MEROPE pavadinimas atspindi paslaptingą ir vis dar neištirtą žvaigždę Plejadžių Sietyne – šis įvaizdis puikiai tinka grupės muzikai apibūdinti. Užburiančiomis melodijomis, garsinėmis tekstūromis, subtilia harmonija bei poliritmija šis ypatingas penketas kuria naujųjų laikų ritualinę muziką.
Muzikantai susipažino besimokydami Roterdamo konservatorijoje “Codarts”. Grupė susibūrė praėjusią vasarą Ispanijos kalnuose ir per 9 kūrybinio bendradarbiavimo dienas įrašė debiutinį albumą „9 days”. Muzika buvo įrašinėjama vien gamtoje, atvirose erdvėse, kalnuose, todėl jos fone galima išgirsti čirškiančias cikadas ar praskrendančius paukščius. Visi įrašai vyko naudojant saulės energiją, todėl albumą galima pavadinti draugišku aplinkai. MEROPE dovanoja su gamta susiliejančią, tyrą ir dvasią pakylėjančią muziką.
Nariai:
Jean Christophe Bonnafous (Prancūzija) – (garsaus indų klasikinės muzikos bansuristo Hariprasad Chaurasia mokinys, kuris sekė indiškaja mokymo tradicija – patirtis perduodama atkartojant garsą; projekto lyderis ir idėjos autorius) – bansuri
Indrė Jurgelevičiūtė (Lietuva) – vokalas, kanklės
Bert Cools (Belgija) – gitara
Marcelo Windolph (Vokietija) – kontrabosas
Miguel Hiroshi (Ispanija) – perkusija
Apie MEROPE pasikalbėjome su neseniai iš koncertinio turo Olandijoje grįžusia grupės nare Indre Jurgelevičiūte.
Kaip susibūrėte į bendrą projektą?
Visi tam tikru metu studijavome Roterdamo konservatorijoje. Grupės idėja kilo Jean Christophe, kuris ir suvedė mus visus į vieną būrį. Šią vasarą susitikome pietų Ispanijoje Siera Nevada kalnuose, kur visi ir susipažinome, grojome, kūrėme, eksperimentavome ir per devynias dienas irašėme pirmąjį albumą. Iš čia ir pavadinimas “9 days”.
Esate penki skirtingo stiliaus muzikantai iš skirtingų Europos šalių, visi turintys individualias patirtis. Kaip buvo kuriama muzika?
Kiekvienas atėjome su savo idėjomis. Kartu daug improvizavome, ieškojome bendro skambesio. Visi muzikantai labai skirtingi, muzikoje persipina folkloras, indų klasikinės muzikos atgarsiai, džiazo improvizacijos, elektronika, visgi visiems mums artimas minimalizmas, šilumos, gamtos ir ramybės muzikoje pojūtis. Įdomu stebėti, kaip tavo idėjas papildo kitų muzikantų pasiūlymai ir galutinis rezultatas tampa visiems netikėtas.
Šitaip susiburti, susipažinti, kartu gyventi ir per kelias savaites sukurti albumą – didelis iššūkis, tačiau ir brangi patirtis. Bendras kūrybinis procesas suteikia ne vien muzikinės, bet ir žmogiškosios patirties – esame penki skirtingi charakteriai, reikia išmokti ir susikalbėti, ir klausyti, ir išgirsti, ir suprasti. Visa tai labai suartina, tad tapome vieninga muzikinė šeimyna.
Albumas buvo įrašinėjamas gamtoje. Kuo skiriasi tokie įrašai nuo darbo studijoje?
Taip, albumą įrašinėjome vien gamtoje naudojant saulės baterijų energiją. Cikadų čirškesys, pralekiantys paukščiai, artimiausio kaimelio bažnyčios varpų garsai – viskas natūraliai papildė muziką.
Visa tą laiką gyvenome gamtoje, tad saulė, debesys, kalnų viršūnių vaizdai, puikus maistas įkvėpė ir kūrybinį procesą.
Girdime lietuvių folkloro atgarsius. Kaip kilo mintis interpretuoti lietuvių liaudies dainas? Ką jos reiškia tau pačiai?
