Noriu apžvelgti naujas tendencijas technologijų ir interneto srityje. Šį kartą kalbėsime ne tik apie laidus, tranziztorius ir programavimo kalbas, bet ir apie pokyčius visuomenėje.
Ką apie tave sako tavo akiniai?
Kažkas kažkada yra sakęs, kad laikas apsisuka ratu ir tie patys dalykai, kurie kažkada buvo madingi, grįžta. Šis posakis tinka ir akiniams stambiais rėmais. Bet kodėl būtent dabar (turiu omenyje pastaruosius kelerius metus)?
Atsakymas, kaip dažniausiai būna, slypi kažkur painiose kapitalistinio audeklo klostėse. Grubiai kalbant, per pastaruosius penkerius metus geriausiai apmokami darbai atitenka tiems, kurie žino daugiausia. Pavyzdžiui, ne vienas sėkmingas verslininkas prisipažino buvęs (ar vis dar esantis) geek’u. Tuo tarpu Londone jau seniai trūksta matematikų, inžinierių, programuotojų… Visų tų, kuriuos mokyklose vadindavo mokslo žiurkėmis.
Būti moksliuku apsimoka. O mados (ir akiniai) seka paskui. Senamadiškų (arba oriai vadinamų vintage) akinių dėvėjimas yra moksliuko požymis. Bet šiandien geek’ai yra madingi, turi didelę perkamąją galią ir kabina gražias moteris. Tokio dizaino akiniai grįžta, nes būti protingu yra ir aukštesnio socialinio sluoksnio ženklas. O akiniai tą parodo tapdami ne tik instrumentu, padedančiu geriau matyti, bet ir socialinės genties skiriamuoju ženklu.
Tiesa, vis dar neaišku, kaip atskirti madingą moksliuką nuo “tikro” moksliuko, kurio materialiniai ženklai buvo nusavinti mados vardan.
Kaip mokslas tampa madingas?
Man vis dar atrodo keista, kaip mokslas, prieš kokius dvidešimt metų buvęs nuobodus ir dulkėtas pilkais kostiumais vilkinčių praplikusių dėdžių ir padžiūvusių tetų užsiėmimas, virto įdomiu ir seksualiu laiko leidimo būdu. Nors, užsukus į bet kurią Vilniaus centre esančią kavinę, vienas atsakymų pats pasibeldžia į galvą.
Visų pirma, karta, žaidusi 486′ais bei Pentium I, užaugo ir pradėjo daug uždirbti, bet polinkį maigyti mygtukus išsaugojo. Technologijos irgi nestovėjo vietoje. Dėl to atsirado žaidimų, galvosūkių ir kitokių velnių, ne tik panaudojančių naujas technologijas, bet ir stimuliuojančių smegenis. Pavyzdžiui, šitas naujas žaidimas androidams, sumaišantis realybę ir fantaziją.
Antra, naujos technologijos pakeitė mokymo(si) procesą. Tarkim, vienas įdomiausių naujų žaislų vaikams – “LittleBits”, skatina smalsumą, o ant jo pakuotės kabo išdidus hipsteriškas palinkėjimas “Have a Geeky Holiday”. Dėl to visai nestebina, kad kiek paūgėję vaikai sukuria “MakeyMakey”, kuris beveik bet kurį objektą (pvz., apelsiną) galima paversti kompiuterio mygtuku (jau užsisakiau vieną tokių rinkinių).
Dar vienas įdomus praėjusių metų išradimas – “LeapMotion”. Sako, jis pagaliau pakeis įprastus kompiuterio naudojimosi įpročius. Vietoj nuobodžios klaviatūros ir riebaluotos pelės galėsime mosikuoti rankomis virš juodos seksualios dėžutės, o kompiuteris mus supras.
Šiuos tris išradimus sieja dar vienas bendras dalykas – jie buvo sukurti ne dideliu koorporacijų, o mažylių start-upų, sugebėjusių pritraukti investicijas. Taigi, technologijų rinka tampa decentralizuota ir, atrodo, Lietuvoje ateina dar viena mada – būti verslininku ir turėti savo interneto įmonę.
Dar reikėtų pridurti, kad rinka tampa decentralizuota ir akademinėje srityje. Pavydžiui, visos mokamos programos, tokios kaip “Matlab” ar “Stata” gali būti pakeistos nemokamomis open source alternatyvomis, tokiomis kaip pavyzdžiui “Python”.
Ši decentralizacija naudinga tuo, kad dabar kiekvienas norintis gali visiškai legaliai naudotis naujausiomis programavimo kalbomis, kurti visokius naujus dalykus. Ir vėliau juos siūlyti toje pačioje rinkoje.
Kas iš to?
Mada seka paskui pinigus. Dabar akiniai stambiais rėmais ir languoti marškiniai žymi ne tik socialinį statusą, bet ir tai, kad jų savininkas turi košės galvoje. Tiesa, čia vėl grįžtame prie klausimo, kaip atskirti tikrą geek’ą nuo mados aukos. Kaip ir dažniausiai būna, rašo “YouGov”, tikras moksliukas turi drąsos būti savimi ir domėtis technologijomis, žaidimais ar mokslu vien dėl to, kad jam tai įdomu.
Dar viena priežastis, dėl kurios būti geek’u madinga, didelis nedarbas jaunimo tarpe Vakarų Europos šalyse. Geri pažymiai ir įvertinimai universitete padeda lengviau rasti darbą.
Iš kitos pusės žiūrint, mokslininkai irgi siekia būti labiau socialūs nei anksčiau. Antai Melissa Marshall pasakoja, kad inžinerijos ir kitų tiksliųjų mokslų studentams universitetuose dėstomi kursai, kurių metu aiškinama, kaip bendrauti su plačiaja visuomene ir pristatyti savo išradimus, tyrimus ir panašius smagumus. Lietuvoje irgi yra panašus pavyzdys. Tai – “Socialios Sociologijos” tinklaraštis, kuriame mokslininkai painias socialines teorijas verčia į suprantamą kalbą.
Taigi, svarbiausias pastarųjų kelių metų pokytis – ne smagūs elektroniniai žaisliukai, o jėgų persiskirstymas visuomenėje, kuomet geek’ai perima vadžias į savo rankas. Artimiausius kelerius metus būti protingu veikiausiai bus dar labiau madinga ir šaunu.
Komentarai