Grįžkime atgal. 2013 – ųjų metų vasara. Neveikiančioje pionierių stovykloje “Ereliukas” pirmąkart įvyko kitokios (arba visokios) muzikos festivalis STRCAMP. Būtent ten mes pirmąkart išgirdome grojant Ondula. Tai buvo karštos saulės nupliektas sekmadienio vidudienis ir Ondulos grojami viražai ir intelektuali šokių muzika sukėlė visus ant kojų linijiniam atsisveikinimo šokiui. Laura Aragoneses Ángeles, slapyvardžiu Ondula, atvyko į STRCAMP festivalį iš Berlyno, o ten gyventi atsikėlė iš Madrido. Muzikinio kompaso dėka šiandien Ondulos miksas OreCast ir Sunday Bug rubrikoje.
Į Lietuvą sugrįžti pažadėjusi Laura 4-oje SDB SPECIAL MIX dalyje sukuria autentiškų skambesių skraistę. Obscure Electronics, Analogue Syth Music ar Experimental Dance Music abstrakcijos iš plokštelių ir grotuvų sudėliotame mikse – lyg pats Ondulos atspindys. Ji prisiliečianti, ritminga, vandeninga ir griežta.
Laura, kodėl pradėjai groti?
Garsas man visada buvo vienas iš pagrindinių komunikacijos būdų. Turėjau radijo laidą Madride, bet atvykus į Berlyną kalba tapo barjeru – beveik nešnekėjau angliškai, todėl dirbti radijuje tuo metu buvo neįmanoma. Žinoma, reikėjo save išreikšti, todėl grodama atradau būdą kaip pasakoti istorijas per garsą ir apskritai muziką. Esu padariusi keletą garso instaliacijų meno parodoms. Šiandien, tiek garsą, tiek pačią muziką vertinu atsižvelgdama į plačius ir skirtingus aspektus.
Žinome, kad esi iš Madrido. Kaip ir kodėl atsiradai Berlyne?
Į Berlyną atvykau nemokėdama vokiškai, su lagaminu ir pinigais, kurių turėjo pakakti dvejoms savaitėms. Pati kelionė daugiausiai buvo vidinis ieškojimas, išreikštas išoriniu judėjimu. Mane domino Berlyno eksperimentinės muzikos scena – pirmąjį mėnesį eidavau į tris, keturis eksperimentinės muzikos koncertus per savaitę. Man tai buvo nauja ir įdomu, bet po kiek laiko supratau, kad man svarbiau ne kiekybė, o kokybė.
Kokią muzikinę įtaką tau padarė Berlynas?
Manau, kad mano muzika būtų panašiai kitusi bet kur kitur, jaučiu, kad sėkla jau buvo pasėta anksčiau. Bet akivaizdu, kad Berlynas įkvėpė mano kūrybą, ir šią vietą aš pasirinkau ne be priežasties. Kai čia atvykau, buvau labai susidomėjusi ankstyvąja Vokietijos elektronine muzika ir krautrocku, o tai, kad gyvenau Berlyne man leido pažinti šią muziką iš arčiau. Vertinu čia esančią įvairią auditoriją: skirtingo amžiaus, tautybės ir kilmės žmones, besidominčius undergroundo, eksperimentine ar elektroakustine muzika. Tai veikia muziką ir palengvina jos supratimą, net jeigu kalbame apie pačią smulkiausią muzikos šaką.
Lietuvoje pasirodei du kartus: D.O.S. renginių serijoje ir STRCAMP festivalyje. Kodėl nusprendei pas mus atvykti?
Su draugu Oscar derWinzige grojau viename Berlyno klube, kai pora žmonių iš Vilniaus (Matas Aerobica ir Karolis Bŏ ) priėjo prie mūsų ir pakvietė atvykti į Lietuvą. Žinoma, mes sutikome ir atvykome groti į D.O.S. klubą. Patirtis neapsakoma, o tuo pačiu taip užsimezgė ir didelė draugystė bei puikus muzikinis ryšys tarp dviejų miestų. Meilė iš pirmo žvilgsnio.
Tavo gyvenime daug reiškia muzika?
Ne tik muzika, bet ir garsas bei visos jo formos man labia svarbios – tai parodo mano realybės suvokimą.
Su gerbėjais nesidalini savo grojaraščiais. Kodėl tai tokia paslaptis?
