Kartą “Jamaikoje”… pt.2

Redakcijos komentaras: po pirmosios “Jamaikos” serialo dalies, žadėjome antrą – joje Lietuvos (ir ne tik) baruose ir klubuose jau kelis dešimtmečius didžėjaujančio Žilvino Noruišio įžvalgos, patarimai ir komentarai. Atsisveikinę su “Jamaika”, šiuo metu Žilvinas ir jo kolegos iš “Fishday” legendinį ciklą tęsia daug mačiusiame ŠMC bare.

7 tipinės klaidos, kurių verta išvengti dj barui

Trumpa priešistorė: rugsėjo mėn. pabaigoje su manim susiekė keletas žmonių, prisistatė “Jamaika” programų vadovais ir pakvietė organizuoti “Fishday” šeštadieniais. Po keletos pašnekesių šiaip taip išaiškinom, kad “Fishday” šiaip jau buvo savaitinis ketvirtadienio renginys, kad norint jį atkurti, reikėtų stabilumo ir norėtume sutarti iki lauko sezono pradžios, visa tai “Jamaikai” tiko, po kelių savaičių trinktelėjome atidarymo renginį ir pradėjome ketvirtadienius. Vėliau visa tai išaugo į kaltinimus dėl nepakankamų apyvartų, nepakankamos reklamos, per daug išgertų gėrimų, buvome verčiami susitaikyti su vienpusiai pakeistomis sutarties sąlygomis, o po kaltinimų butelių vagyste iš baro, kas yra visiška nesąmonė, normalių santykių, savaime aišku, išlaikyti nebuvo įmanoma. Suprantu tik viena, kad labiausiai dėl to kaltas esu aš, prisiėmęs man iki tol nepažįstamą “Fishday” organizatoriaus rolę ir nesugebėjęs numatyti tų visų problemėlių, todėl siekdamas išpirkti savo kaltę, žeriu nemokamą pamokslą, kaip, mano galva, viso to galima buvo išvengti.

Mano bare faina, kaip namie

Antkainį, kurį klientas bare turi susimokėti už gėrimus, reikėtų pateisinti – vien butelio atkimšimas nėra pakankamai įtikinamas argumentas už jį prašyti trigubos kainos. Pakabinti nakvynės namų bufete du surfboardus ir teliką su bangomis tam, kad galėtumei vadintis surf baru ir pozicionuotumeis kaip new hot dj bar, neužtenka, kaip ir norint tapti sushi baru neužtenka pakabinti tris kinietiškus šviestuvus iš Senukų už 29.99. Tai, kad turi fainą kiemelį, žiemą niekam neįdomu.

Pasikvietęs atlikėją, iškart uždirbsiu daugiau pinigų

Ne, iškart neuždirbsi. Jei pas tave žmonės be didžėjaus neina gerti gėrimų, pirmiausia sugalvok, kaip juos atsivesti, o vėliau galėsi galvoti, kaip juos linksminti. Atlikėjas pats savaime nėra fiskalinis instrumentas, ir dar nė vieno baro vadovo, nemokančio dirbti, neištempė. Tai ne varpas, kurį kuo garsiau muši, tuo daugiau žmonių ateis pasimelst prie baro.

Kadangi moku žiauriai didelius pinigus už programą, galiu nekreipti dėmesio į atlikėjų darbo sąlygas

Ir didžėjams, ir muzikantams tai yra darbas. Vieniems didesnis, kitiems mažesnis, tačiau vis tiek darbas, už kurį ne tik turi būti teisingai atlyginama, o taip pat egzistuoja visa krūva subtilybių, į kurias neįsigilinus anksčiau ar vėliau subręs konfliktas. Todėl nenustebk, kad yra žmonių, kuriems netinka tavo nuostabioji namų kino sistema už 200Lt, alumi supiltos buitinės rozetės iš senukų, palūžęs “tulpės-jackas” iš elektromarkto, svyruojantis stalas, po alkūnėm besipainiojantys barmenai ir kt. Tai, kas gal ir buvo normalu 1994-tais, 2014-tais taip nebeatrodo. Ne pirmus metus dirbantys šį darbą didžėjai namie dažniausiai turi geresnes sąlygas, nei daugumoje dj barų, ir tai yra vienas iš didžiausių nesusipratimų šiame versle. Ir tai, kas tau atrodo “žiauriai dideli pinigai”, dažnam yra vos pusė įprasto honoraro, kartais ir mažiau. Nepamiršk to.

