Ką tik išleistas mini albumas, nauji projektai, apjungiantys ne tik muziką, bet ir teatrą, pasiūlymai koncertuoti Rygoje, Liuksemburge, nauja studija, kurioje beliko sujungti įrangą ir paspaust mygtuką „turn on“ – visa tai ir dar tiek pat ateities planų pažymi naują grupės etapą. Kūrybinę brandą savyje pajautęs Giedrius tikisi, jog nuo šiol Golden Parazyth kuriama muzika suskambės naujai, atneš kokybės garantą ir bus daugiau girdima užsienio šalyse. Apie viską plačiau, pokalbis su Giedriumi ir Aurimu (K@).
Kuo jums ypatingas šis EP?
Giedrius: Šis EP – naujo etapo pradžia. Įvardinčiau, kad tai – nauja muzika. Kūriniuose visuomet atsispindi tai, kas vyksta mano gyvenime. Šiuo metu – pereinamasis laikotarpis, viskas keičiasi. Noriu siekti kokybės, ko, manau, ankstesniuose darbuose buvo mažiau. Prieš tai buvęs albumas surinktas iš trijų metų laikotarpio ir visa tai, galbūt, jau buvo pernokę ir nebeskanu. „Regatos palydėtuvės“ – vienintelis kūrinys iš anksčiau…
Aurimas: Improvizuotas atsisveikinimas su kūriniu.
Giedriau, esi sakęs, kad naujo EP dainos atrinktos iš vasaros kūrybos ir jame sudėti rudeniškiausi kūriniai. Kas tau yra ruduo?
G.: Ruduo yra pradžia. Metai turėtų skaičiuotis ne nuo žiemos, o nuo rudens (nuskamba pritariamas Aurimo juokas). Vasarą būni lengvabūdiškas, nesistengi apsikrauti sudėtingom mintim ar planais, tiesiog mėgaujiesi laiku, o ruduo susimąstymo metas, jokiu būdu ne depresijos, liūdesio. Mano gimtadienis rudenį, dėl to šis metas man yra atskaitos taškas – naujų metų pradžia, kuomet užsibrėžiami nauji tikslai.
Minėjai, kad su Aurimu bendradarbiaujat jau trečius metus. Ar Golden Parazyth vis dar įvardina vieną asmenį?
G.: Golden Parazyth nuo dabar jau galima vadinti duetu.
Kas lėmė šio dueto susiformavimą?
G.: Seksas ir hormonai (abu juokiasi). Svarbiausia, rasti muzikinę kalbą ir gerą laiką kartu. Jei žmogus tau yra draugas, nesunkiai atrasi kelią į bendrą kūrybą. Mes tiesiog mėgaujamės procesu ir viskas įvyksta savaime.
Nuo ko jums prasideda kūrybos procesas? Žodžiai, idėja, garsas?
A.: Dažniausiai kabinamės už garso.
G.: Kai kurdavau vienas būdavo įvairiai. Dabar kūrybinis procesas vyksta dviese, todėl esminiu dalyku patampa garsas. Jis nusako būsimą kūrinio nuotaiką ir tekstą.
Kiek jums svarbus muzikos pateikimas vaizdu?
G.: Man tai yra svarbi raiškos priemonė. Vaizdas turi atspindėti dainos esmę, kitaip jo nereikia. Tik kartais sunku išreikšti savo įsivaizdavimą. Dėl to dažnai būna, kad menininkai išgirdę mano muziką, ekspromtu pasiūlo kilusią idėją ir taip gimsta vaizdinė medžiaga. Šiuo metu pasaulis yra pertekęs nuo didelės gausos efektų, šviesų, vizualizacijų… Norisi labai aiškių, sterilių vaizdų. Su minimaliais dalykais taip pat galima pasiekti jaudinantį efektą. Kuo toliau, tuo labiau stengiuosi gilintis į tai ir ateity ieškosiu menininkų, kuriem būtų įdomi mano muzika.
Kaip reaguojate į kritiką? Ar tai paveikia jūsų kūrybą?
G.: Prisipažinsiu, esu „degtuko“ tipo žmogus. Greitai įsiplieskiu, jei kas susiję su manimi, tačiau objektyvią kritiką visuomet priimu, kad ir kokia ji bebūtų. Kritika yra reikalinga. Ji koreguoja dalykus, kurie yra nusistovėję tavo mąstyme. Nesvarbu ji pozityvi ar ne, tai leidžia pamatyti save iš šono. Kartais per daug pasineri į savo veiklą, kurią manaisi darantis gerai. Nesakau, kad sureikšminu nuomones, tačiau tai priverčia pažiūrėt į save iš šono ir pasidaryti reikiamas išvadas. Per klausytojo prizmę gali spręsti, ar vis dar eini tinkama kryptimi, ar nenusukai klystkeliais… Man tik nepatinka, kad Lietuvoje kritika pasidarė iškreipta. Neretai tai būna srutų ir pamazgų pylimas vieni kitiems ant galvų. Dažniausiai tai daro patys atlikėjai, grupės. Baisu žiūrėti kaip vieni kitus smaugia, stengiasi atsiliepti kuo neigiamiau. Kaip tik reikia palaikyti vieni kitus ir mokėti pasakyti kritiką, įvertinti nepasisekimus, juk visi esame žmonės.
Tai va (Aurimas nebyliai pritaria).
Ar turit autoritetus, kurių nuomonė jum yra svarbi?
