…apie Izraelio menininkės Dror Shohet filmą “Vegetative Love” (2012)
Ar galima ko nors pasimokyti iš negyvų medžių apie vienišumą, politiką ir urbanizmą? O iš filmo apie negyvus medžius? Izraelio menininkės Dror Shohet filmas “Vegetatyvinė Meilė” dėmesį sutelkia į penkis vyrus iš Izraelio ir Palestinos. Temos į žiūrovą skverbiasi per lūžtantį storą medžio kamieną, žvilgantį nuo prakaito kūną, karpymo žnyples ir kirtimo įrankius, per monologus, kuriuose medis atlieka ir pajamų šaltinio funkciją, atstoja vaiką ar gimtąjį kraštovaizdį, bei nepatogumą, kuri reikia pašalinti.
Dror filmas nukelia žiūrovą į Šventąją Žemę, kur jos kamera fiksuoja medžius, o taip pat ir portretus tų, kurie tuos medžius liečia, keičia ir naikina. Dror tris metus filmavo ir kalbino ūkininką, prižiūrintį iš savo protėvių paveldėtus alyvmedžius, bonsai ekspertą, rišantį medelius kaip kokius shibari bondažo modelius, gerumo viruso apsėstą agronomą, glostinėjantį sergančius medžius, nuolankų piemenį ir atsilošusį saulėje kaubojų, kuris kerta medžius tam, kad pajustų savo paties jėgą per pjūklo aštrumą.
Per feisbuką kalbamės su Dror apie jos filmą, jai sėdint saulėtame Izraelyje. Kaip savo profilio vaizdelį Dror buvo pasirinkusi Moters su Malka nuotrauką iš TV serialo “Tvin Pyksas”. Kiekviename “Tvin Pykso” epizode Moteris su Malka užduodavo tam tikrą kontekstą kaip klausimą, į kurią dažniausiai būdavo atsakoma naujais klausimais serijos pabaigoje. Pirmame epizode Moteris su Malka sako: “Aš nešiojuos malką. Jums tai juokinga? Man- ne. Viskas turi savo priežastį. Priežastys gali paaiškinti absurdą”. Dror filmo idėja gimė iš jos nenoro dirbti su žodžiais ir žmonėmis. Ji sukoncentravo savo demėsį į primityvią gamtą ir į medžius. Tačiau išvengti žmonių ir žodžių jai medžiuose nepavyko. Filmavo beveik taip pat lėtai, kaip auga medžiai – gal dėl to charakteriai atrodo pilni neskubaus naratyvo, veik teatrališki. Nors filmas nekvepia feministiniu diskursu, vistik jame aiškus dėmesys vyrams. Dror sako, kad tai filmo svoriui suteikę balanso – juk “vyrai stato ir vyrai griauna”.
Filme be vyriškumo analizės yra ir politinis štrichas: juk alyvuogių fermeris ir ganytojas yra arabai, kurių ryšys su gamta, pasak Dror, yra labiau įsišaknijęs ir tikras. Dror apie save pačią kalba, kaip apie tikrą miestietę, gimusią ir užaugusią miesto džiunglėse Tel Avive, kur akys mato vien betoną ir asfaltą. Autorei svarbus tikros bei nenatūraliai sukurtos gamtos atskyrimas, ypač Izrealyje – čia situacija tokia sujaukta per sudėtingą politinę-istorinę situaciją, į kurią įveliama ir gamta. Pavyzdžiui, Nacionalinis Žydų Fondas yra atsakingas už tūkstančio medžių pasodinimą, tačiau nė vienas medis nėra sodinamas Palestinos kaimuose. Tokiu atveju medis tampa politiniu įrankiu.
Dror dokumentinis filmas rezonuoja su menininkės Yto Barrada (Marokas) darbais. Yto filme “Beau Geste” (2009) kalba apie palmių naikinimą vardan neteisėtų statybų. Yto, kaip ir Dror, vykdo ne tik savotišką aplinkosaugos pažeidimų apskaitą, bet ir pačių reakcijų į tuos pažeidimus buhalteriją. Nors Barrada kalba apie nekilnojamo turto spekuliacijas, o Dror labiau apie subjektyvų santykį, tačiau abi naudoja medžius, kaip atspirties tašką kalbėjimui apie miesto ir kaimo tikrovę, galbūt panašią į tą, apie kurią kalba “Tvin Pykso” Moteris su Malka, tik čia absurdą gali paaiškinti Vyrai su Malkomis rankose.
Apie Dror Shohet: studijavo animaciją Bezalel Meno ir Dizaino Akademijoje, Jeruzalėje. Vėliau tęsė meno studijas Gerrit Rietveld Akademijoje, Amsterdame. Jos filmas “Vegetatyvinė Meilė” (Vegetative Love) (2012) laimėjo Geriausio Filmo apdovanojimą 11-ajame Pietų Kino Festivaliyje.
Dror Shohet kartu su Danielle Itzhaqi dalyvavo Maloniosios 6 menininkų rezidencijos programoje. Maloniosios 6 AiR (Artist In Residence) Programoje taip pat dalyvavo Alex Ross (US/UK), Merike Estna (EE), Axel Linderholm (SE) ir Juka Pekka Mattias Lakkonnenn (FI).
Komentarai