Trečius gyvavimo metus pasitinkantis Klaipėdos kultūros baras “Kaštonas” jau puikiai žinomas ne tik vietos kultūros mėgėjams bei svečiams, bet ir leidusiems vasaros naktis Nidoje, kur sužydėjo pats pirmasis “Kaštono” kromelis. Valstybinės ku(cha)ltūros institucijų fabrikams kontrastą kuriantys “kaštoniečiai” be milijonų pagalbos, savo rankomis sukalė sceną ir barą, kur vietą rado ne tik didžėjai, bet ir muzikantai bei start-up’ininkai, o visai neseniai dar viena neeilinė jų idėja tapo kūnu: tiesiai iš Čekijos atskrido pirmoji, vinilu dvelkianti, plokštelių siunta su šiuolaikinės lietuviškos estrados rinkinio “Kaštono garsai” įrašais.
Naujoji plokštelė šį šeštadienį, gruodžio 13-ąją, “Kaštono” bare bus pristatyta vietos bendruomenei su Ministry of Echology trimitų aidais. Ta proga pašnekėjome su “Kaštono” programos vadovu ir dideliu vinilo fanu Audriumi Baubliu. Kaip klausytis rinkinio “Kaštono garsai”, kaip nebijoti bijoti ir ką veikti, kai viskas atsibosta.
Ar vaikystėje rudenį rinkdavai kaštonus? Jie būdavo kaip savotiška valiuta…
Rinkdavau kaštonus, kai reikėdavo jų į mokyklą atsinešti: į darbų ar dailės pamokas… Šiaip mano kieme, kur augau, neatsimenu, kad kaštonai būtų buvę kažkokia valiuta, tai nerinkdavau. Bent jau neatsimenu, gal tarp marozų augau : )
Prieš keletą metų buvo pasklidęs gandas, jog kaštonai Lietuvoje gali visai išnykti. Ar taptumėte šio judėjimo idėjininkais, jei tikrai taip nutiktų?
Žadėjom mes tada, kai buvo pasklidęs gandas, eiti deginti tų lapų, bet nenuėjom : ) Jei nacionaliniai parkai ir savivaldybės pradėtų rengti akcijas dėl kaštonų išgelbėjimo, tai, manau, tikrai paremtume ir prisidėtume.
Kokia esminė “Kaštono” idėja?
Idėja buvo pamaitinti visus tusovščikus, kurie Nidoje naktį neturėdavo kur nueiti užkąsti, vėliau – daryti Klaipėdoje koncertus ir vakarėlius, kokių nelabai buvo, o dabar turbūt – daryti, ką darome ir judėti toliau į priekį. Bet pagrindinė idėja buvo ir yra kažką daryti savarankiškai, nepriklausomai. Manau, visų mūsų “Kaštono” supratimas skirtingas ir tuo pačiu vienodas: kažkas turi idėją daryti gerus kokteilius, kažkas – renginius, kažkas – užsiimti virtuve, kažkas – sukurti atmosferą, kad žmonėms būtų jauku ir gera.
Kas sunkiausia/baisiausia buvo atidarinėjant Klaipėdos “Kaštoną”?
Sunkiausia ir baisiausia buvo paruošti “Kaštono” patalpas visiems leidimams gauti, nes jos nebuvo skirtos viešam maitinimui, nebuvo nė elektros, nė vandens, nė tualetų. Reikėjo projekto, kuris belekiek kainavo ir, aišku, savivaldybės žmonių parašų. Investicijos gavosi didelės, o ateitis – miglota, ar bus, ar nebus tas “Kaštonas. Tai dirbom visus metus, laukdami teigiamo atsakymo. Net negalvojome, ar čia eis ar neis žmonės – to nebijojom. Bijojom, kad mums išvis nieks neleis atidaryt, bet pavyko. Labai sunkiai, bet yra.
Žinant siaurą šio regiono rinką, ar dažnai tenka susidurti su politika?
Neteko dar nė karto susidurti su politika, esame buvę tik savivaldybės rėmėjai. Iš blogosios pusės po atidarymo su politika dar “nesusimušėm”. Policija tik keletą kartų nuo atidarymo buvo atvažiavus. Bandom išvis atsiriboti nuo politikos.
Kodėl ryžotės užsiimti ir muzikos leidyba? Ar tai natūralus progresas, ar tiesiog svajonė?
Kai sugalvojome išleisti plokštelę, tikrai neturėjome minties, kad užsiimsim muzikos leidyba. Kažkada juokavom, kad kiti barai pasigamina savo degtukus ar kitokią atributiką, o mes išsileidom plokštelę.
Neturiu svajonės užsiimti muzikos leidyba, viskas tarsi natūraliai gavosi ir gaunasi, muzikantai palaiko, jie nori, kad mes darytume ką darome. Žmonės taip pat palaiko, jie siūlo savo idėjas, gal kažkas ir gausis ateityje panašaus į muzikos leidybą.
Rinkinyje yra ganėtinai skirtingi atlikėjai, kas juos visus jungia? Kuris gabalas iš šio leidinio tau asmeniškai labiausiai patinka?
