Esama muzikos, skirtos pasyviam vartojimui – tai muzika prekybos centruose, laukimo salėse, kavinėse. Tačiau patiriame ir kitokį, aktyvų santykį su muzika: mėgstame kurį nors muzikos stilių, skiriame kokybišką muziką nuo prastos muzikos, džiaugiamės galimybe paremti mylimo atlikėjo albumo išleidimą tinklapyje „Kickstarter“ ir turime susidarę nuomonę apie muzikos industriją apskritai.
Atrodo, dar visai neseniai klausėmės vinilinių plokštelių, o didžėjai šokiuose grojo …juostiniais magnetofonais. Jei reikiamas gabalas buvo kitoje pusėje, tekdavo persukti visą ritę. Kaip virtuoziškai elgtis su juostomis iki šiol demonstruoja vienas Lietuvos reivo pradininkų Sigitas Grybas aka Saga.
Vėliau atsirado kasetės ir tai atrodė tobulas garso “konservas” – gerokai mažesnis ir patvaresnis už juostą. Ką jau kalbėti apie kompaktinį diską, kuris skambėjo tarsi pasiekęs mus iš kosminių technologijų laboratorijų. Kaip meteorai blykstelėjo bandymai įvesti minidiskus, DAT kasetes ir panašias laikmenas. Šiandien viskas sugulė į nulius ir vienetus virtualioje atmintyje, o sąvoka “mano kolekcija” netenka prasmės, nes visa muzika kabo “debesyse”. Sako, tuoj pereisime prie to, kad kiekvienas taškas galės reikšti tiek nulį, tiek vienetą…
Bet ar turėtume likti pasyvūs ir muzikos industrijos atžvilgiu? Žinoma, muzikos industrija yra milžiniškas darinys ir sunku įsivaizduoti, kad įmanoma jį pakeisti. Tačiau galime prisiminti, taip jau yra įvykę – muzikos industrija buvo pakeista padedant technologijoms. Tad pamėginkime rekonstruoti, kas įvyko tuomet. Kitaip sakant – ko reikia, norint pakeisti muzikos industriją?
Išrask kažką nauja
XIX amžiaus pabaigoje jau buvo kuriamos ir išbandomos garso įrašymo technologijos. Tačiau jos turėjo vieną trūkumą: įrašyto garso nebuvo įmanoma perklausyti. Nieko nuostabaus, kad toks garso įrašinėjimas, primenantis žinutę butelyje, nedomino plačiosios publikos. Tik po fonografo išradimo šiuo aparatu labiau susidomėjo muzikos industrija.
Žinoma, fonografas neatsirado tuščioje terpėje: XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje pradėjome pažinti elektrą, perduoti signalus dideliais atstumais, suprasti, iš ko susideda tokie mums įprasti reikškiniai kaip garsas ir t.t.
Taigi jei norite pakeisti muzikos industriją, pamėginkite išrasti kažką svarbaus. O gal užteks ir inovacijos?
Sudomink muzikos atlikėjus ir klausytojus išradimo teikiamomis galimybėmis
Padarėte išradimą, pakeisiantį muzikos ateitį? Tai dar ne viskas – reikia pasiekti, kad išradimas „išeitų į pasaulį“, t. y. kad būtų gaminamas, perdirbamas, parduodamas ir, žinoma, naudojamas. Taigi dabar jūsų uždavinys – išradimo teikiamomis galimybėmis sudominti muzikos atlikėjus ir klausytojus.
Atsiradus fonografui, rimti muzikos atlikėjai į šią technologiją žiūrėjo skeptiškai: neva prasta garso įrašymo kokybė iškraipys jų balsus (žinoma, garso įrašymo kokybė tuomet išties buvo prasta). Operos solistai nenorėjo būti įrašomi, nes bijojo, kad jų balsą atkuriantis įrankis išstums juos pačius iš darbo vietos. Kas beliko fonografus gaminančioms kompanijoms? Žinoma, atsigręžti į vodevilio atlikėjus ir kitus muzikantus, kuriems populiarumas buvo svarbiau už aukštus kokybės reikalavimus.
