Skirtumas tarp šiuolaikinio ir klasikinio post punk, kaip ir skirtumas tarp šio žanro atstovų Vakarų ir Rytų Europoje, išmatuojamas sunkiai. Tačiau „Motorama“, grupė iš Rostovo prie Dono, tarp šių laikmečio ir kultūros skirčių balansuoja itin kūrybiškai bei sėkmingai. Bandydami apibūdinti jų stilių kritikai nevengia minėti „Joy Division“, „New Order“ ar netgi „The Doors“.
Liepos 16-19 dienomis festivalyje „Devilstone“ pasirodysiantys „Motorama“ gyvuoja jau dešimtmetį. Gaubiami Anykščių Dainuvos slėnio sutemų muzikantai pristatys savo trečiąjį albumą „Poverty“, kuris išėjo dar šiemet. Tiesa, tarptautinio pripažinimo grupė sulaukė iškart vos išleidusi debiutinį albumą. Liaupsių „Motorama“ negaili patys įtakingiausi kritikai, tarp kurių – „Sputnik Music“ bei BBC. Ir vis dėl to grupės istorijos ir idėjų esmė slypi ne prestižinių leidinių puslapiuose, o įrašuose bei gyvuose pasirodymuose, kuriuose pasirodo ir vėl išnyksta tikrasis „Motorama“ veidas.
„Motorama“ kompozicijoms ir ideologijai būdingas apgaulingas paprastumas, kuris skleidžiasi energingais post punk ritmais, svajingomis dream pop melodijomis bei šešiasdešimtųjų garage aurą primenančiu vokalo aidu. Grupės muzikoje, videoklipuose bei tekstuose išnyranti melancholijos ir šviesos perskyra perteikiama dinamiškai, giliai, koncentruotai, tačiau ne pernelyg sudėtingai, todėl leidžia pasinerti į prisiminimus ir pajusti gyvos energijos tėkmę, kurią dažnai praranda šiuolaikiniai šio žanro atstovai. Tai viena nedaugelio grupių, įrodančių, jog tikrasis post punk niekur nedingo. „Motorama“ aktualizuoja jį – tiesa, kiek pasikeitusį ir dar gilesnį – naujajai klausytojų kartai, kaip niekada gerai suprantančiai, kad išsitaškyti galima ir iš liūdesio.
Daugiau informacijos: www.devilstone.net
Komentarai