Tai ne paslaptis, o profesinis susitarimas. Manau, kad grojaraščio samprata veda didžėjaus profesiją ir darbą degradacijos link. Kai groju, stengiuosi sukurti pasaulį, į kurį klausydamasis papultų ir klausytojas. Tai yra nuostabus muzikos bruožas ir jo turėtų pakakti. Nemanykit, kad aš nenoriu dalintis. Pats grojimas jau yra dalijimasis, tiesiog nenoriu sugadinti underground muzikos esmės – reklamuojant paversti ją komercine. Dauguma grupių, kurių muziką groju, sutiktų su mano nuomone. Man nesunku pasakyti, jog mano setuose skamba Coh, Diseño Corbusier, Portion Control, John Bender ir t.t. Dirbamas didžėjaus darbą žmogus praleidžia valandų valandas klausydamas įrašų ir ieškodamas paslėptų lobių juose. Džiaugiuosi, kai kažkas supranta ir mėgsta tai, ką darau ir visad parodau savo įrašus tiems, kurie to paprašo. Juk šaunu pažadinti smalsumą žmoguje, bet jis pats turi perklausyt visą albumą, kad surastų savo asmeninius perliukus. Man skaudu matyti, kaip šiais laikais muzika tampa mada. Suprasti ir pajusti muziką užtrunka daugybę metų – reikia pereiti keletą etapų. Skaudina vaizdas, kai žmonės groja kūrinius, kurie netinka šalia vienas kito ir aš tokiame muzikos vystyme dalyvauti nenoriu. Muzika yra mano prieglobstis ir aš ją labai gerbiu, privalau ja rūpintis. Man nesvarbu, kad esu pogrindyje, groju mažose vietelėse mažoms auditorijoms. Man svarbu, kad žmonės iš tikro ateitų dėl muzikos, ateitų ieškodami to pasaulio, o ne dėl to, kad tokia mada.
Ką manai apie skaitmeninę, klikų muzikos industriją?
Tai ne tik vieno mygtuko paspaudimo muzikos industrija – mes gyvename vieno mygtuko paspaudimo visuomenėje. Mus nuolat pasiekia milžiniški kiekiai informacijos ir mes tą informaciją tuojau pamirštame, nebeturime sugebėjimų ją apdirbti, suvirškinti. Patys sunaikinome savo informacines talpyklas. Viskas tvyro tame pačiame lygyje ir mes jau negalime suprasti kas svarbu ir tikra. Nenoriu skleisti gandų, bet nemanau, kad tai kada nors pasitaisys. Galbūt dar yra kelias atgal, galimybė padaryti savo gyvenimą glaustesniu. Žinau, kad yra tą darančių žmonių, bet jei kalbame apie visuomenę – nemanau, kad tai įmanoma.
Kartais tyla virsta muzika, pavyzdžiui, kaip John’o Cage’o “4.33”. Mocartas yra sakęs, kad muzika nėra natos, o tyla tarp jų. O ar galėtum paaiškinti, kas yra triukšmas?
Triukšmas yra laikomas tarša, trikdančia informacijos dalimi, bet iš tiesų jis yra lygiai toks pats subjektyvus kaip garsas ar tyla. Šie trys elementai yra vienas su kitu susiję ir grožį galima atrasti kiekviename iš jų. Visi jie kuria emociją, judina kažką viduje. Kartais triukšmas sukelia daug patogesnių emocijų nei bet koks kitas garsas.
Kaip atskiri tikra nuo netikra?
Viskas priklauso nuo tavo paties suvokimo ir žinių. Tai, kas man yra labai nerealu, kažkam gali būti labai realu. Mes tiesiog esame skirtinguose supratimo lygiuose. Kiekvienas turi surasti savo pasaulį harmonijoje kartu su jautrumu. Tu turi suprasti tą pasaulį ir tas pasaulis turi suprasti tave, nes tu jam priklausai ir vartoji tą pačią kalbą, tuos pačius kodus.
Jei galėtum keliauti laiku, į kurį laikmetį norėtumei grįžti? Kodėl?
Daug mieliau keliaučiau į ateitį. Jei pasaulis dar egzistuotų, man būtų įdomu pamatyt žmogaus evoliuciją.
Kaip atsipalaiduoji?
Nuolatine nemiga.
Kas tau yra gyvenimo džiaugsmas?
Tai skamba kaip reklaminis šūkis – gyvenimo džiaugsmas. Nepirkčiau šito produkto.
Ką pažadi pagroti kitą kartą būdama Lietuvoje?
Sunku nuspėti, kokia tądien bus mano muzikinė nuotaika, bet manau kad sugrosiu šį nuostabaus vokiečių muzikanto ir draugo Malte Steiner kūrinį.
Sunday Bug Special prenumerata iTunes, o originali Sunday Bug radijo laida čia.
Daugiau apie Ondula jos asmeniniame mixcloud.
Viršelio autoriai: Aina Climent ir Lukas Petraitis. Interviu ėmė Sunday Bug radijo komanda.
Komentarai