J. Cassaveteso retrospektyva “Skalvijoje”

Gruodį ryškiausių kino klasikų retrospektyvas rengiantis „Skalvijos“ kino
centras šiemet grąžins į JAV nepriklausomo kino ištakas. Gruodžio 6-15 d.
čia bus parodyta amerikiečių Naujosios bangos pradininko Johno Cassaveteso
(1929-1989) kūryba. Jo pasišventimas kinui ir tuo metu novatoriškas
įsipareigojimas kurti emociškai atvirus filmus už didžiųjų Holivudo
studijų ribų, įkvėpė ne tik amžininkus, bet ir šiuolaikinius kino kūrėjus.
Tarp jo talento gerbėjų – Jimas Jarmuschas, Aki Kaurismäki, Larsas von
Trieras, Martinas Scorsese ir daugelis kitų.

Scenaristas, aktorius ir režisierius Johnas Cassavetesas gimė Niujorke,
išeivių iš Graikijos šeimoje. Karjerą pradėjo kaip teatro aktorius, trumpų
kino vaidmenų atlikėjas. Netrukus išgarsėjo sėkminga aktoriaus karjera
Holivudo filmuose. Paradoksalu, tačiau ir Lietuvoje J. Cassavetesas geriau
žinomas kaip aktorius. Romano Polanskio kūrybos gerbėjai jį turėtų
prisiminti iš siaubo trilerio „Rozmari kūdikis“ (Rosemary Baby, 1968). Čia
jis atliko vieną pagrindinių vaidmenų – Rozmari vyro.

J. Cassaveteso kūrybinis kelias unikalus tuo, kad vienu metu jis ir
bendradarbiavo su Holivudu, ir maištavo prieš jo standartus. Tuo metu, kai
visi kūrė didžiųjų Holivudo studijų paviljonuose, jis išėjo į Niujorko
gatves, filmavo prigrūstuose baruose, namuose, leidosi į eksperimentus su
garsu ir montažu. Galiausiai vėl grįžo į Holivudo studijas, tačiau nuolat
įsiveldavo į nesibaigiančius konfliktus su prodiuseriais.

Vienu metu spontaniškas, intymus, bet ir tiesus, netgi šiurkštus J.
Cassaveteso kinas yra sunkiai apibūdinamas. Vieni jį lygina su prancūzų
Naujosios bangos filmais, kiti – su realistiškomis cinéma verité stiliaus
juostomis, tačiau ir vieni, ir kiti sutinka, kad šio režisieriaus kinas
yra savitas. Jo kino pasakojimai primena lūžius išgyvenančių moterų ir
vyrų charakterių studijas; seka kasdienio gyvenimo, o ne tradicinio
linijinio naratyvo ritmais.

Retrospektyvos žiūrovams bus siūloma pamatyti šešis J. Cassaveteso filmus.
Ją pradės debiutinis „Šešėliai“ (Shadows, 1959), sukurtas 16 mm juostoje.
Tai vienas ryškiausių bitnikų epochos liudijimų, primenančių nuolatinę
improvizaciją 6-ojo deš. Niujorko ritmais ir atmosfera. Juosta išsyk pelnė
kritikų įvertinimą Venecijos filmų festivalyje, o M. Scorsese ją gretino
su tokiais klasikos šedevrais kaip „Pilietis Keinas“ (Citizen Kane, rež.
O. Welles) ir „Uoste“ (On The Waterfront, rež. E. Kazan).

Pažintį su J. Cassaveteso kūryba tęs „Veidai“ (Faces, 1968), pasakojimas
apie tarpusavio santykiais besibodinčius sutuoktinius, įtaigi drama
„Paveikta moteris“ (The Women Under the Influence, 1974), dėl tematinio
panašumo lyginta su Milošo Formano „Skrydžiu virš gegutės lizdo“.
Asmeninės J. Cvassaveteso kovos su Holivudu metafora tapo drama „Kinų
bukmekerio nužudymas“ (The Killing of a Chinese Bookie, 1976).

Retrospektyvos metu bus galima pamatyti ir aktorinius J. Cassaveteso
darbus. Nepamirštamas jo ir Genos Rowlands aktorinis duetas išliko
filmuose „Premjera“ (Opening Night, 1977) ir „Meilės tėkmės“ (Love
Streams, 1984). Tai buvo viena ryškiausių porų ne tik kino ekrane, bet ir
gyvenime.