Talino muzikos savaitės reklamos visų pirma pasitiko ant šio miesto… šiukšlių dėžių. Ir toks kiek netikėtas sprendimas tik parodo, kaip atvirai mąsto “Tallinn Music Week” (toliau – TMW) orgkomitetas ir kodėl tik 6 -ąjį kartą vykstantis forumas jau yra vertinamas visos Europos muzikos bendruomenėje. Ore.lt rūšiuoja įspūdžius iš savo šiukšlių dėžės.
Ketvirtadienis
Viskas prasidėjo jaukioje senamiesčio erdvėje “Must Puudel”, kur vienas nedaugelio Lietuvos leiblų “M.P.3” suorganizavo “Warm Up with Lithuania” pristatymą. Čia be (šventinio) bankūcheno ir visų skonių “999”, pasirodė akordeono žvaigždė Martynas, Without Letters ir Dee & Kamy. Kalbėjo Lietuvos ambasadorius Estijoje Neilas Tankevičius ir TMW vadovė Helen Sildna. “M.P.3” pasirūpino, kad būtų atspausti flajeriai su visų lietuvių pasirodymų laikais ir vietomis. Kas šiemet dalyvavo? Münpauzn, Mario Moretti, Monsoon Season, Golden Parazyth, Keymono, Without Letters, Fingalick, 96wrld, Deep Shoq, King Sleep, Dee & Kamy ir Beissoul & Einius. TMW bet ko neima ir visi šie atlikėjai savaip įdomūs, bet pasigedau tokių kaip ba., Los Turbos, Sheep Got Waxed, mmpsuf, Umiko ir panašių.
Iš 12-os ketvirtadienį veikusių erdvių pasirinkome jau ilgai veikiantį ir savo aktualumą truputį praradusį “Von Krahl” klubą. Pikto kaimyno mieste sunkoka įsivaizduoti dviejų salių klubą pačiame senamiesčio viduryje. Čia vyko suomių leiblo “Stupido Records” 25-erių metų jubiliejus. Kadangi ši įrašų kompanija specializuojasi pliusminus pankroko klimatuose, nenuostabu, kad čia grojo estų legendos J.M.K.E. (savo laiku jų hitą “Tere Perestroika” traukė pusė Šiaurės Europos), jų kolegos Psychoterror bei suomiai Kosmikud, Pää Kii ir kiti. Šilumos ir šypsenų pridėjo viename pirmųjų “Satta Outside” festivalių matyti ska ambasadoriai iš Suomijos The Valkyrians.
Pamatę rankose žemėlapį, prie klubo išėjimo sutikti estai maloniai pasiūlė parodyti kelią. Pakeliui dar užvedė į koncertų sale virtusį alternatyvinį kino teatrą “Kino Soprus”. Nors grojusi grupė Leslie Da Bass yra gavusi įvairių vietinių apdovanojimų, jos muzika skambėjo pernelyg monotoniškai. Tačiau viską gelbėjo nuostabi retro kino salė, VJ projekcijos ir apšvietimas.
Pakeliui į “Hetk”, kur grojo dalis lietuviško desanto, vienas bendrakeleivių Jaagup Jalakas prasitarė, kad yra vienas “Hetk” sumanytojų, o atidaryti tokią vietą inspiravo a.a. Vilniaus “Woo”. Būtent gero maisto ir geros muzikos kombinacija jam pasirodė patraukli. Taip pat jis labai gyrė lietuvišką elektronikos sceną ir sakė, kad estai nepavaro. Beje, prieš kelia metus Jaagup Vilniuje dalyvavo konferencijoje “Baltijos elektronika”, tai matyt žino, ką sako. Deja, bestovint prieš klubo duris įsijungė low battery, todėl lietuvius girdėjau tik sapnuose, bet tikiu pagrojo gerai, kaip Jaagup ir sakė.
Penktadienis
Ką žinom apie Estiją? Dauguma girdėjome, kad čia gimė “skaipas”. Japonijoje beveik visi girdėjo apie vieną geriausių sumo imtyninkų estą Baruto Kaito. Mažiau kas žino, kad A.Tarkovskis savo “Stalkerį” filmavo Taline. Kompozitorius Arvo Pärt yra žinomas pasaulyje plačiau nei M.K.Čiurlionis. Na, ir gal dar vieną kitą faktą. Bet taip pat Estija turi vieną kiečiausių prezidentų pasaulyje Toomas Hendrik Ilves, kurio kalba jau kelis metus yra vienas laukiamiausių TMW įvykių. Šiemet visi taip pat atnešė savo pagiriotas galvas ir įkvepiančią prezidento kalbą palydėjo audringais plojimais. Smagu, kai šalį valdo žmogus jaunystėje klausęs Rolling Stones ir žinantis, kokia svarbi ir viską išjudinanti yra saviraiškos laisvė.
