Vos šešiolikos metų, jaunosios kartos elektroninės muzikos prodiuseris ir atlikėjas Leonas Rėčkus (Napo) jau turi sukaupęs nemenką praktikos bagažą, kuris stebina ir dar kartą įrodo, jog Lietuvos kūrėjai pelnytai pastebimi svetur ir įvardinami kaip perspektyvūs ir verti į juos lygiuotis urbanistinės muzikos kultūros atstovai.
Leonas 2012 metus įvardina lūžio metais: pirmasis gyvas pasirodymas su pilna programa Vilniaus Jaltos restorane, Ritmo Kovų atranka ir gruodžio mėnesį išleista daina alternatyvios muzikos ir meno arba kitaip įvardinamos miesto ritmų organizacijos Renegades Of Bump kompiliacijoje ,pagrindinis laimėjimas Sattos Ritmo Kovose, kurio prizas vaikino neliko neįvertintas: „ gautas talismanas-apuokas kasnakt prižiūri mane miegantį “ , taip pat, spalio mėnesio pasirodymas Bolonijoje kartu su Leono įvardintu „gerbiamu dėde Vaiperiu“ , dalyvavimas vienoje Italų radijo stoties transliacijoje, kurios metu buvo grojamas Napo kūrinys, kūrinio transliacija per Estų radijo stotį… Tačiau, kalbėdamas apie savo pasiekimus, kūrėjas vienu didžiausiu įvardina 2011 metais vykusius Pravda Naujokų apdovanojimus.
Pašnekovo užimtumas ir didelis atstumas šį kartą neleido susėsti gyvam pokalbiui, bet Leono raštu atsakyti klausimai, manau, leis šiek tiek iš arčiau susipažinti su perspektyviu kūrėju Napo.
Koks buvo pirmas prisilietimas prie elektroninės muzikos?
Iš karto į galvą šovė The Prodigy, nes būtent išgirdęs jų „Invaders Must Die“ ir prisiminęs kitas gerai žinomas dainas („Firestarter“, „Smack My Bitch Up“, „Voodoo People“) nusprendžiau, gal ir juokingai nuskambės, pradėt rimtai klausytis muzikos. Pamenu, kai atradau The Prodigy, perklausiau visus jų albumus ir dainas. Galėčiau pasakyti, jog iki tol neklausiau muzikos, nes ji manęs nedomino, o būtent tas reivas sugebėjo išjudinti manyje tūnojusią meninę prigimtį, muzikos šauksmą. Iki tol, tiesiog buvau vaikis, kuris mėgo kompiuterinius žaidimus ir mokintis. Liaudiškai tariant – nerdas (aut.past. moksliukas).
Nuo ko prasidėjo tavo kūryba? Užkabino ritmų pasaulis? Harmonijos?
Jeigu kalbant apie pačią kūrybos pradžią, tuomet tai buvo beveik atsitiktinumas. Mano turimas kompiuteris pradėjo „nebepavilkt“ žaidimų. Tada prisiminiau, jog kadaise brolis turėjo kažkokią magišką muzikos kūrimo programą, tai sugalvojau ją parsisiųst. Parsisiunčiau, eksperimentavau, kūriau ir dar dabar tebekuriu.
Pradžioje didelę savo darbo dalį skyriau ritmams, „semplams“, bet kuo toliau, tuo labiau linkau į man patinkančias harmonijas ir susikoncentravau ties jomis. Vis dėlto, muzikoje svarbiausia yra melodija.
Kūryboje nemažai naudoji vokalo elementų. Tiesiog stilistinė priemonė? Ar..?
Tiesiog pajutau, jog mano dainose kažko pradėjo stigti. Tarsi kažkokios melodijos, kurios tu nelabai gali išgroti. Taip pradėjau dažniau naudot vokalinius elementus ir netolimoje ateityje pats viliuosi juos įrašinėti, o ne vogti iš kitų, jau esamų kūrinių.
Eksperimentuoji su gyvų garsų įrašymu? Naudoji juos?
