Vienintelė proper Lietuvos regio grupė Ministry of Echology vieši Anglijoje. Ne kaip emigrantai ar turistai, o būtent kaip aidologijos ministrai, norintys įamžinti savo dabartinę būseną. Jiems tai labai smalsu, nes savo debiutinį “Notes & Quotes” jie brandino taip ilgai, kad kol jis pasirodė, ministrai vyniojo jau kitas aktualijas. Kai kurias kompozicijas galbūt jau girdėjai paskutiniuose kolektyvo koncertuose, tačiau studijinis įrašas yra kita kalba – tik jame gali išgirsti visus muzikantų sugalvotus niuansus. Kol kas ministrai nežino, ar tai bus pilnas albumas, ar medžiagos užteks tik EP, bet jie stengsis visą biudžetą panaudoti pagal paskirtį.
Beje, būtent “Big Jelly Studios” praėjusį rudenį savo debiutinius garsus įrašė jauna Vilniaus indie grupė Condor Avenue. Juos savo senam draugui, buvusiam legendinės indie grupės SH būgnininkui, Andriui Kačanovui rekomendavo vienas “Ore” įkūrėjų ir nenuilstantis Lietuvos indie puoselėtojas Jonas Oškinis.
Ministrų viešnagės akimirkas fiksuoja grupės trimitininkas Vytautas Narkevičius ir gitaristas Tomas Ždanavičius, o keletą žodžių taria aidologijos profesorius Paulius Burakas ir aspirantas Ugnius Raugalas:
Vakar atvykom į svetingą “Big Jelly Studios” Ramsgate, Anglijos pajūrio mieste. Studija įrengta buvusioje koplyčioje. Aukštos lubos, dideli langai.
Pavalgėm tradicinių fish&chips, veggie burgers ir paskanavom local beers.
Pučia smarkus pajūrio vėjas, visi labai geros nuotaikos, apsipratinėjam su studiją ir visokia nematyta įranga, pilna čia senovinių divaisų.
Dalis mūsų gyvena kotedže šiak tiek už miesto, kiti gi – pačioje studijoje.
Klausomės musical referencų, planuojam, įsivaizduojam, kaip kas gali skambėti.
Draugai nenulipa nuo instrumentų. Moogeliai, Rhodesai, visoki dar nebandyti TAPE delay. Minkomas naujas bosas, traškūs Audro būgnai.
Dar geiminam “Nintendo”, jau čia prieš miegą vakar :)
Vaibas labai geras.
Na tai va, antra diena praėjo, įsivažiuojam į buvimą.Jau ir valgyt patys pasigaminam, merginos rytais daro mankštą, mėgina kitus prikalbint, bet kol kas jiems ir taip gerai atostogaujas.
Vakar visą dieną vyko pasirengimas įrašams: mikrofonų statymas, parinkimas, instrumentų derinimas, monitoringo reguliavimas, žodž, pasiruošimas iš techninės pusės. Na, muzikantai irgi ne dyki sėdėjo, o grojo, grojo ir gerai prasigrojo.
Gerą pertrauką padarėm, ėjom paspardyt kamuolio – parkas, saulė, linksma ir viskas gerai.
Vakare buvo nuovargėlio, nors Vytukas vistiek moogelį sukiojo. Nerijus pajungė “Casio PT-1” klaviatūrą, kur iš Vilniaus atsivežė, tai užkūrė greitai digi reggae inna 1986 style, like this
Na, ir backyard’o dūmai, kur jau šįryt kaimynai sakė, kad “tell those russian people, that the agreement was to smoke in front of house“. Tai va, dabar in front of house russians gonna smoke..
O dabar jau rec spaus Ve, tai varau.
Įrašinėsim naują albumą, ar tai EP. Dar nežinom, kas tai bus galiausiai. Bet bus paruoštos dainos. Darom, kad patiems zjb skambėtų ir kad kojytės trepsėtų.
Pirmadienis prasidėjo darbingai – didieji techniniai iššūkiai, atrodo, pagaliau išspręsti – muzikantai nusiteikę pagaliau pradėti įrašus. Dar keletas valandų prabėgo patogaus garso paieškoms kiekvieno muzikantų ausinėse. Didelę būgnininko patirtį sukaupęs Andrius Kačanovas tuo tarpu davė puikų patarimą Audreliui dėl solinuko susiderinimo.
Studija dviejų aukštų – pirmajame per kelias patalpas išsidėstę muzikantai, o didžiojoje patalpoje, po koplyčios skliautu, įsikūrę gitaristai, mergaitės ir dūdų sekcija. Dar yra atskiras kambariukas gitariniams kubams, šalia virtuvė ir poilsio kambarys. Visur dvigubos durys ir garso izoliacija.
Antrasis aukštas skirtas operatorinei (control room), kur įsikūrusi prodiuserių ir garso inžinierių komanda. Čia pagalbos susilaukiam ir iš studijos šeimininko Al’o, kuris vienintelis žino savo painią spalvotų laidų ir lizdų sistemą.
