Jei mums reikėtų pompastiškų, pardavimus skatinančių antraščių, būtų galima pakabint kažką panašaus į “Kode9 – žmogus, atradęs Burial ir dubstep’ą”. Žiniasklaida mėgsta taip gaudyti skaitytojus ir jų klikus, bet mūsų reitingai ir pardavimai slypi kažkur anapus, o tu esi daugiau nei kvailas karosas.
2000-aisiais tūlas škotas Steve Goodman, plačiau žinomas kaip Kode9, pradėjo “leisti” elektroninį žurnalą “Hyperdub”, kuris po 4 metų tapo įrašų leidybos kompanija. Atlikėjas tiesiog norėjo išleisti savo įrašus, o viskas pavirto tuo, jog “Hyperdub” tapo vienu įtakingiausių bass muzikos leiblų su jau minėtu Burial, a.a. DJ Rashad, šiemetinėse “Sūpynėse” grojusia Laurel Halo, Fatima Al Qadiri, Flying Lotus, Jessy Lanza, King Midas Sound, Zomby ir kitais vardais.
Kode9 ne tik pats groja ir repuoja, leidžia savo ir kitų įrašus, bet užsiima ir moksline veikla – rašo knygas, dėsto universitetuose. Sunku patikėti, bet jis – filosofijos mokslų daktaras. Tiesa, jo filosofija vistiek vienaip ar kitaip susijusi su muzika. Spaudžiam play ir kalbamės su Kode9.
Visų pirma, sveikinu su „Hyperdub“ 10-ies metų jubiliejumi. Ar tikėjaisi, kad tavo label’as taps tokiu hyper?
Ne, nesitikėjau. Įkūriau jį tik tam, kad išleisčiau savo muziką ir niekada neplanavau, kad viskas taps taip keblu ir komplikuota.
Dub terminas šiandien naudojamas labai dažnai. Jis siejamas su daugybe žanrų ir kartais juo apibūdinami, atrodytų, labai skirtingi garsai. Kaip tu apibūdintum dub’ą?
Keletas skirtingų aspektų yra svarbūs „Hyperdub“ – bosu perpildytos garso sistemų (sound systems) kultūros įtaka. Dub taip pat yra ir instrumentinis klubinis gabalas. Dub taip pat susijęs su atimties metodika, prasidėjusią Jamaikos regio kultūroje, bet migravusia toli nuo savo šaknų ir tapusia esmine elektroninėje šokių muzikoje.
Pradėjai dydžėjauti būdamas 16-kos. Kas pastūmėjo stotis už pulto?
Taip galėjau girdėti savo norimą muziką ir rasti vietą, kur galėčiau jos klausytis ir nereikėtų kalbėtis su kitais žmonėmis klube. DJ „būdelė“ tiesiog tobula tam.
Kodėl Kode9?
Kažkas manyje užstrigo ties raide „k“ ir skaičiumi 9 – jie pradėjo šokinėti prieš mane – vis dar bandau išsiaiškinti kodėl.
1990-aisiais tavo gimtasis Glazgas buvo Europos kultūros sostinė. Ar tai kažkaip paveikė tavo karjerą? Žiniasklaida rašė: „Glasgow’s cultural sector was ‘booming’ then…“
Ne, nė kiek. Tais metais aš persikrausčiau iš Glazgo į Edinburgą.
Ką galėtum pavadinti Glazgo skambesiu ar garso takeliu? Ar tai skambėtų labai skirtingai nei Londono, kur gyveni dabar?
Mano Glazgo garso takelis yra labai senas senos Glazgo grupės The Blue Nile gabalas „Tinseltown in the Rain“. Londonas iš tikrųjų yra apie 20 miestų viename, todėl kiekvienam rajonui parinkčiau skirtingą takelį.
Esi Varviko universiteto filosofijos daktaras. Tikrai studijavai ne filosofijos istoriją, ar ne?
Teisingai. Abejoju, ar dauguma žmonių, studijuojančių filosofiją, pavadintų tai, ką aš dariau, filosofija. Netgi nepaisant to, jog labai rėmiausi ’70-80-ųjų prancūzų filosofais. Mano tyrimai visada buvo tarpdisciplininiai (pasinaudojant teorija, mokslu, fantastika, filmais ir muzika) ir nenorėčiau, kad būtų kaip nors kitaip.
Prieš keletą metų išleidai knygą „Sonic Warfare: Sound, Affect, and the Ecology of Fear“, kur tyrinėji akustinių galių panaudojimą ir kaip tai veikia žmones. Paprastai muzika yra maloni ir apjungianti, tačiau kaip ją paversti ginklu?
Kaip mus išmokė Gvantanamo įlankos pavyzdžiai, visiškai tos pačios technikos naudojamos naktiniuose klubuose (sustiprinta muzika, mirksinčios šviesos, pasikartojantys garsai) siekiant sukelti ekstazę, gali būti panaudotos ir kankinimams. Vienas kalinys, patyręs garsinius kankinimus, pavadino tai black ecstasy. Priklauso tik nuo konteksto.
Pamenu apsilankymą II pasaulinio karo nacių koncentracijos stovykloje (IX fortas Kaune) – ten buvo geležiniai laiptai ir mažas kambarėlis po jais. Kareiviai marširuodavo, kad išvestų kalinius iš proto. Koks galėtų būti labiausiai užknisantis ir netgi pavojingas garsas žmogui?
Na, aš gyvenu Pietų Londone prie pat ligoninės. Galėčiau pasakyt, kad policijos ir greitosios pagalbos sirenos yra vienas tokių garsų, nes jų garsas viršija visus kitus. Jos veda mane iš proto.
https://www.youtube.com/watch?v=yuw2eGX0KjA
Kaip apibūdintum Kode9 skambesį? Ar naudoji kokius nors garsinius ginklus prieš mus?
Daugiau nesistengiu nusakyti savo skambesio, nes kiekvieną kartą, kai pabandau, iškart norisi viską pakeisti. Bet iš mano DJ seto galima tikėtis grime, footwork, hip hop, house, garage ir techno mikso. Ar šios miglos tau užtenka?
Kodėl, manai, žemi dažniai tampa vis svarbesniais?
Nes žmonės nori būti liečiami muzikos, ne tik ją girdėti.
„Satta“ įsikūrusi prie Baltijos jūros. Ar kada nors teko groti šiose pakrantėse?
Ne, neteko. Todėl labai to laukiu ir tikiuosi.
Kokia melodija pastaruoju metu užstrigo galvoje?
Chicago footwork’o šmotas DJ Phil „Brand Nu Day“.
Internete:
Komentarai