Dažnai tai priklauso nuo kūrinio turinio. Jei turiu sumanęs kažką organiško, labiau gyvo, tuomet taip, įrašinėju kokius barkštelėjimus, kėdės cypimus, vandens čiurlenimus, pikto dėdės veblenimus radijuje ir panašiai. Nors, tiesą sakant, pastaruoju metu šią sritį šiek tiek apleidau, tad gerai, kad priminei, galbūt reikės prie to sugrįžti.
Kaip atrandi nuo ko pradėt kurt naują dainą? Garsas išgirstas einant kur nors mieste? Nuskambėjęs elementas kieno nors dainoje ar tiesiog atsikeli po nakties ir puse dainos jau skamba galvoj?
Skirtingos dainos gimsta skirtingai. Būna, jog gulėdamas lovoje pradedu ką nors niūniuoti ir būtinai turiu įsirašyti į telefoną, kad nepamirščiau. Būna, kad mokykloje pamokoje užsisvajojęs jau baladoju būsimus dainos ritmus. Dažnai pasitaiko ir taip, kad tema gimsta tiesiog grojant, eksperimentuojant. Negaliu sakyti, jog jokia kita muzika manęs neįtakoja. Dažnai pasiimu kažkokį patinkantį elementą iš išgirstos dainos ir stengiuosi apjungti su kitais, skirtingais elementais, savaip interpretuoti.
Esi įvardinamas kaip beatmaker’is, tačiau tavo EP kūriniuose netrūksta melodingumo, erdvės, EP pavadintas “Bells”, soundcloude prie dainų stiliaus įvardinimo -“winterwave”, o viršelis su kalnais ir žaliu dangum. Tai dabar kiek sąsajos tarp visko? Tavo asmenybės atspindys? Tam tikras etapas?
Na čia tokia priešistorė yra. Kalėdoms sugalvojau sukurti EP, jį dedikuoti ir padovanoti savo draugams. Tavo tiesos yra. Jame sutelktos mano žiemos nuotaikos, o kartu su jomis čia galima rast ir Leono asmenybės atspindžio. Jei jo nesijaustų, ko gero tai nebūtų mano muzika. Kurdamas daug galvojau konkrečiai apie tą laiką, kuris buvo praleistas su aplinkiniais, jaukius vakarus kartu. Visas viršelis, kūrinių harmonijos, manau, stipriai atspindi tai, kokie mes visi kartu esame – svajingi, gal net keisti ir siekiantys aukščiausio.
Pirmi išėjimai į sceną.
Puikiai pamenu savo pirmą pasirodymą Pravdos Naujokuose. Ten atlikau gal tris dainas, bet jaučiausi padaręs tikrai didį darbą ir pirmą kartą pajutau tokį pakylėjimą. Suveikia kaip narkotikas. O ką jau bekalbėt apie praeitą Sattą, kai grojant pakėliau akis ir pamačiau kokį tūkstantį žmonių, šėlstančių pagal mano muziką. Apėmė visiška euforija ir tos energijos, kurios tada pasikroviau man užtenka iki dabar.
Kaip supratau teko jau ir Italijoj pasirodyt? Įspūdžiai? Publika?
Įspūdžiai lyg pro miglą, tarsi sapnas, kadangi tai buvo rudens vidurys, Lietuvoje tebuvo galbūt 10 laipsnių, o ten 27 karščio. Visiškas vasaros flashback‘as. Pakerėjo italų svetingumas, draugiškumas. Nors pačiam mano pasirodyme buvo visai nedaug žmonių (tuo metu Bolonijoje grojo Noel Gallagher), bet tie, kurie klausė, po pasirodymo man dėkojo ir sakė laukiantys manęs sugrįžtant. Džiugina toks žmonių paskatinimas, pozityvas. Galvoju, jog čia didis pasiekimas, kad dar toks jaunas būdamas sugebėjau savo muzikos dėka nusikelti ir į pietų Europą.
Gyveni ir mokaisi Šakiuose? Kaip suderini mokslus, muzikos kūrybą ir aktyvų dalyvavimą šios muzikos terpės vyksme Lietuvoj? Nesunku būti to dalim, kai neesi pagrindiniuose miestuose, kur vyksta elektroninės muzikos didžiausias veiksmas ?
