Romantiška, nepriklausoma ir liaudiška Lola Marsh

Prieš keletą metų Yael Shoshana Cohen ir Gil Landau susitiko Tel Avive. Pajutę ypatingą ryšį, jiedu pradėjo kurti, įrašinėti ir koncertuoti kartu. Netrukus prie jų prisijungė kiti muzikantai ir scenoje atsirado indie folk grupė Lola Marsh. Jų muzikoje susijungė gilus, šiltas ir nostalgiškas vokalas, atvira asmeninė lyrika ir Vidurio rytų gitarų melodijos. Netrukus turėtų pasirodyti debiutinis grupės albumas, kurį išleis vienas svarbiausių nepriklausomų Izraelio leiblų “Anova music”.

Kovo pabaigoje grupė keliauja į Talino muzikos savaitę ir pakeliui sugros koncertą Vilniuje. Patiks, kam patinka CocoRosie, Kamanių šilelis, Lana Del Ray ir kiti švelnūs moteriški balsai ir subtili muzika.

Ar susiduriate su rutina? Kaip atrodo jūsų įprasta diena namuose? Ar gyvenate tik iš muzikos?

Taip, visą laiką skiriame tik muzikai, kiekvienas grupės narys turi ir savo muzikinius pomėgius, pavyzdžiui, muzikos ar vokalo mokymas, kai kas kuria reklaminius klipus. Iš esmės niekada nebūna tokios pačios dienos, kasdien veikiame skirtingus dalykus muzikoje, tačiau labiausiai nusistovėjęs dalykas mūsų gyvenimuose yra Lola Marsh.

Jei paprašytų apibūdinti jūsų grupę 3 žodžiais, ką pasakytumėt?

Romantiška, nepriklausoma, liaudiška.

Kur grojote savo pirmąjį koncertą? Kokie jausmai pirmą kartą užlipus ant scenos?

Lola Marsh prasidėjo kaip mano (Yaeli) ir Gil duetas. Jis grojo gitara, ukulele ir bandža, o aš – perkusijomis ir semplavau. Mūsų pirmasis koncertas Tel Avive buvo labai jaukioje mažoje erdvėje, kurioje buvo puiki nepriklausoma atmosfera. Mums tai buvo magiška ir atėjo daug žmonių – tikrai puiki aplinka mūsų pirmajam kartui. Abu pajutome, kad tai, ką darome, yra išties gerai ir tai suteikė pasitikėjimo.

Ar sulauki klausimų apie Lana Del Rey? :) Ar ši atlikėja tau patinka ir įkvepia?

Kartais iš tikrųjų paklausia, nes mūsų vokalo tembras ir dainavimo maniera yra panašūs. Vertinu Lana muziką, tačiau esame kilusios iš skirtingų muzikos pasaulių, o tai atsispindi mūsų muzikos pateikime.

Kada pirmą kartą išgirdai save radijo bangomis? Kaip pasijutai?

Pirmą kartą išgirdau maždaug prieš metus, jie transliavo dainą, kurią atlikome gyvai, nes vis dar oficialiai neišleidome nė vienos dainos iš savo debiutinio albumo (bet jau greitai). Buvo labai įdomu, visi draugai ir šeima skambino mums, kad pasakytų, jog jie irgi tai girdėjo.

Kaip įsivaizduoji Lietuvą?

Atrodo, išties puiki šalis, girdėjome apie ją daug gerų dalykų ir labai norime pajusti jos ritmą, susipažinti su žmonėmis ir bendra atmosfera.

Kas labiausiai įsiminė po to, kai pradėjote kurti muziką?

Įsimintiniausias momentas, kada pirmą kartą išgirdau Gil grojantį gitara, o jis – mane dainuojant. Tai buvo tarsi kosminė akimirka, iškart supratome, jog iš mūsų kartu gali išeiti kažkas gero, visa tai buvo dar prieš mums tampant pora, todėl šiandien šis momentas atrodo netgi dar ypatingesnis.

Kas tave liūdina šiandieninėje muzikos industrijoje?

Iš vienos pusės čiulpia tai, kad žmonės nebeperka fizinių albumų, kaip anksčiau. Iš kitos, viskas tapo žymiai labiau prieinama ir pasiekiama, o tai atveria duris visai pasaulinei klausytojų bendruomenei. Visa tai – dėka technologijų. Būtent taip suradome ir jus.

Vertinant skalėje nuo nežinomo atlikėjo iki Madonos, kur esate savo gimtojoje šalyje?

Nepriklausomoje scenoje namuose esame labai gerai žinomi.

Koks didžiausias tavo gyvenimo tikslas?

Paliesti kiek įmanoma daugiau žmonių ir jų širdžių visame pasaulyje, keliauti ir kurti muziką.

Įsivaizduok esi pasenusi, užtarnautame poilsyje po geriausio etapo savo gyvenime, kuriant ir koncertuojant, kaip pradėtum pasakoti savo muzikinės karjeros istoriją anūkams?

Papasakotume anūkams, kad visada žinojome, jog norime eiti šiuo keliu. Pakeliui patyrėme įvairių smūgių, bandėme užsiimti kuo nors kitu, tačiau, galiausiai, visada sugrįždavome į šį taką ir suradome vienas kitą. Akivaizdu, Gil ir aš turėjome toje pačioje aukštojoje mokykloje studijuoti muziką, bet abu mokėmės skirtingose mokyklose ir vystėmės nepriklausomai. Nepaisant viso to, mūsų keliai susikirto, todėl, panašu, mums buvo lemta susitikti, kad ir kas nutiktų.