Kai susitikome, muzikantai norėjo išgirsti lietuvių liaudies muzikos ir tos dainos visiems labai patiko. Be to, norėjome, kad albume skambėtų lietuvių kalba. Visiems ji atrodo labai daininga ir švelni.
Šitos dainos man pačiai labai brangios, jas žinau nuo vaikystės. Jaučiu, kad jos perteikia stiprią energiją, neša tautos dvasinę tapatybę. Tai jaučia ir kitų šalių žmonės, net ir nesuprasdami dainų tektstų. Visgi jas dainuodama nenoriu mėgdžioti senųjų dainininkių, dainuoju ką pati jaučiu ir kuo mane įkvėpia šalia esantys muzikantai. Tad ir dainų interpretacijos ėjosi lengvai ir natūraliai, kiekvienas pridėjo po trupinį, dainos tarsi buvo įvilktos į naują rūbą.
Pati groji kanklėmis. Tai ne tas instrumentas, kurį dažnai girdime šiuolaikinės muzikos pasaulyje.
Tačiau tai puikus nuostabaus garso instrumentas ir džiaugiuosi galėdama jį visur pritaikyti. Kanklėmis groju nuo vaikystės ir dažnai ieškau būdų, kaip jas panaudoti įvairioje šiuolaikinėje muzikoje. Albume kanklių garsus pabandėme pritaikyti ne vien akustiniuose kūriniuose, bet ir elektroninėse tekstūrose.
Kiek žinau, jūsų idėjinis lyderis Jean Christophe, kalbėdamas apie MEROPE muziką, mini ritualą. Kas tau yra ritualas ir kuo tai siejasi su jūsų muzika?
Man ritualas siejasi su žmonių susibūrimu ir dalijimusi, kažko naujo sukūrimu, taip pat panirimu į tam tikrą nuotaiką. Tad manau, mums MEROPE ir yra muzikinis ritualas, susitinkame ir dalijamės viens kito energija, emocijomis, įkvėpimu, patirtimi, idėjomis ir bandome visa tai perteikti per muziką. Norėtume į šį ritualą įtraukti ir klausytoją.
Kaip sekėsi koncertinis turas Olandijoje?
Turėjome šešis koncertus skirtinguose Olandijos miestuose, dažniausiai jaukiose teatrų salėse. Publika sutiko labai šiltai, paskutinę dainą, kuri būdavo lietuviška sutartinė, dainuodavo visa salė.
Sutikome daug puikių žmonių, kurie nuoširdžiai domėjosi muzika ir padėjo įgyvendinti visas koncertines idėjas.
Po koncertų žmonės domėdavosi muzika, dainomis, pirko CD, sulaukėme daug įkvepiančių minčių. Taip pat buvau labai laiminga, kad į koncertus ateidavo nemažai Olandijoje gyvenančių lietuvių. Paskutiniame koncerte Hagoje apsilankė net Lietuvos ambasadorius. Kiti grupės nariai taip pat labai džiaugėsi tokiu lietuvių palaikymu.
Kokie grupės planai ateityje? Ar žadate aplankyti Lietuvą?
Šiuo metu visi išsiskirstėme po skirtingus pasaulio kampelius, tačiau palaikome ryšį ir nuolatos keičiamės naujomis mintimis bei idėjomis. Po žiemos planuojame naują muzikinį susibūrimą. Labai norėtume pakoncertuoti Lietuvoje. Du grupės nariai čia jau svečiavosi – šį rudenį grojome festivalyje „Suklegos” Kaune. Muzikantai liko labai sužavėti Lietuvos žmonėmis ir gamta. Per koncertus Olandijoje Jean Christophe visuomet negailėdavo gražių žodžių Lietuvai pristatyti.
Paklausymui:
soundcloud.com/meropemusic
www.facebook.com/MeropeMusic
meropemusic.com
Albumą galima isigyti:
www.cdbaby.com/cd/merope
itunes.apple.com/lt/album/9-days/id570375990
Taip pat knygyne „Mint Vinetu” ( Šv. Ignoto 16, Vilnius )
Komentarai