Pernai viename Lietuvos festivalių koncertavo Utro iš Rostovo prie Dono, o kiek vėliau Vilniuje buvo surengtas pusiau slaptas šio projekto motininės grupės Motorama pasirodymas. Hostelio “Jamaika” kiemelis buvo sausakimšas, o įspūdžiai apie koncertą dar ilgai sklandė melomanų pokalbiuose. Ir matyt pasklido tiek, kad šiemet Motorama sugrįžta į Lietuvą ir liepos viduryje stos ant scenos festivalyje “Devilstone / Velnio akmuo” Anykščiuose.
2010-aisiais Rostovo prie Dono grupė Motorama išleido viena geriausių rusiškų albumų ir tapo laukiami ne tik Rusijos, bet ir Europos scenose. Grupės kūryboje aiškiai juntamas šaltas kai kurių indie grupių skambesys, kurio ištakos – ’80-ųjų Mančesteris ir jo melancholija. O šiandien kai kurios rusų melodijos primena Future Islands ir panašius savo steady bosine linija, tik viskas ne taip spalvota.
Šiemet kvinteto naujausią įrašą “Poverty” išleido Prancūzijos leiblas “Talitres records” ir iškart išsiuntė kolektyvą pristatyti jo pasaulyje. Metų pradžioje Motorama apvažiavo Europos klubus, gimtojoje Rusijoje, o pavasarį pasiekė ir Pietų Ameriką – koncertai Kolumbijoje, Peru, Argentinoje, Kosta Rikoje, Meksikoje, o vasarą grįžo į Europą ir baigė turą Ispanijoje. Vasarą grupė koncertuos festivaliuose Rusijoje, Portugalijoje ir Lietuvoje.
Skirtumas tarp šiuolaikinio ir klasikinio post punk, kaip ir skirtumas tarp šio žanro atstovų Vakarų ir Rytų Europoje, išmatuojamas sunkiai. Tačiau Motorama tarp šių laikmečio ir kultūros skirčių balansuoja itin kūrybiškai bei sėkmingai. Bandydami apibūdinti jų stilių kritikai nevengia minėti Joy Division, New Order ar netgi The Doors. Liaupsių Motorama negaili patys įtakingiausi kritikai. Vis dėl to grupės istorijos ir idėjų esmė slypi ne prestižinių leidinių puslapiuose, o įrašuose bei gyvuose pasirodymuose, kuriuose pasirodo ir vėl išnyksta tikrasis Motorama veidas.
Louderthewar.com: “Jei toks genijus kaip Tony Wilson (žmogus, atsakingas už “Factory rec.” ir visą Madčesterio bumą – ore past.) nebūtų mūsų taip anksti palikęs, jis be abejonių būtų “importavęs” šią grupę. Jis pastebėtų jų galią ir energiją, pamatytų jų bravūriškumą, jų pažadą. Susikūrę Pietų Rusijos hiphopo sostinėje Rostovo prie Dono uoste, šiuo metu jie vadinami daugiausiai žadančiu šalies muzikiniu eksportu ir visiškai su pagrindu. Sumaniai derinadami įsimenančias pop melodijas su užvedančiu post-punk.”
Post-punk.com: “Naujasis įrašas panašesnis į The Wake ir tokius New Order kūrinius kaip “Age of Consent”, tačiau vis dar primena garažinio roko svajones, vairuojant ’60-ųjų “Cadillac Deville” saulėtu paplūdimiu”.
Theartsdesk.com: “Sunku pasakyti, ar Section 25, Stockholm Monsters ir The Wake buvo išsiųstos į pietinį Rostovo prie Dono uostą. Panašiau, jog Motorama savo Šiaurės Britanijos polinkį išvystė internete pasirinkdami tai, kas jiems patinka, o vėliau grodami tai, kas natūraliai išėjo. (…) Galų gale, “Poverty” pasižymi užkrečiamomis melodijomis ir nuolatiniu judėjimu pirmyn. Kad ir kokius jausmus Motorama keltų, jiems puikiai pavyksta labiausiai klasikinis ir esminis dalykas – daina.”
Soundsxp.com: “Tai tvirtai įsikūrę post-punk’e ir Mančesteryje, tačiau jis turi įtikinamą tamsą ir žvalią energiją, su stipriu melodijos jausmu.”
„Motorama“ kompozicijoms ir ideologijai būdingas apgaulingas paprastumas, kuris skleidžiasi energingais post punk ritmais, svajingomis dream pop melodijomis bei šešiasdešimtųjų garage aurą primenančiu vokalo aidu. Grupės muzikoje, videoklipuose bei tekstuose išnyranti melancholijos ir šviesos perskyra perteikiama dinamiškai, giliai, koncentruotai, tačiau ne pernelyg sudėtingai, todėl leidžia pasinerti į prisiminimus ir pajusti gyvos energijos tėkmę, kurią dažnai praranda šiuolaikiniai šio žanro atstovai. Tai viena nedaugelio grupių, įrodančių, jog tikrasis post punk niekur nedingo. Motorama aktualizuoja jį – tiesa, kiek pasikeitusį ir dar gilesnį – naujajai klausytojų kartai, kaip niekada gerai suprantančiai, kad išsitaškyti galima ir iš liūdesio.
Internete:
Komentarai