Apyvartos visuomet bus stabilios, jei mano bare yra savaitinė muzikinė programa

Ne, nebus. Vartojimas turi savo bangas, pakilimus ir nusileidimus, egzistuoja viešai pripažinti “juodieji savaitgaliai” ir šiaip apyvartinės skylės, dėl kurių nėra kalti nei barai, nei jų programa. Žmonės turi susiformavusius vartojimo įpročius, ilgainiui juos perpranti, bet jei tavo ~20 vietų kambariukas neprisipildo net ir su didžėjų pagalba, bėdų, ko gero, reikėtų ieškoti ne programoje. Didžėjai ir muzikantai nėra nemokami marketologai, kurie suras tavo barui vietą po saule, išspręs lankomumo problemas ir kas savaitę už buteliuką alaus konsultuos opiais klausimais. Ką didžėjai tikrai gali padaryti, tai ateiti laiku ir gerai pagroti, jei bus kam. Pagros, net jei ir nebus kam, tik gal ne taip gerai. Darbas toks.

Neprofesionalūs barmenai yra patrauklu

Rankas plauti po tualeto privalu ne tik akušerėms. Teisingai suskaičiuoti grąžą privalu ne tik banke. Už klientą nuspręsti, kiek jis arbatpinigių tau palieka, priimta tik Tambove ir galbūt Karagandoje. Jei nesugebi atsiminti, kiek iš žmogaus paskutinį kartą prašei už tą patį gėrimą, geriau jau vadovautis kainininku, kuris, beje, yra privalomas kiekvienam bare, patinka tai tau ar nepatinka. Taip pat derėtų nepamiršti, jog žmogaus stovėjimas už baro yra reglamentuojamas pakankamai griežtais įstatymais, kurių kiti rinkos žaidėjai (tavo konkurentai ir/ar kolegos) yra priversti skrupulingai laikytis, o nuo to stovėtojo sugebėjimo parduoti gėrimus labiausiai ir priklauso tavo superverslo gerovė – jei po savaitės atlikdamas inventorizaciją pastebi trūkstant poros butelių, nelabai gudru yra dėl to kaltinti pas tave grojusius atlikėjus – didžiajai daugumai jų tą butelį yra paprasčiau nusipirkti, o ne pavogti.

Didžėjai per daug geria ir man tai per daug kainuoja

Ne, tai daug nekainuoja, ir šiaip, vaišingumas pats savaime nėra privalu, tai yra gero tono ženklas, o svetingumą ir visas jo išraiškas baras privalo sugebėti kontroliuoti ir apskaityti pats. Neturėtų tai būti ir sutarties objektas, tačiau taip dažnai atsitinka, ir jei jau yra numatytas gėrimų kiekis, kurį privalai pateikti, būk mielas, jo ir laikykis, o jei padavei ar įpylei per daug – nepriekaištauk. Atrodysi kaip kvailys ir dar visi viešai iš tavęs pasijuoks, kad “nuvarei į minusą ant trijų litukų”. Didžėjaus, kuris baigęs darbą po pažastimi išsineštų nespėtą išgerti kvotą alaus, man dar nėra tekę matyti, o jei taip ir būna – pasijuokime iš jo visi kartu.

Nežinau, kas aš ir ko noriu, bet noriu to dabar!

Jei jau susimąstei atidaryti dj barą, turėk omeny, kad nesi pirmas ir paskutinis tai darantis. Pasivaikščiok po miestą, pasižiūrėk, ką daro kiti. Pasitark su būsimais kolegomis. Išsigrynink idėją. Numesti ant baro porą CDJ fantazijos užtenka kiekvienam, net ir nelabai žinančiam, kas tai yra. Jei neturi jokios ilgalaikės strategijos, bet nori susitarimų visam sezonui, pasiskaičiuok, ar sugebėsi tai išlaikyti. Jei jau nagrinėti konkretų atvejį, kviestis 3 metus neegzistuojantį renginį atsikurti tavo bare ir priėmus visas tam būtinas sąlygas, po pusantro mėnesio apsižiūrėti, kad tai ne visai tai, ko tikėjaisi ir išsigalvoti visokių nebūtų istorijų vien tam, kad turėtum pakankamai argumentų pateisinti savo nesąmones… come on.