Prieš mėnesį turėjau kelias laisvas valandas Kaune. Pasivaikščiojęs po Žaliakalnį ir aplankęs a.a. klubo “Terra X” likučius, nusprendžiau nusileisti Kauko laiptais. Keli užkalbinti praeiviai pasiūlė nusileisti funikulieriumi, tačiau, įjungus regimąją atmintį, radau Kauko laiptus. Truputį apleistus, bet spinduliuojančius tam tikra nostalgija. Netrukus pasiekė žinia, jog būtent čia būrelis Kauno entuziastų organizuoją kažkokį judesį. Apie jį kalbuosi su šios idėjos generatoriumi Jurgiu Valiukevičiumi.
Kaip gimė “Be stogo” idėja?
Įdėja gimė prie J. Naujalio muzikos gimnazijos valgyklos stalo. Sėdėjome su draugais ir šnekėjomės, kaip atsibodo groti mokyklos salėse, egzaminuose. Kilo idėja, kad pavasarį (tuomet buvo žiema) reikia surengt koncertėlį mokyklos kieme. Kadangi esu šioks toks idealistas, nusprendžiau parašyti projektą ir pateikiau jį mokyklos direktorei. Mokyklos vadovybė buvo nieko prieš tokį renginį. Kartu su Beata Preisaite pradėjome rinkti koncerto programą ir ieškoti paramos instrumentų ir scenos nuomai. Papasakojau mūsų idėją kitai draugei iš Dailės gimnazijos, Adelei Pukelytei. Ji pasisiūlė pajungti ir dailininkus – suorganizuoti dailės darbų parodą bei kūrybines dirbtuves vaikams. Galiausiai projektą papildė Roderick f. Tuck labdaros ir paramos fondas, prisidėdamas prie organizacinio darbo, o festivalio mecenatu tapo koncernas SBA. Už tai mes jiems labai dėkojam, be jų, šis projektas tikriausiai ir būtų likęs valgyklos bandelės lygyje…
Kodėl “Be stogo”? – juk ir lietus užlyja, ir nuo saulės nepasislėpsi…
Taip, iš tikrųjų ir lietus gali užlyti (praeitais metais kaip tik per koncertą kilo audra), ir nuo saulės nepasislėpsi. Dėl oro bandom tartis, tačiau garantijų jokių neturim. Bet tai mums nėra svarbu. Pati festivalio idėja yra išvilioti menus iš parketinių salių ir perkelti juos į lauką, į netradicinę miesto erdvę. Atvira, neoficiali erdvė menui suteikia ir socialinę potekstę – į koncertus ir kitus renginius gali ateiti bet kuris miestietis, neatbaidomas oficialios ir išpuoštos salės, menas atgaivina ir užpildo nepelnytai apleistą miesto erdvę, parodo, kokia ji galėtų būti.
Ar miesto dydis turi įtakos vietinei kultūrai?
Žinoma, kad miesto dydis turi reikšmės. Tačiau norėčiau paklausti, kas yra ta vadinama kultūra? Kaip tik šia tema mes surinkome dailės darbų parodą „Miestas = Kultūra?!”, kuri bus eksponuojama festivalio metu. Dailinininkus pakvietėm panagrinėti klausimus – kas apskritai yra kultūra? Ar kultūra egzistuoja tik didžiuosiuose miestuose? Manau, ši tema yra gili ir bus įdomu pamatyti jaunųjų menininkų darbus.
Vilniečiai apie Kauną kalba su tam tikra pašaipa ir sako, kad kauniečiai strigę smetoninėje Lietuvoje. Kaip pats jautiesi Laikinojoje sostinėje?
Jaučiuosi puikiai, čia gyvenu nuo pat gimimo. Yra tekę vienus metus pagyventi Vokietijoje bei Italijoje, todėl manau apie Kauną galiu susidaryti aiškesnę nuomonę. Iš smetoninės epochos dabar jau galiu pajusti tik architektūrą, kuri, deja, dažnai yra nebranginama ir niokojama. Manau, kad Kaunui pasisekė, kad jam teko pabūti Lietuvos sostinę. Per tą laiką jis išaugo ir išgražėjo. Nors ir mažas miestas, tačiau jame yra daug užslėptų, jaukių vietų. Tai jį daro nenuobodų ir subtilų. Galbūt ne kiekvienam Vilniečiui (iš didžiosios raidės) lemta tai suprasti ir pajusti.