Tiesa, truputį anksčiau galutinai pažadino per pusryčius priešais prisėdusi Nadežda Tolokonikova iš Pussy Riot ir jos kolega. Kalba sukosi apie ką tik aplankytą Estijos kalėjimą, kur tokios geros sąlygos, kad Rusijoje tai būtų neįmanoma – visi norėtų ten pakliūti. Po kelių valandų jau abi “pusės” viešai atsakinėjo į kito žymaus ruso Artiomo Troitskio ir auditorijos klausimus. 95% laiko buvo kalbama tikrai ne apie muziką. Ta pati Nadežda sakė, kad išvakarėse grupė atmetė pasiūlymą tapti gyvai grojančia grupe ir išvažiuoti į pasaulinį turą, nes nenori dalyvauti šou versle, o koncentruojasi į visuomeninius-socialinius protestus.
Dar vienas įdomus konferencijos pranešimas – grupės Saint Etienne nario Bob Stanley, neseniai išleidusio knygą “Yeah Yeah Yeah: The Story of Modern Pop”, pašnekesys su “Mojo” žurnalistu Kieron Tyler. Pusamžiai pražilę vyriškiai beveik valandą kalbėjosi apie independent ir indie skirtumus.
Šįvakar laukia apie 100 atlikėjų daugiau nei 25-iose Talino vietose. Jei liksiu gyvas, pasakosiu toliau…
… kojas po venue-hop’inimo maudžia, bet visa kita veikia. Muzikinė penktadienio programa prasidėjo nuo jaukaus islandų indie electronikos projekto Asonat pasirodymo “Terminal” įrašų parduotuvėje. Tai Plastik Joy ir Ruxpin narių projektas su vokaliste.
Beklaidžiojant po pavyzdinį Talino senamiestį (kaip sakė vienas atlikėjų: “Nesuprantu, kaip galima gyventi muziejuje po atviru dangumi”), netyčia užtikau įdomų melomanišką artefaktą. Vieno parkelio informacinė lenta, be kitų istorinių faktų, skelbė, kad čia sovietiniais laikais vykdavo muzikos įrašų turgelis. Antakalnio gale, miškelyje prie transporto žiedo, Vilniuje irgi toks buvo, bet vargu, ar apie tai pasakojama turistams.
Jau minėtas “Kino Soprus” priėmė intymiu prancūzės Cyann skambesiu. Sodrus ir tuo pačiu trapus atlikėjos vokalas plaukė pianino pasažais, papildytais skoningais efektais. Trūko tik video projekcijų didžiuliame ekrane, bet gal VJ dar miegojo.
Prabėgomis girdėjau tribal estus Allinn (truputį priminė Goat), labiau patiko “Sinilind” klubas, kokio labai trūksta Vilniuje – jauki koncertinė erdvė keliems šimtams žiūrovų. “Kloostri Ait” salone-arbatinėje grojo iraniečių projektas Shiraz Rahavarde-Parsian, tačiau mūsų kelias vedė į industrinę kultūros katilinę “Kultuurikatel”, kur trijose grubiose erdvėse vyko festivalio “Stalker” parinkti atlikėjai nuo Vilniuje kelis kartus matyto dueto Talbot nario projekto Blood Pavilion iki melodingo dubstepo, nuo tų pačių Asonat iki rusų dark techno Perforated Cerebral Party. Ne mažorams.
“Sinilind” grojusius intensyvaus coldwave/post-punk baltarusius Super Besse buvo sunku palikti, tačiau The Woken Trees kino teatre pastatė tikrą garso sieną savo originalia Joy Division vs. The Soft Moon vs. Black Sabbath versija su savotiško tembro vokalu, savo maniera truputį primenančiu kažką tarp Nick Cave ir The Ex. Pasirodymo pabaiga virto Sonic Youth vertu triukšmo siautuliu.
Gražiai pristatyti Neon Noir nuvylė, todėl pasukau į naują erdvę “DAF studio” – sovietinio estiško moderno aktų salę. Ši nostalgijos kupina erdvė tiko dar vieniems baltarusiams Petlia Pristrastiya, grojantiems veržlų melodingą post-punk su įdomiu vokalu ir tekstais. Nors publikos buvo ne daug, grupė beveik visus privertė judėti ir net dukart prašyti pakartot.
Penktadienio pabaigai, kai centre jau po truputį kilo įtampa tarp vietinių rusų ir nevietinių britų, “Hetk” pasirodė Without Letters. Deja, erdvė jų pasirodymui nelabai tiko. Muzikantai grojo balkone, todėl sunkoka buvo užmegzti ryšį su publika, o ir skambėjo viskas kaip… iš balkono. Beje, tai turbūt bus vieninteliai TMW matyti lietuviai – sąmoningai jų vengėme, nes norime gauti naujų garsų dozę, nepykit gerb. muzikantai – Lietuvoje tikrai ateisim.
