Emil Doesn’t Drive: nauja šokių muzika skamba per švariai

Plokštelių kolekcionierius-maniakas, kadaise joms neturėjęs pinigų, didžėjus, gyvenantis tarp Sofijos ir Berlyno, klubų savininkas ir tiesiog žmogus, mylintis muziką, kurioje vis dar gali atrasti netikėtų dalykų – Emil Doesn‘t Drive – šį šeštadienį dėlios vakaro garso takelį bare “Jamaika”, Vilniuje.

Emil Angelov gimė Bulgarijos sostinėje Sofijoje, o prieš 10 metų persikraustė į Berlyną. Netrukus jis pradėjo ieškoti ir kolekcionuoti disco, italo, spacedisco, wave ir new beat įrašus bei mokytis, kaip miksuoti įvairius garsus ir stilius. Po metų jis tapo “Club 103” ciklo “Laserdance nights” rezidentu ir grojo kartu su tokiais kaip Benji DF Hanoben, Daniel Wang bei Diskokaine. Tuo pačiu metu jis taip pat pradėjo nuolatos groti “Rio”, “Cookie’s”, “Tape” ir kituose Berlyno klubuose bei tūsuose. 2007-aisiais Emil pradėjo savo vakarėlius “Mirage”, kuriuose grojo didžėjai Jeffrey Sfire, Finn Johannsen, Jonny 5, Laser Magnetic, Intergalactic Gary, Prins Thomas, Rob & Zoopsie ir kiti.

Be to, Emil prisijungė prie The Sameheads ir kartu surengė kelis neįprastus koncepcinius vakarėlius, kurie, nepaisant Berlyno naktinio gyvenimo intensyvumo, nuskambėjo gana garsiai. Didžėjus apšildė ir tokius garsius vardus kaip The Glimmers, Justice, Chromeo, Glass Candy, I-F ir Santa Gold, grojo Kopenhagos ir Paryžiaus mados savaitėse, festivaliuose ir vakarėliuose Suomijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje.

Pastaruoju metu Emil, kartu su Dimitri ir Jeffrey Sfire, suka plokšteles “People Like Us” tūsuose Berlyno “Monster Ronson’s Ichiban Karaoke Bar”. Prieš rytojaus pasirodymą trumpai šnektelėjome su Emil.

Kodėl nusprendei persikelti į Berlyną?

Mano svajonė visada buvo groti kaip didžėjui ir ateityje atidaryti nuosavą mažą klubą. Nieko didelio ar komercinio, labiau privati, namų atmosfera. Tai jau vyksta ir dabar mąstau, ką veikti ateity.

Ar dažnai grįžti į Bulgariją? Kuo skirias naktinis gyvenimas Sofijoje ir Berlyne?

Grįžtu kartą per tris mėnesius, nes Sofijoje tapau „Jules Verne“ klubo dalimi, tad turiu susitikimus su partneriais. Taip pat ten vis dažniau rengiu vakarėlius pats, kartais kviečia pagroti.

Naktinis gyvenimas Sofijoje vis dar yra gana uždaras nuo likusio pasaulio, reikia daugiau mainų su kitais klubais už Bulgarijos ribų ir aš labai noriu būti viso to dalimi, įkvėpti žmones keistis, būti atviresniems naujai muzikai, menui, gyvenimo būdui ir pan. Bet jei mes kalbame tiesiog apie vakarėlio darymą, o ne apie vakarėlio darymą kaip darbą, tai yra nuostabu. Tiesiog nuvyk ir pamatyk tai pats(-i)!

Kaip atrandi savo klubus/ barus/ klausytojus?

Turi omeny apie tai, kur groju? Aš jų neatrandu, tai jie atranda mane.

Jei mane kvieti eiti į vakarėlį, žinoma, pirmas dalykas yra muzika. Aš negaliu būti vienoje vietoj ilgiau nei 2 sekundes, jei muzika yra bloga.

Kaip pats apibūdintum savo grojimo stilių? Kas jame ypatingo?

Mano muzikos stilius yra oldskūlas, kuris skamba labai šiuolaikiškai. Oldskūlą mėgstu, nes man patinka, kaip jis padarytas – būgnų mašinos, sintezatoriai, balsai, daugiausia grojama gyvai. Viskas taip dinamiška. Nauja šokių muzika visa padaryta kompiuteriu, turiu omeny daugumą, ir dėl to ji skamba „per švariai“. Nejauti žmogaus, nėra nei klaidų nei netikėtumo. Ritmas visuomet tuo pačiu metu, žinai, ką turiu omeny – tai tiesiog skirtumai tarp roboto darbo ir žmogaus darbo.

Ar prisimeni savo pirmuosius grojimus?

Pirmieji buvo iš kompaktų. Aš vis dar neturėjau pinigų plokštelėms. Tai buvo Berlyne, bare „Pony bar“ – buvo smagu.

Ar tai pirmas tavo apsilankymas Lietuvoje? Ko tikisiesi?

Taip, tai mano pirmas kartas. Aš tikiuos tik geriausio, ir žmonės man taip sakė.

Koks įsimintiniausias vakarėlis, kuriame yra tekę groti?

Smagus klausimas. Tai buvo vakarėlis, kurį padariau kartu su Dimitri So Emotional, Jeffrey Sfire, Spacelex. Visi jie labai geri pogrindžio didžėjai ir prodiuseriai.

Internete:

http://subpreme.eu/
http://www.residentadvisor.net/dj/emildoesntdrive
http://www.facebook.com/emil.angelov1
http://www.myspace.com/emlilime