Malaizijos sostinės Kvala Lumpūro naktinio gyvenimo epicentras Bangsaro rajone neatrodo toks painus, kai už rankos veda nuolatinis jo gyventojas Paulius Staniūnas. Jau ne pirmus metus šiame Pietryčių Azijos megapolyje skaičiuojantis lietuvis – vienas einamiausių pramogų verslo fotografų. Jam atviros daugumus, taip vadinamo, KL’o klubų ir barų durys, o tiek pažįstamų neturi turbūt net dauguma vietinių.
Prieš keletą metų su Pauliumi susipažinau, sekdamas kito Malaizijoje gyvenančio lietuvio – gatvės menininko Ernesto “Zach” Zacharevičiaus pėdomis. Šiandien fotografas ir jo “All Is Amazing” projektas yra pastebima Malaizijos (multi)kultūrinio gyvenimo dalis, o Paulių galima sutikti įvairiausiuose renginiuose nuo kvepiančios KL’o mados savaitės iki tvankaus underground’inio klubelio. Legendinių Tortoise koncerte ar vakarėlyje Australijoje.
Kaip atsidūrei Azijoje, pradėjai… nuo Kinijos?
Žinok, viskas prasidėjo nuo Indonezijos. Berods, prieš 7 metus. Gavau stipendiją studijuoti Yogyakarta mieste (dar žinomam, kaip Indonezijos kultūrinė sostinė). Vėliau – Kinija, beveik 2,5 metai Pekine ir Šanchajuje ir tada buvo lemiama kryžkelė – grįžau į Lietuvą ir pasakiau sau, jei išbūsiu metus Lietuvoje, liksiu ir Azija bus tik atostogoms. Kaip matai, atsakinėju į klausimus iš Kvala Lumpūro : ) Lietuvoje pabuvau septynis mėnesius ir patraukiau atgal į Aziją.
Kuo patraukė Kvala Lampūras, kad apsistojai čia? Kodėl, pvz., ne Bankokas ar Singapūras, kuriuose kultūrinis gyvenimas margesnis?
Žinai Malaizijos turizmo šūkį “Malaysia Truly Asia”? Manau, jis yra viena retų tiesų apie šią šalį (nes dauguma jų yra turistinis melas). Iš pradžių sužavėjo KL multikultūrinė visuomenė. Čia gyvena kinai, indai ir malajai. Tiek vieni, tiek kiti laikosi įsikibę savo kultūrinių vertybių ir nemėgina vieni kitiems jų piršti (na, bent iš pradžių taip maniau). Tad KL miestas ir visas Malaizijos pusiasalis yra labai margas kultūriniu aspektu. Važiuojam toliau: kalba. Visi kalba angliškai, kiniškai, bahasa kalbomis. Geriau ir būti negali, nes visas šias kalbas mokėjau ir jaučiausi saugiai bei patogiai tiek turguje derėdamasis su močiutėm, tiek bendraudamas su islamo policija klubuose reidų metu. Na, ir trečias, bent ne mažiau svarbus faktorius buvo “AirAsia” – pigių skrydžių Azijoje lyderė, kurios pagrindinis hub’as yra čia, Kvala Lumpūre. Visa Azija ranka pasiekiama ir už labai prieinamą kaina. Taigi, šie trys veiksniai buvo lemiami mano pasirinkimui.
Ar į Aziją atvažiavai jau būdamas fotografas? Kada kilo mintis paimti į rankas fotoaparatą?
Kažkada pries n metų draugė iš JAV atvežė fotoaparatą, jei neklystu tai buvo 2005 metai. Bet tuomet nieko rimto su juo taip ir nedariau, kol neatvykau į Indonezija, šalį, kuri, mano nuomone, yra viena fotogeniškiausių mano lankytų šalių. Viskas mano vakarietiškai akiai ten buvo gražu, spalvinga, egzotiška, nematyta. Tad fotoaparatas vis dažniau ir dažniau būdavo su manimi. Tuomet 2010 metais, jau būnant Pekine ir prarandant bet kokią viltį tikėti žmonių nuoširdumu, gavau pasiūlymą fotografuoti vakarėlį. Vat tada viskas ir prasidėjo. Vakarėlis po vakarėlio, daug skaitymo internete, kaip geriau fotografuoti naktį, daug daug daug daug praktikos, kol pagaliau gimė kažkas, kuo dabar galiu labai didžiuotis – “All Is Amazing”. Didžiausią pagreitį šis naktinio gyvenimo fotografijos projektas įgijo butent čia, Kvala Lumpūre.
Fotografuoji daugiausia naktinį gyvenimą, esi labiau pelėda nei vyturys?