Taip, gyvenu netoli Šakių esančiame miestelyje, tačiau Šakiuose yra labai artimas draugų ratas su kuriais aktyviai dalyvaujam šiame veiksme. Iš pradžių, kelionės į sostinę vargino, bet su laiku pripratau ir dabar atstumai atrodo jau ne be tokie tolimi. Nors pirminis prioritetas man visada išliko mokslai, tačiau didžiąją savo laisvalaikio dalį skiriu būtent muzikai ir kultūrai.
Manau, turėčiau padėkoti savo broliui. Būtent jis mane atvedė į alternatyvios muzikos pasaulį, paskatino kurti, visada sveikai kritikavo. Mano draugai taip pat mane labai palaiko ir skatina daryti tai ką dabar darau. Žinoma, gausūs nuopelnai ir mano tėvams. Jie yra mano didžiausia atrama, genų šaltinis – abu buvę rokeriai.
Koks naktinis gyvenimas vyksta Šakiuose?
Šakiuose yra kūrybiškų žmonių ratas. Visi puikiai vienas kitą pažįstam, sutariam, leidžiam laiką, grojam, kuriam, patys organizuojam alternatyvaus pobūdžio renginius. Nemaža dalis dalyvavo pernai metais vykusiuose alternatyviuosiuose festivaliuose, tokiuose kaip Sūpynės, Tundra, ta pati Satta. Kiek girdėjau, šįmet ta dalis dar didės. Iš esmės organizuojam viską laisva forma. Praeitą žiemą Šakiuose esančiame klube buvome surengę uždarą alternatyvų vakarėlį, kuris gavosi labai smagiai. Manau, dar neapleisim savo gimto krašto, surengsim ne vieną renginį. Su keliais vaikinais, apart savo kūrybos, grojam kaip grupė, eksperimentuojam, gadinam instrumentus. Ko gero turiu būt labai dėkingas aukštesnėms jėgoms, kad mane supa tokie kūrybiški žmonės.
Napo – papasakok kas per žmogus slepiasi už slapyvardžio? Kaip pats įvardintum kokią muziką kuri, ką stengiesi ja išgauti, suteikti klausytojui ? Kokiai publikai?
Tas pseudonimas yra tiktai dalykinis, nes iš esmės už viso to slepiasi ne kažkoks kitas asmuo, o tas pats Leonas. Dažniausiai perteikiu tam tikrus savo išgyvenimus, apmąstymus, nuotaikas. Drįstu save laikyti romantiku, nes daug kūrinių yra įtakotų asmeninės nostalgijos ar tiesiog šiltų jausmų, meilės. Aišku, vien tokias emocijas perteikti dainose atsibosta, tuomet imu kurti kažką daug trankiau. Tai taip ir vingiuoju tarp šilumos ir šėlsmo.
Nesu nukreipęs savo muzikos kažkokiai konkrečiai publikai. Tiesiog noriu, kad ją išgirstų tie, kuriems ji patiktų, sukeltų teigiamas emocijas, apmąstymus.. Manau, to siekia daugelis autorių, kūrėjų.
Kokiomis pažiūromis remiesi į gyvenimą?
Oho, sunkokas klausimas. Stengiuosi į ateitį žvelgti pozityviai, būti kosmopolitišku, nepriklausomu. Nuo mažens save laikiau tiesos ieškotoju, bet kuo toliau, tuo labiau suprantu, jog tos tiesos dar reikia gerai paieškot.
Bandysi sieti gyvenimą su muzika? Ar tai paliksi hobiui?
Esu daug mąstęs apie tai. Manau, kad sieksiu muziką palikti savo hobiu. Supratau, jog tik būdamas laisvas nuo kažkokios įtakos, šiuo atveju nuo darbo, tu gali laisvai išreikšti save, nestatyti į rėmus. Bet kas čia žino, visaip gyvenimas gali pasisukti. Džiaugiuosi šiandiena, būtent tuo, jog mūzos manęs dar neapleido
http://napo.bandcamp.com/
Komentarai