Šeštadienis
Paskutinę TMW dieną, atokvėpiui nuo muzikos, pradėjome geriausioje Estijos parodų erdvėje KUMU. 2008-aisiais šis muziejus (nors taip nesinori vartoti šio žodžio kalbant apie meną) buvo pripažintas ir geriausiu Europoje. Be įdomių Skandinavijos, tarp jų ir keleto lietuvių, menininkų kūrinių, smagu matyti šią erdvę gyvą, t.y. pilną įvairaus amžiaus lankytojų. Tarp jų, ir Without Letters narių.
TMW programa pradėta nuo diskusijos pavadinimu “The indie labels in the new music business – success stories and survival strategies”. Nepriklausomų įrašų kompanijų “Fullsteam”, “Stupido records”, “I Love You records”, “PIAS Recordings”, “FatCat” atstovai diskutavo apie albumų leidybą, nuolatinį pinigų merkimą, platinimą, santykį su skaitmeniniu pasauliu.
Teorinė TMW dalis baigėsi tradiciškai linksmu renginiu “Check My Demo” – muzikos ekspertai traukė iš dėžės demo CD, paskui klausė ir vertino, pasakojo savo patirtį muzikos atrankoje. Daugiausia emocijų susilaukė nuoširdžiai naivus estiškas repas, kurį visi pripažino neprofesionaliai padarytu, tačiau įdomiu tuo, kad už jo girdėjosi žmogus ir jo istorija.
Nors nepavyko išgirsti suomių merginų Olimpia Splendid, buvęs ore.lt bendradarbis Karolis Vyšniauskas (beje, čia gali rasti jo TMW atrinktą playlist’ą) lygino jas su Sonic Youth.
Austrai Velojet “Kino Soprus” salėje grojo kokybiškai, energingai, tačiau kažko pritrūko, kažką per daug priminė. Grupė gyvuoja jau 9 metus, todėl norėtųsi išgirst daugiau jų pačių.
Dar viena koncertų vieta – “Kodu baar” – skliautuotas ir truputį klaustrofobiškas rūsys Senamiestyje. Čia pasirodė trapi mergaitė raudona suknele Jenia Lubich, savo balsą “skolinusi” ir Nouvelle Vague. Panašiai tik su didesniu rusiško neo-romanso akcentu ji nuoširdžiai dainavo ir bendravo su publika. Norėtųsi ją pamatyti, kad ir to paties kino teatro scenoje. Žinoma, tiek daug atlikėjų per 3 dienas negali groti vien gerose erdvėse, kažkam pasiseka daugiau, kažkam – mažiau.
Kauniečiui King Sleep (galbūt geriau žinomam iš kito jo projekto The Picturesque Episodes) pasisekė geriau – jis geru laiku grojo viename populiariausių TMW taškų klube “Von Krahl”. Atlikėjo aprašymas “skambėjo” giliau ir tamsiau, nei jo atliekama muzika.
Didžiojoje “Von Krahl” salėje suomiai Death Hawks visus pasiėmė kartu į savo kraut-psichodelinę kelionę. Charizmatiškas vokalistas-gitaristas sukosi kaip koks šamanas. Ir nors kartais norėjosi dar ryškiau, paskutinė kompozicija auditoriją nunešė toliau nei klubo salė.
O “Kodu baar” rūsyje jau laukė lo-fi noise post-punk trio iš Maskvos Trud. Vaikinai užsuko maksimum garso ir nuo pirmos sekundės smogė savo minimaliu, bet kabinančiu uraganu. Vietomis truputį priminė danus Iceage, tik dar grubiau ir tiesmukiškiau. Stipru, nuoširdu, atvira.
Perpildyta kino salė pasitiko belgus BRNS. Pernai britų NME juos pripažino viena įdomiausių naujų grupių. Ir šie belgai toli gražu nėra ramūs. Turtinga perkusinė aplinka, kurioje laisvai jaučiasi tiek patys muzikantai, tiek klausytojai. Dainuoja beveik visi, bet labiausiai būgnininkas. Šiandienos indie plačiaja prasme. Grupė dar tik ruošiasi savo debiutiniam albumai, bet jau yra gana žinomi Europoje. Pasirodymo pabaigoje auditorija plojo atsistojusi – pirmą kartą per tris dienas. Po belgų groję latviai The Sound Poets skambėjo pernelyg akademiškai ir pretenzingai arba paprasčiau tariant skystokai.
Žinoma, tokie renginiai kaip TMW, Eurosonic Olandijoje, Great Escape Anglijoje ar Reeperbahn Vokietijoje turi tam tikrą “valstybinį” kvapelį ir yra pernelyg saugūs savo formatu. Dažniau akcentuojamas žodis dirbti nei kurti. Todėl, turint omeny šių renginių apimtis (vien TMW pasirodė keli šimtai atlikėjų), mažai jų dalyvių patenka į ryškesnę scenos šviesą. Šios konferencijos daugiau skirtos muzikos industrijos atstovams nei pačiai muzikai, tačiau, kaip skaitei aukščiau, ir šioje mugėje buvo galima rasti, net tik profesionalių produktų, bet ir originalios kūrybos. Tere.
Komentarai