, kad daugiau sužinotų apie savo šeimos ištakas. Jie galėjo nusipirkti visus įrašus ir sužinoti, kas kilęs iš Belgijos. Arba kas žiūrėjo per televiziją futbolo varžybas su Belgijos rinktine arba jei pas ką nors yra draugų iš Belgijos. Jie ima milijardus žmonių įrašų ir atlieka skaičiavimus.
Ji linktelėjo, bet vis tiek negalėjo suprasti problemos esmės:
– Kuo tai susiję su manimi?
– Jei savarankiškai dirbsi su ieškiniais prieš tave, turi suprasti, kad tiems žmonėms tu nesi tu, o esi kažkas, ką jie suranda didžiulėje informacijos krūvoje, – patylėjau akimirką. – Atsimeni, prieš du metus pirkai šuniuką Grifino kaimeliui?
Dievas liudininkas, aš tai prisimenu. Kiekvienas kartas gavus 100 Grifino taškų buvo atšvenčiamas veriančiu dūdos garsu, palydimu dar ir dukros krykštavimu. Šunį vadino Volesu? Vafliu? Ne, Viliu, ir dar tada ji išleido dar 100 Grifino taškų, kad nusipirktų katiną Bilį. Po to namus užtvindė visas krykštavimo cunamis. Atrodė jis niekada nesibaigs.
– Galbūt šuo Vilis buvo programuotas belgų? Arba Grifino taškai pervesti per Belgijos banką, tačiau mes to nežinome. Tikriausiai ir Kongo žmonės to nežino. Gali būti, kad netgi ne Kongo žmonės, bet žmonės iš Italijos dirba su ieškiniu, ir jei italai laimės, tai atiduos gautą sumą kongiečiams. Gali būti, kad jų kompiuteriai apskaičiavo, kad yra kažkoks ryšis. Bet svarbiausia, kad kongiečių vyriausybė nusprendė, kad šie turi teisę reikalauti tavo pinigų.
– Niekada neturėjau ryšio su kažkuo iš Belgijos.
– Jie mano, kad turėjai, – pasakiau, – ir žinai, jie gali būti teisūs. Vien dėl to, kad ieškinių tinklas nenufiltravo žinutės ir leido jai atsidurti pas tave. Galbūt tai ne Grifino taškai. Gali būti bet kas.
– Bet tai neįtikėtinai kvaila, – pasakė ji, dabar pamiršusi, kad mačiau kaip norėjo anksčiau pati dirbti su ieškiniais. Galbūt dabar įsivaizduoja, kad bandome nuslėpti kažkokias suaugusiųjų paslaptis, taip neapsaugodami jos nuo rutiniško darbo. Tai taip pat naudinga pamoka, tiesa? Ar visgi suklydau leisdamas pabandyti pačiai? Ji pati jau skalbdavo savo skalbinius ir turėjo banko sąskaitą. Kitos mergaitės pradėdavo atsakinėti į ieškinius, kai tik išmokdavo skaityti, ypač teisininkų vaikai.
– Tokia suaugusių gyvenimo dalis, – pasakiau. – Turi išmokti galvoti apie save ne kaip asmenybę, bet kaip apie duomenis.
Antrą dalį publikuosime netrukus
Komentarai