Kurios vietos Kaune, tavo nuomone, kultūringiausios ?
Yra baras “Kultūra”. Jame mėgstu pasibūti. Savo kultūra niekam nenusileidžia Šančiai, kuriuose ir pats gyvenu. Žaliakalnis turi išlaikęs inteligentiškos, aukštuomenės kultūros. Vilijampolės ir Aleksoto dar neištyrinėjau.
Kodėl festivaliui pasirinkai būtent Kauko laiptus ?
Mes esam kaip kolumbai, ieškome neatrastų ir nepelnytai apleistų miesto vietų. Norime praplėsti miesto kultūrinę zoną iš jo centro į atokesnes vietas. Kauko laiptai bei baseinas, esantis jų viršuje, yra kaip tik tokia vieta. Laiptai pastatyti 1937 m., jų viršuje įrengtas pirmasis Kaune fontanas su baseinu, kurį papuošė daili B. Zalenso skulptūra “Poilsis”. Deja, ši vieta dabar yra apleista, o čia laiką leidžia tik vietinė flora ir fauna. Kai šią vietą pamačiau, iškart supratau, kad tai užburianti erdvė. Atrodytų, kad esi ne Kaune, o kokiam nors Paryžiaus skverelyje. Nedvejojom ir čiupom Kauko laiptus.
Kokiais kriterijais vadovaujiesi, dėliodamas programą ?
Mūsų festivalis yra atviro kodo sambūris. Kažkurią dalį programos sugalvojome patys, tačiau daugiausiai išgirdome pasiūlymų iš kitų žmonių. Ateityje sieksime, kad prie festivalio galėtų prisidėti bet kuris norintis. Šiais metais norėjome paliesti muzikos, teatro ir dailės sritis. Šeštadienį Kauko baseine vyks komiksų, teatro ir dailės kūrybinės dirbtuvės. Vėliau jaunimo teatro grupė „Teatronas“ pristatys spektaklį „Ofisinis gyvenimas“. Vakare, nuo 19 val. prasidės klasikos programa. Pirmąjį vakarą skambės kamerinė muzika, o antrąjį įvyks festivalio jaunimo kamerinio orkestro “Vilijampolė” premjera. Po klasikos seks džiazas. Penktadienį girdėsime saksofonininko Leonardo Pilkausko vadovaujamą grupę Leonard Grey Group. Šeštadienio vakarui, o tuo pačiu ir festivalio pabaigai, atvyks svečiai iš užjūrio Amsterdam – Budapest Underground, kurie gros kartu su žinomu lietuvių saksofonininku Kęstučiu Vaiginiu.
“Be stogo” programoje nėra nei dydžėjų, nei kitų daugiau mažiau girdėtų scenos vardų. Kokį matai savo festivalio lankytoją?
Paminėjai dydžėjus kaip opoziciją klasikinei muzikai. Tačiau aš pats vaikštau tiek į klasikos koncertus, tiek ir į elektroninės muzikos. Klasikinė muzika, jos klausymasis ir supratimas labai skiriasi nuo kitos muzikos. Jai reikia šiokio tokio pasiruošimo ir tai, manau, dažniausiai atstumia jaunimą nuo jos. Todėl nesitikiu, kad mūsų renginys kada nors taps masofke. To ir nenorėčiau, atrodytų kad tada klasika prarastų tą intymumą ir subtilumą, kurį ji skleidžia. Vis dėlto vyks ne tik klasikinės muzikos koncertai. Kiti renginiai yra tikslingai nukreipti į jaunimą, todėl tikiuosi, kad pavyks pritraukti ne mažą būrį Kauno jaunuomenės.
Jei rašytum laišką kultūros ministrui, ko, visų pirma, paprašytum?
Pone ministre, sumažinkite šiek tiek mokesčius menininkams. Jie iš tikrųjų yra dideli ir smaugia kultūrinę veiklą. Geriausia, kad menininkams jų išvis nebūtų. Keista, kai gaunamas rėmimas iš Kultūros ministerijos, tačiau apie 30% sumos reikia atiduoti atgal. Gal ištikrųjų jiems reikia laišką parašyt???
Komentarai