Esu visiška pelėda. Fotografuoju naktį, nes naktis yra vienintelis paros metas, kuomet turiu laiko šiam hobiui. Dieną dirbu “normalų” darba, kuris apmoka mano draudimą, buto nuomą, keliones ir t.t., o naktį fotografuoju. Tačiau vis daugiau ir daugiau gaunu pasiūlymų fotografuoti dieninius renginius, kas yra visai smagu, ypač kai klientas sako “Fotkink kaip nori ir ką nori”. Ar gali būti kas nors geriau, nei kūrybinė laisvė?
Kuo ypatingi šiuolaikinės muzikos vakarėliai Malaizijoje? Juk pietryčių Azijos žmonių elgesio normos gana santūrios…
Elgesnio normos čia santūrios tik dvejose vietose: 1. viešbučio priimamajame, pasitinkant turistus 2. namuose, gyvenant su tėvais. Visa kita čia lygiai taip pat, kaip ir pas mus. Vienas iš keleto skirtumų – žmonių kiekis, ne tiek vakarėliuose, kiek muzikos festivaliuose. Teko fotografuoti dviejų dienų muzikos festivalį, kuriame apsilankė virš 50 tūkstančių žmonių. Ai, dar prisiminiau, labiau up scale klubuose dažnai galima išvysti klientus, užsisakančius dešimt butelių šampano, dvidešimt butelių degtinės vienu ypu. Noras pasirodyti prieš kitus čia labai nesvetimas. Na, dar Islamo policijos reidai, draudimas fotografuoti musulmonus, vartojančius alkoholį, alkoholio remiamuose vakarėliuose, jokio twerkinimo Diplo/Major Lazer koncerto metu. Visa kita – ok : )
Pagal kokią muziką žmonės čia šoka?
Geras klausimas. Prieš keletą dienų teko šia tema kalbėti su vienu naktinio gyvenimo veteranu. Abu priėjom išvados, kad KL’e muzika yra labai prasta. Priežastis – muzikinio paveldo ir padoraus muzikinio auklėjimo nebuvimas (čia turiu omeny mases). Klubuose groja tai, kas parduoda, o šiandien parduoda EDM (liūdna, labai liūdna). Džiugu tik tai, kad šiame mieste yra keletas kišenių, kur gali išgirsti labai geros ir kokybiškos muzikos. Tie klubai turi ir savo auditorijas, ir nuolatinius DJ. Bet verslas sukasi aplink EDM.
Ar azijiečiai bando kurti kažką savito, ar tik gaudo madas iš Vakarų pasaulio?
Labai platus klausimas. Azijos šalys lygiai taip pat skirtingos, kaip ir Europos. Kinai pvz., kaip visi žinome, kopijuoja, tačiau tame nieko blogo jie nemato. Net nevadina to kopijavimu, o imitacija. Imituoti, pasak mano kalbintų kinų, yra gerai, nes taip tobulėji ir mokaisi, bei gali išrasti kažką geresnio ar tiesiog patobulinti jau esamą produkta (gerai skamba, ane? :) Japonai ir korėjiečiai, kurie taip pat priklauso šiaurės Azijai, kaip žinome, yra vienos inovatyviausių šalių pasaulyje. Tuo tarpu Pietryčių Azija vėlgi, kaip kur. Manau, tai daug susiję su kolonijine praeitimi (kitaip tariant, kaip su šalimi elgėsi užkariautojai – liežuvis nesiverčia vadinti jų “kolonistais”). Kuo daugiau išsilavinimo užkariautojai suteikė šaliai, tuo šalis inovatyvesnė. Kuo labiau vietiniai gyventojai buvo engiami, išnaudojami ir griaunama jų kultūra, tuo mažiau pasitikėjimo savimi ir konkurencingumo. Čia būtų galima pasakoti ir pasakoti, bet kalbant apie Malaiziją, tai dozė inovatyvumo ir modernaus meno čia tikrai būtų ne pro šalį. Kas gelbsti šią šalį, tai jau minėta multikultūra (nes kiekviena kultūra savitai interpretuoja tam tikras gyvenimo nišas ir diktuoja skirtingą pasaulėžiūrą) ir anglų kalba (britų palikimas).
Neseniai fotografavai Australijoje, kokie ten vaizdai?