Juos visus jungia tai, kad praėjusį sezoną jie koncertavo “Kaštone”. Man atrodo, kad visos grupės, esančios rinkinyje, yra aktualios nūdienos Lietuvos muzikiniame gyvenime (gal ne televizine prasme): jos koncertuoja, groja gyvai, jos kuria savo dainas.
Dėl mėgstamiausio kūrinio, tai net nežinau. Patinka labai Andriaus Kulikausko dainos žodžiai – tinka šiomis dienomis kartais vyraujančiai nuotaikai visuomenėje. Aišku, patinka “ministrų” gabalas ir visada labai laukiu, kada užsidėsiu Giedrės dainą – labai kokybiškas įrašas. Šiaip kai kurių muzikantų kiti kūriniai turėjo būti plokštelėje, bet neturėjo įrašų, būčiau dar išskyręs Domantą Razauską.
Kaip manai, ar išvis Lietuvos publika pasiruošusi priimti vinilą? Neseniai buvo paskelbta, kad vinilas grįžo į savo šlovingas pardavimo aukštumas. Kodėl būtent šis formatas?
Man kartais atrodo, kad Lietuva nėra pasiruošusi priimti kai kurios muzikos, o dėl vinilo kaip formato tikrai nežinau. Dabar matosi, kad yra susidomėjimas vinilu, mačiau, susikūrė “Facebook” grupės, kur renkasi tik tie, kurie klausosi plokštelių. Jų yra nemažai, tad kaip ir yra kažkokia rinka. Dažniausiai tie, kurie klauso plokštelių, turi platesnį muzikinį požiūrį, nei šiaip eilinis vartotojas.
O kodėl plokštelė, tai kaip ir minėjau, mums tai labau buvo kaip simbolinis prezentas. Be to, kai vyksta diskotekos pas mus, tai 90 proc. per jas grojamos muzikos – iš plokštelių.
Dėl skambesio kokybės, tai tikrai negaliu tvirtinti, kad plokštelė geriau skamba negu CD ar mp3. Ji tiesiog skamba kitaip. Man plokštelėje išryškėja žemi dažniai ir bačka. Klausant plokštelės labiau įsijauti į muziką, beveik kaip koncerte : )
Kur ir su kuo rekomenduotum klausytis šio leidinio?
Kažkada su kolega Vytu (“Kaštono garsai” bendraautorius – aut.) kalbėjome, kad B pusė yra tokia posavaitgalinė, kada dar biškį ūžia galvoje (jei buvo smarkus savaitgalis), gali pasileisti ir, manau, tikrai nesinorės pakeisti. A pusė – labiau prieš lėkimą, įsivaizduoju, kad ją būtų galima klausyti kažkur skubant, išsiruošiant iš namų.
Su kuo? Su betkuom. Geriausia gal su savim pirmus du kartus perklausyti : )
Ar pameni, koks buvo pirmasis vinilas, kurį pats įsigijai?
Neskaičiuojant pirmųjų “Melodijų” ar kitų vokiškų leidimų, kuriuos pirkdavau turguje, pirmąją internetu užsisakiau šitą:
Nežinau kodėl. Man rodos, buvau susijaudinęs rinkdamasis plokštelę, nes jų norėjau nusipirkti daug, bet dėl piniginių reikalų teko rinktis tik vieną.
Kokio dydžio tavo plokštelių kolekcija?
Turiu apie 400 plokštelių. Čia sudėjus 12”, 7” ir 10”. Su “Melodijom” gautųsi daugiau.
Koks brangiausias tavo kolekcijos vinilas (materialine ir dvasine prasme)?
Dabar tai aišku, kad bus “Kaštono garsai”, ten įdėta daug visko : ) Labai vertinu vinilą, kurį padovanojo mano gera draugė Martyna. Tai – The Black “Man’s Burdon”
Brangiausiai turbūt mokėjau už Lemon Jelly albumą “Lost Horizons”.
Ką darai, kai viskas – darbas, muzika ir linksmybės – atsibosta?
Nieko… Į tai gali sutilpti daug kas: susitikimas su savais žmonėmis, tiesiog sėdėjimas ir šnekėjimas, buvimas namuose. Visada stengiuosi kuo daugiau būti namie, nes ir taip retai juose leidžiu laiką. Žodžiu, ilsėtis, nes dabar labai daug darbų, muzikų ir linksmybių : )
Ar jau turit slaptų minčių apie kitą relyzą?
Jo, turime, esame numatę, kas galėtų būti antrame rinkinyje “Kaštono garsai”, bet nelabai galiu sakyti – dar nekalbėjau su grupėmis, be to, dar nesibaigė koncertų sezonas. Bet tikrai bus antras rinkinys. Esame kol kas su vienu atlikėju pasirašę sutartį dėl antro rinkinio – nežinau, sakyt ar nesakyt – tai Vidas Bareikis. Norėjome jau į pirmą kompiliaciją įtraukti, bet dar nebuvo įrašo dainos, kurios norėjome.
Komentarai