“Kaip jaučiatės?” – klausia Verbaitis. “Puikiai” – atsako komanda. Ve: “Laikas kam?”, “Meilei” – pasigirsta kažkieno atsakymas. “Ne – įrašams” atsako, ir spaudžia Record.
Pirmasis gabalas: “Inna Vilnius City” – take’ų skaičius jau pamestas, bet vis ieškoma kuo geresnio susigrojimo – kad nebūtų klaidų, kad jaustųsi geras vaibas ir smagus judesys.
Pertraukėlės tikslingai išnaudojamos poilsiui. Galima ir iki Šiaurės jūros nužygiuoti, lūpas, pirštus pailsinti, galvą pravėdinti – labai reikalinga, nes jau turime ir pirmojo kraujo – trimitininkui Vytui trūko lūpa. Stengiamės keltis vis anksčiau, nes sesija ir toliau nusimato intensyvi – liko 5 dienos ir 6 gabalai per jas. Linkėjimai.
Rytinių ritualų įvairovė ne ką mažesnė už instrumentinę – kas saulę sveikina jogos ar kalanetikos pratimais, kas išeina rytinio pasivaikščiojimo ar skiria laiko meditacijai, kas mėto į krepšį ar spardo kamuolį, o kai kam užtenka ir dušo, mankštos ar rytinės cigaretės – bet kokiu atveju papusryčiavę visi nebenustygsta vietoje ir dega noru įrašinėti.
Pirmoji pagrindą deda ritmo sekcija – šokių muzikos pagrindai ir dub’o pamatai turi sulipti itin gerai, tad ieškoma optimalaus vienas kito pajautimo, susigrojimo ir susikoncentravimo. Čia jau patarimais ir vertinamuoju judesio palaikymu nepralenkiamas Paulius, kuris lygiagrečiai dar ir mėginasi gimtinėje nečiupinėtus analogiškai juostinius ir kitaip vintažinius žaisliukus.
Antradienio įrašas – visiems labai gražus, gilus ir originalus Elenos kūrinys “No Fight”, kiek nutolstantis nuo reggae apibrėžimo, bet čia pat sugrįžtantis ir išlaikantis judesį. Riddim’ų ir dainų įvairovė labai džiugina – tekstų yra parašiusios ne tik mergaitės – Roko parašytas “Away from Home” įrašinėjamas jau šiandien, o kol kas – dūdų sekciją savo rankose laikančio ir intensyviai draugams diriguojančio Martyno naujai peraranžuoti “Wanderer” ir “How Much Longer” dar laukia savo eilės. Linkėjimai.
Na, tai grįžom. Buvo gera sesija. Įrašėm visus gabalus, kuriuos planavome, einant dienoms darbas vis intensyvėjo. Buvo dienų, kai Ve recordino po 12-15 valandų. Ne tai kad materiolo tiek daug, bet kad norėjos, kartais gal per smarkiai, kad būt gerai viskas įpiešta. Bet įpiešėm. Tai labai gera dėl to. Nusileidus Vilniuje, einant oro uoste buvo toks jausmas kaip iš medžioklės kokios ar žygio pareinant, su grobiu. Kad šį tą nuveikėm, kad gerai bus.
Visa chebra laikės savaitę ir atlaikė. Buvo bišk įtampėlių, bet geras maistas, poilsis po dienos, kamuolio paspardymas, vakaro pramogos paleisdavo raumenį.
O, buvau pas
Adrian Sherwood.
Dub master. Wow. Geras bičas. Vieną ministrų gabalą su juo
čekinom. Sukiojo jis rankenėles. Viską darė, kad aidėtų. Buvo momentų, kad jo
speakeriai taip
blastindavo, kad rodės jog sprogs. Na, ir jis pats vietomis, atrodo, nustebdavo nuo tų garsų. Labai geras. Žinai, groja ir jam gera. Visas juda, šoka aplink pultą, visaip
twistina rankenėles ir
feiderius stumdo. Tokia
revealing pažintis. Kur atrodo, ahaaaa, va kaip jis daro. Ir dar pasakoja. Sakau, tai dar turim nusifotkint, jis taip draugiškai viską. Pliaukšt man ranką ant galvos.
Žodž, visi jaučiamės įgiję daaaaaaaaug patirties. Esam labai labai labai dėkingi Andriui Kačanovui, kad jis daro šitą nuostabų dalyką, kad grupę pasikviečia, kad mus pasikvietė. Na, ugdo kultūrą, suteikia galimybę. Kad grupė žmonių gali grot, gerai pasibūt, įrašyt. Ta koplyčia, niam, skambi. Alas ir Mike, jie ten šeimininkauja, irgi gavo paprakaituot bišk. Sakė, didesnio bendo dar nerašė šitoje studijoje. Tai ir studijai gera patirtis.
Gabalai dabar sausi, bet skamba gerai, na, bus visi verti paklausymo.
Dabar laukia miksavimo reikalai, ai, o prieš tai – dubinimo reikalai :)
Internete:
Komentarai