Aha, teko užsukti į Australiją. Oi, Australija man kaip Lietuva, tik 1000x visko daugiau (žemės, gyvūnų rūšių, vyno, budulių, kinų restoranų ir t.t.). Buvau Melburne, kurio centras dydžio sulyg pora Vilniaus senamiesčių, visa kita – naujieji rajonai. Na, o kas apie naktinį gyvenima, tai čia jau kitas reikalas. Žmonės, palyginus su KL’u, agresyvesni (kas nėra gerai), laisvesni prieš kamerą (kas yra gerai) ir spalvingesni stiliumi ir apranga (klimatas, Domai, klimatas…, kai ištisus metus +35 lauke, hipsterinio megztuko į klubą nelabai užsidėsi). Teko fotografuoti trijuose klubuose, kurie buvo visiškai skirtingi tiek lankytojais, tiek muzika. Vienas buvo pilnas studentų, šokančių pagal “European Hit Radio” Top 40, kitame visi šėlo hiphopo ritmu, na, o paskutiniame tikriausiai tik aš, apsauginiai ir barmenas buvome ne gėjai arba kultūristai. Visuose buvo be galo fun ir tiesiog dar kartą įsitikinau, kad kamera ir gera nuotaika yra raktas į bet kokios auditorijos vakarėlį. Baigus fotografuoti, paskutiniame klube, aš ir draugė gavom šampano butelį, kaip padėką. Friends will be friends. Naktį užbaigėm centrinėje Melburno aikštėje, gerdami šampaną ir su saujele turistų žiūrėdami Euroviziją dideliam dideliam ekrane.
Ar tai, kad esi baltaveidis „palang’as“ (taip Malaizijoje vadinami užsieniečiai) atveria daugiau durų nei vietiniams?
Iš pradžių mėginau pats sau meluoti ir to nepripažinti, bet taip, tu teisus. Atveria daug durų, bet daug jų ir užveria. Užveria, nes tu esi visada “matomas”, o atveria, nes kažkam tai naudinga, kad esi matomas. Tiesiog stengiuosi šia “balta” korta naudotis saikingai ir visada atiduoti pagarbą vietiniams, nes aš jų šalyje tik svečias. Pvz., dažnai esu kviečiamas fotografuoti didelius muzikos festivalius, į kuriuos visada su savimi imu vietinius fotografus, su kuriais pelną ir šlovę dalinamės po lygiai.
Papasakok apie „All is amazing“ projektą, kuriame darbuojiesi…
Tai naktinio gyvenimo Azijoje fotoportalas arba kitaip – tiesiog mano Facebook’o puslapis, kuriame talpinu nuotraukas iš visur, kur fotografuoju. Didžiausią pagreitį jis įgijo būtent Malaizijoje. Mėginau jį užkurti Lietuvoje, tačiau ne kaip sekėsi, manau, didžiausias skirtumas buvo auditorijos gausa – Malaizija dešimt kartų didesnė už Lietuvą (apie 30 mln gyventojų). Malaizijoje jis puikiai gyvuoja dėl keleto priežasčių: a) niekas to čia prieš tai nuosekliai nedarė; b) niekam neįdomu į vakarėlį eiti dirbti, visi nori linksmintis, o man fotografavimas naktį ir yra linksminimasis; c) alkoholio kompanijos čia dažnai organizuoja didelius vakarėlius, kas yra labai naudinga, norint užsidirbti iš naktinio gyvenimo fotografijos.
Ar buvo tokių gerų tūsų, kad net padėjai fotoaparatą į šoną?
Visi geriausi tūsai buvo tie, kuriuose nepadėjau fotoaparato į šoną. Rimtai, man fotografavimas naktį yra geriausias pasilinksminimo būdas (į vakarėlius eini nemokamai, gėrimai nemokami (nors alkoholio ir nevartoju fotografavimo metu, bet visada pasiseka draugams, kurie ateina su manimi ;), plius dar kartais sumoka, kad ateinu pafotkinti, what’s not to like?).
Kokios muzikos pastaruoju metu pats klausaisi? Kas pasiekė ir patinka iš lietuviškos estrados?
Klausausi daug “Spotify” ir “Soundcloud” muzikos. Iš elekronikos nieko geriau nesu atradęs nei vokiečių klubinė muzika ir visi remiksai, o iš instrumentinės visada širdžiai miela senas džiazas ir Nick Drake. Kalbant apie lietuvišką muziką, visai neseniai vienas KL’o DJ atsiuntė žinutę tokiu pavadinimu “Radau tave internete, kodėl nesakei, kad kuri muziką!” Atidarau nuorodą, o ten TenWalls iš Berlyno, lygiai tokiu pačiu akcentu, kaip mano, angliškai kalba ir savo nerealius muzikinius gabalus leidžia. Tai va, kiekvieną kartą vietiniam klube išgirdus TenWalls, veide visada gimsta šypsena : )
Dalyvavai LT prezidento rinkimuose?
O jie jau buvo? Paskutinį kartą balsavau gyvendamas Kinijoje, nes ambasada buvo visai netoliese. O kadangi Azijoje jas turime visas dvi (Pekine ir Tokijuje), tai bet kokie pilietiškumo aktai užima labai daug laiko ir pastangų. Pasą ir tą buvo lengviau, greičiau ir net pigiau pasikeisti atskridus į tėvynę.
Labai ačiū už interviu, pasimatysime Lietuvoje!
Internete:
https://www.facebook.com/allisamazing
Komentarai