Industrinės muzikos pradininkas Z’EV Vilniuje

Kovo 16 d. antrą kartą Vilniuje viešės industrinės muzikos šamanas, savadarbės perkusijos meistras Z’EV iš JAV.
Išskirtinis scenos veterano pasirodymas vyks Šiuolaikinio meno centre, 20 val. Bilieto kaina: 20 Lt (ŠMC kasoje, renginio dieną).

Menininkas konceptualistas, muzikantas, mokslininkas, filosofas ir poetas Stefanas Joelis Weisseris (g. 1951) būgnais groti pradėjo ketverių. Iš San Francisko į Niujorką persikėlė 1979 m. Jis vadinamas katakustiniu (atspindėto garso) perkusininku ir mistiku. Pasivadinęs Z‘EV (kiti pseudonimai – Magneet Bond, Rax Werx, Sha‘ul, uns, Yoel), savo darbais sukūrė naują meno sritį, kurioje tapo pionieriumi. Z‘EV netelpa į jokius rėmus, ypač tai ryškėja perskaičius jo knygą „Rhythmajik“, kurioje Garso Magija atskleidžiama remiantis seniausiomis filosofijos sistemomis, tuo pačiu jas derinant su naujausiais išradimais.

Nuo 1963 m. kaip profesionalus muzikantas kuriantis Z‘EV vadinamas industrial muzikos pionieriumi. 2008 m. muzikologas iš Kolumbijos Edgaras Mauricio Ramirezas Diazas pavadino jį „be jokios abejonės vienu įtakingiausių asmenų visoje postindustrinėje šiuolaikinės muzikos istorijoje“.

Z‘EV kūrybai (ir tekstinei, ir garsinei) įtaką padarė Artimųjų Rytų mistinė sistema, žinoma kaip Kabala, tačiau ne žydiškosios atmainos, nors Z‘EV yra žydų tautybės (beje, pilnas jo vardas – Sh’aul Z’ev bn Yakov bn Moshe bn Sha’ul). Taip pat muzikantą įkvėpė Afrikos, Karibų, Indonezijos ritmai, muzika, kultūra. Kūrėjas studijavo ewe tautos (Gana) muziką, Bali salos gamelaną, Indijoje paplitusią talą.

Apie 1970-uosius Z‘EV sukūrė savo muzikos kūrimo metodiką. Jis ėmėsi kurti instrumentus iš industrinių medžiagų – nerūdijančio plieno, titano, plastiko gabalų. Kūrėjo „laukinis stilius“ priminė marionečių teatrą, audiovizualinį graffiti, kuriame marionečių šeimininkas, gražus ir atletiškas, kuria improvizaciją – vienu metu ir garsinę, ir vizualinę.

1980 m. Z’EV apšildydavo sparčiai išpopuliarėjusią post-punk grupę Bauhaus. Turų su ja metu muzikantas supažindino Europą su metaliniais instrumentais pagrįsta perkusija. Z’EV sekėjais tapo industrial subkultūros kūrėjai. Jis taip pat turėjo įtakos tribal estetikai, kurią Vakarų pasaulis priėmė 1978-1984 m.

Z’EV bendradarbiauja su įvairiais poetais, šokėjais, režisieriais, muzikantais. Jam yra tekę groti kartu ir su Lietuvos (tuo metu – ir visos Sovietų sąjungos) eksperimentinės muzikos tėvu Vladimiru Tarasovu.

Apie savo požiūrį į meną Z’EV yra aiškinęs ne tik minėtoje knygoje “Rhythmajik”, bet ir albume “Metaphonics” (įrašytas 2005, išleistas 2007 m.). Jame pateikiama tokia koncepcija: “Metafonika – žodis, kurį sukūriau apibūdinti tai garsų grupei, kuri turi funkcionuoti šventajame lygmenyje ir kuri turi galimybę pakeisti sąmonės būseną ir/arba padėti patekti į Transą žmogui ar žmonių grupei. Taigi Metafonika – Šventoji Muzika. Kitaip tariant, muzika, kurios tikslas – pakeisti sąmonės būseną, perkelti tarp sąmonės būsenų ir/arba realybės(-ių) lygių. Ir tai – priešingas dalykas sekuliariajai muzikai”.

(paimta iš knygos „Lietuvos Rokas“)