Jei jau sudominote visus savo išradimu, galite pastebėti, kad išradimas atlikėjams suteikia ne tik galimybių, bet ir tam tikrų apribojimų. Štai fonografo cilindrai galėjo talpinti tik 2-3 minutes muzikos, taigi atlikėjai savo dainas turėjo atitinkamai sutrumpinti (arba prailginti). Dabar galime įrašyti įvairios trukmės kūrinius, tačiau radijo stotyse vis dėlto dažniausiai skamba maždaug 3 minučių trukmės dainos.
Tobulink išradimą
Jau išsiaiškinome, kad jūsų išradimas sukuria atlikėjams ir klausytojams tam tikrų apribojimų. Tačiau apribojimai netrukdys tol, kol jų nebus per daug ir kol nekels pernelyg didelių nepatogumų. Kodėl jums turėtų tai rūpėti? Na, greičiausiai jūsų išradimo idėja jau susilaukė pasekėjų, kopijuotojų ir konkurentų, pasiryžusių padaryti tą patį, tik geriau.
Atsiradus garso įrašymo galimybei, daugybė laiko ir išteklių buvo skiriama sumažinti nepatogumams ir pakelti įrašo kokybei. Reikėjo nemažai darbo, kad vienodai gerai įsirašytų įvairaus tembro balsai, kad įrašyti orkestrą būtų galima ne tik mažame kambaryje, kad atkurtas garsas būtų kokybiškas… Čia varžėsi Tomas Edisonas (jis siūlė įrašymui naudoti cilindrus) ir Emilis Berlineris (siūlė naudoti diskus ir išrado patefoną). Šių išradėjų varžybose daugiausiai laimėjo klausytojai – jie gavo galimybę pasirinkti vis kokybiškesnį garsą.
Eksperimentuok
Gali būti, kad vienas iš jūsų konkurentų išras patogesnę, pigesnę ir visiškai kitokią technologiją, kuri atims iš jūsų didžiąją dalį klausytojų. Ką tuomet daryti? Galite iššaukti konkurentą į dvikovą (kažin, ar veiksminga išeitis) arba tobulinti savo išradimą. Jei pasiūlysite atlikėjams bei klausytojams įvairių naujų galimybių, jūsų išradimas vėl gali tapti populiarus.
Panašus procesas prasidėjo 1920-aisiais, kai ėmė populiarėti radijo transliacijos. Žmonės nenorėjo pirkti plokštelių ar cilindrų, nes žinojo, kad įsigiję radijo aparatą, galės nemokamai klausytis muzikos tol, kol šis suges. Tuomet elektros technologijos pradėtos naudoti ir įrašams, o muzikantai susidomėjo galimybe eksperimentuoti su garsu jau po jo įrašymo, kas paveikė įvairiausių muzikos stilių atsiradimą.
Daryk įtaką stilių, subkultūrų bei kultūrų kūrimuisi
Ar muzikantai naudoja jūsų išradimą, atranda jame naujas galimybes ir netgi ginčijasi, kuris muzikos stilius geresnis? Tuomet jūsų tikslas pasiektas – dabar belieka neapsnūsti, nuolatos tobulinti išradimą bei pritaikyti jį įvairiausioms visuomenės grupėms ir muzikos stiliams. Jūs pakeitėke muzikos industriją!
Besidominčius, nesutinkančius bei trokštančius sužinoti, patirti ir išbandyti daugiau kviečiame į lapkričio 23 d. Vilniuje bei lapkričio 30 d. ir gruodžio 7 d. Kaune vyksiantį seminarų ciklą „Technologijos, pakeitusios muzikos industriją“. Renginiai nemokami.
Daugiau informacijos ir registracija: http://mokslasirmenas.lt
Komentarai