G.: Kai tik pradėjau groti, mano autoritetas buvo Darius Užkuraitis. Iki šių dienų laikau jį vienu geriausiu muzikologu. Dabar konkrečių žmonių, kuriuos galėčiau įvardinti savo autoritetais, neturiu. Man tai gali būti žmogus, kuris nuo pirmų pasirodymų domisi mano kuriama muzika ir nevengia pasakyti savo nuomonės. Gal Aurimas turi?
A.: Giedrius visuomet labai daug šneka ir pasako viską, ką reikia. Kai nepasakys aš pridursiu. Kol kas sutinku su juo.
Kaip su perspektyvomis užsienyje? Ar ten stengiatės atrasti savo nišą?
G.: Šiuo metu tai dažna, mūsų su Aurimu, pokalbių tema. Po truputį sulaukiam pasiūlymų.
A.: Dabar ruošiamės į tai dėti daug pastangų.
G.: Niekad nenorėsiu būti super mega star, kai milijonai gerbėjų tempia tave į kairę ir į dešinę, tačiau visur yra žmonių, kur gali atrasti savo auditoriją. Teko sulaukti labai gerų atsiliepimų iš užsieniečių, kad kuriame magišką atmosferą, o mūsų muzika yra stebuklinga, jog klausant įrašus girdėti tiesiog muzika, o gyvuose pasirodymuose transliuojama stipri energetika ir vyksta kažkas nepaprasto. Manau, būtent gyvi pasirodymai ir yra mūsų arkliukas.
Kokia jūsų nuomonė apie Lietuvos muzikos rinką?
G.: Lietuvoje muzikos rinka yra labai suspausta, jei esi ne Rimiškis, kuris per dieną sugeba apvažiuoti tris „kultūrkes“. Aš jau išaugau iš to laikotarpio, kai už keturis šimtus litų važiuoji į Plungę koncertuoti. Su tokiais pasirodymais galima labai greitai „nusišūdėti“. Atlikėjas turi augti ir išlaikyti tam tikrą savo kartelę, ne tik muzikoje, bet ir honoraruose. Kaip muzikantas, jaučiu, kad man jau atėjo laikas, kuomet nebegaliu nusileisti iki „kultūrkių“ lygio.
Kaip vystėsi muzikinis skonis? Kokiais muzikos atlikėjais sekėte/-ate?
G.: Viskas prasidėjo nuo lietuviškų baladžių ir roko kūrinių. Buvau kaip Tom York, o po to viskas išsirišo į nuolatinį ieškojimą. Tais laikais, kai dainuodavau ir grodavau gitara, dažnai išgirsdavau sakant: „Nustok dainuot kaip Tom York“. Manau, kad neturi siekti būti toks pats kaip tavo įkvėpėjas. Mano manymu, reikia stengtis pasiekti jų daromą kokybę. Pasisemti iš atlikėjų profesionalaus požiūrio į tai, ką darai, o iš jų charizmos – laisvės scenoje.
A.: Turi matyt kaip, o ne ką daro. Nereikia kopijuot.
Jeigu turėtumėt galimybę surengti savo tobuliausiai įsivaizduojamą koncertą. Koks jis būtų?
G.: Neturiu vizijos tobulam koncertui. Nesvajoju į sceną lipti su užsienio žvaigžde. Žiūriu, kas yra aplink mane, kokie žmonės ir kokios galimybės. Tarkim Markas Palubenka, ateičiai tikrai norėčiau su juo padaryti kažką bendro. Na, nebent dar su Tom York, kai jis jau gulės mirties patale, tada atsinešiu mikrofoną, prieisiu, duosiu jam gitarą ir ką nors įrašysiu… kokią baladę (juokiasi).
O dabar esu patenkintas tuo, ką scenoje darome su Aurimu. Atliekamą programą esame surepetavę. Žinom visus niuansus, ką ir kaip reiks daryti. Taip pat šviesa yra neatsiejama koncerto dalis. (Aurimas vis dar sutinka – ore.lt past.) Koncertas gali būti be vizualizacijų, dekoracijų, gali stovėti su nesąmoningu švarku, bet jeigu bus gražiai sužaista su šviesomis, rezultatas gausis kerintis.
Kiek man yra žinoma, dabar darbuojatės su teatro projektu „The System“. Ar galit apie tai papasakoti plačiau?
G.: Kol kas tik užuominos – modernus šokis, lėlininkai ir mes. Kuriame muziką visam spektakliui. Premjera turėtų būti žiemą. Gruodžio mėnesį pradėsim intensyviai repetuoti Muziką atliksim gyvai. Būsim aprengti personažais.
Kodėl sudomino teatras, lėlės?
G.: Mus pakvietė ir sutikom. Tik po kiek laiko nuėjome pažiūrėti, kaip mūsų sukurta muzika dera su veiksmu, tai paliko gilų įspūdį. Nauji potyriai.
A.: Kaip kūrėjams, mum tai yra labai gera patirtis.
Kur artimiausiu metu bus galima jus išgirsti?
Artimiausia data – lapkričio 24 d. „Virus“ festivalis Šiauliuose. Kiti koncertai dar derinami.
“98 Windows” EP online – goldenparazythmusic.bandcamp.com/album/98-windows
Daugiau muzikos – soundcloud.com/golden-parazyth
Daugiau informacijos – www.facebook.com/GoldenParazyth
Komentarai